Skaitytojų klausimai

Kokia prasme Ezechielis tapo „nebylys“, kai Jeruzalė buvo apgulta ir sunaikinta?

Iš esmės tai reiškė, kad Ezechielis nebeturėjo ko pridurti prie Jehovos pranašiškos žinios, kurią jau buvo paskelbęs.

Pranašas Ezechielis pradėjo tarnauti ištikimu sargybiniu į Babiloną ištremtiems izraelitams „penktais karaliaus Jehojachino tremties metais“, tai yra 613 m. p. m. e. (Ezechielio 1:2, 3) Paskui, 609 m. p. m. e., dešimtąjį mėnulio mėnesį, dešimtą dieną jis gavo Dievo įkvėptą pranešimą, kad babiloniečiai pradėjo Jeruzalės apsiaustį. (Ezechielio 24:1, 2) Kuo viskas baigsis? Ar Jeruzalė ir jos neištikimi gyventojai išsigelbės? Sargybinis Ezechielis jau buvo paskelbęs neabejotiną Jehovos nuosprendį, tad nebuvo ko pridurti, tarsi norint jį dar pabrėžti. Ezechielis nieko nebekalbėjo apie Jeruzalės apgultį. (Ezechielio 24:25-27)

Po Jeruzalės sunaikinimo 607 m. p. m. e. praėjus maždaug pusmečiui, bėglys atnešė Ezechieliui į Babiloną žinią, kad šventasis miestas nuniokotas. Vakarą prieš jam atbėgant, Jehova ‘atvėrė Ezechieliui burną..., ir jis nebebuvo daugiau nebylys’. (Ezechielio 33:22) Tada Ezechielio tylėjimas baigėsi.

Ar Ezechielis anuo laikotarpiu negalėjo kalbėti tikrąja šio žodžio prasme? Suprantama, kad galėjo, nes ir tapęs „nebyliu“ skelbė pranašystes, skirtas daugiausia aplinkinėms tautoms, džiūgavusioms dėl Jeruzalės žlugimo. (Ezechielio 25—32 skyriai) Tarnaudamas pranašu ir sargybiniu Ezechielis jau anksčiau buvo gavęs iš Jehovos tokią žinią: „Padarysiu, kad tavo liežuvis taip priliptų prie gomurio, kad būsi nebylys, bejėgis juos perspėti, nes tai maištingi namai. Bet kai aš kalbėsiuosi su tavimi ir atversiu tau lūpas, tu jiems sakysi...“ (Ezechielio 3:26, 27) Kai Jehova nesiruošė nieko sakyti Izraeliui, Ezechielis turėjo būti nebylys tai tautai. Pranašui derėjo sakyti tai, ką nori pranešti Jehova, ir tik tada, kai jis to pageidauja. Ezechielio tylėjimas rodė, kad nėra ką skelbti izraelitams.

Šių laikų sargybinio klasė, pateptieji krikščionys, perspėja apie Jeruzalės atitikmens — nominaliosios krikščionijos — artėjančią pražūtį. Kai prasidės „didelis suspaudimas“ ir bus nuniokota klaidatikystės imperija, „Didžioji Babelė“, pateptajai Ezechielio klasei nebereikės skelbti žūties krikščionijos pasauliui, sudarančiam didelę tos imperijos dalį. (Mato 24:21; Apreiškimo 17:1, 2, 5)

Taip, ateis diena, kai pateptųjų likutis ir jų draugai taps nebylūs — jie nebeturės ko pasakyti krikščionijos pasauliui. Šitaip bus tada, kai „dešimt ragų“ ir „žvėris“ išrengs ir sunaikins Didžiąją Babelę. (Apreiškimo 17:16) Bet tai nereiškia, kad krikščionys nepajėgs kalbėti. Kaip ir iki šiol, jie toliau šlovins Jehovą ir kalbės apie jį kasdien ir „per kartų kartas“. (Psalmyno 45:18 [45:17, Brb]; 145:2)