Būk pasirengęs Jehovos dienai

„Būkite pasirengę, nes Žmogaus Sūnus ateis, kai nesitikėsite.“ (MATO 24:44)

1. Kodėl mums turi rūpėti Jehovos diena?

TAI bus kovos ir rūstybės, sielvarto ir kančios, tamsybės ir nuniokojimo diena. Jehovos ‘didingoji ir baisioji diena’ tikrai užgrius šią nedorą santvarką, kaip Tvanas užliejo sugedusį Nojaus dienų pasaulį. Ji nepraeis pro šalį. Tačiau „kiekvienas, kuris šaukiasi Jehovos vardo, išsigelbės“. (Joelio 2:30-32, NW; Amoso 5:18-20) Dievas sunaikins priešus, o tarnus išgelbės. Žadindamas budrumą, pranašas Sofonijas sako: „Didžioji Viešpaties diena jau arti, arti ir sparčiai artėja.“ (Sofonijo 1:14) Kada Dievas įvykdys savo nuosprendį?

2, 3. Kodėl svarbu ruoštis Jehovos dienai?

² „Tos dienos ir valandos niekas nežino, nei dangaus angelai, nei Sūnus, o vien tik Tėvas“, — pasakė Jėzus. (Mato 24:36) Kadangi tikslios datos nežinome, labai  svarbu klausyti žodžių, parinktų 2004 metų Biblijos citata: „Budėkite... Būkite pasirengę.“ (Mato 24:42, 44)

³ Jėzus nurodė, kaip skubiai tie, kas pasirengę, bus surinkti į saugią vietą, o kiti palikti. Jis kalbėjo: „Du bus kartu lauke, ir vienas bus paimtas, o kitas paliktas. Dvi mals vienomis girnomis, ir viena bus paimta, o kita palikta.“ (Mato 24:40, 41) Kaip bus su mumis tuo kritišku laiku? Ar lauksime pasirengę, o gal ta diena užklups mus nepasiruošusius? Daug priklauso nuo to, kaip dabar ruošiamės. Aptarsime, ką turime daryti, kad būtume pasirengę Jehovos dienai: kokio vyraujančio požiūrio, kokios dvasinės būsenos ir kokios gyvensenos vengti.

Sergėkis abejingumo

4. Koks buvo Nojaus dienomis gyvenusių žmonių požiūris?

⁴ Pagalvok apie Nojaus dienas. „Dėl tikėjimo gavęs apreiškimą apie tuo metu nematomus dalykus, Nojus su baime pasistatė laivą savo šeimynai išgelbėti.“ (Hebrajams 11:7) Laivas turėjo kristi į akis visiems. Be to, Nojus buvo „teisybės skelbėjas“. (2 Petro 2:5, Vl) Tačiau nei laivo statyba, nei Nojaus skelbimas nepaskatino anuomet žmonių veikti. Kodėl? Kadangi jie „valgė, gėrė, vedė ir tekėjo“. Tie, kam Nojus skleidė žinią, buvo taip pasinėrę į savo reikalus bei malonumus, jog „nesirūpino, kol užėjo tvanas ir visus juos nunešė“. (Mato 24:38, 39; Vl)

5. Koks buvo Sodomos gyventojų požiūris Loto dienomis?

⁵ Taip buvo ir Loto laikais. Šventajame Rašte sakoma: „Žmonės valgė ir gėrė, pirko ir pardavinėjo, sodino ir statėsi. O tą dieną, kada Lotas paliko Sodomą, iš dangaus ėmė kristi ugnis su siera ir visus sunaikino.“ (Luko 17:28, 29) Angelams įspėjus Lotą apie artėjantį sunaikinimą, šis pranešė tai savo žentams. Tačiau tiems „atrodė, kad jis juokauja“. (Pradžios 19:14)

6. Kokio požiūrio turime vengti?

⁶ Kokia padėtis buvo Nojaus ir Loto dienomis, tokia „bus ir žmogaus Sūnui esant“, — pasakė Jėzus. (Mato 24:39, NW; Luko 17:30) Šiandien daugelis išties abejingi ir savimi patenkinti. Turime sergėtis tokio požiūrio. Žinoma, nieko bloga skaniai pavalgyti, šiek tiek pasigardžiuoti vynu. Santuoka irgi įvesta Dievo. Tačiau jeigu visa tai tampa mums svarbiausia, o dvasinius dalykus nustumiame į šalį, ar esame pasiruošę baisingai Jehovos dienai?

7. Apie ką svarbu pamąstyti prieš ko nors imantis ir kodėl?

⁷ „Laikas trumpas! — pasakė apaštalas Paulius. — Belieka tiems, kurie turi žmonas, gyventi, tarsi jų neturėtų.“ (1 Korintiečiams 7:29-31) Mažai beliko laiko užbaigti Dievo pavestą Karalystės skelbimo darbą. (Mato 24:14) Paulius net sutuoktiniams patarė nebūti tiek atsidėjusiems vienas kitam, kad Karalystės reikalai pasidarytų antraeiliai. Akivaizdu, jog apaštalas ragino laikytis požiūrio, priešingo abejingumui bei perdėtam pasitenkinimui. Jėzus pasakė: „Pirmiausia ieškokite  Dievo karalystės ir jo teisumo.“ (Mato 6:33) Prieš ką nors nusprendžiant arba ko nors imantis svarbu pamąstyti, ar tai nesutrukdys pirmiausia darbuotis Karalystės labui?

8. Ką turime daryti, jei mums svarbiausi darosi kasdieniai reikalai?

⁸ O jeigu jau dabar matome, kad esame tiek užsiėmę kasdieniais reikalais, jog dvasiniams dalykams nebelieka laiko? Gal mūsų gyvensena mažai kuo skiriasi nuo aplinkinių, neturinčių tikslaus Rašto pažinimo ir neskelbiančių Karalystės? Tai išsakykime maldoje. Jehova gali padėti išsiugdyti teisingą požiūrį. (Romiečiams 15:5; Filipiečiams 3:15) Jis padės mums skirti pirmenybę Karalystei, daryti, kas teisinga, ir įvykdyti savo įsipareigojimus jam. (Romiečiams 12:2; 2 Korintiečiams 13:7)

Sergėkis dvasinio snaudulio

9. Kodėl, pasak Apreiškimo 16:14-16, svarbu sergėtis dvasinio snaudulio?

⁹ Jau iš pačios pranašystės apie „didžiąją Visagalio Dievo dienos kovą“ — Armagedoną aišku, kad kai kurie, matyt, nebus budrūs. „Štai aš ateinu kaip vagis, — sako Viešpats Jėzus Kristus. — Palaimintas, kas budi ir sergi savo drabužius, kad netektų vaikščioti nuogam ir žmonės nepamatytų jo gėdos!“ (Apreiškimo 16:14-16) Drabužiai čia nurodo tai, kuo mes išsiskiriame kaip krikščionys Jehovos liudytojai. Turima omenyje Karalystės skelbimo veikla ir krikščioniška elgsena. Jei pasidarytume apsnūdę ir nebeveiklūs, prarastume savo krikščionišką tapatybę. Tai gėdinga ir kelia pavojų. Reikia sergėtis dvasinio snaudulio, arba apatijos. Kaip?

10. Kodėl kasdienis Biblijos skaitymas palaiko mūsų dvasinį budrumą?

¹⁰ Biblijoje ne kartą pabrėžiama, jog privalu budėti, būti atidžiam. Štai Evangelijose raginama: „Budėkite“ (Mato 24:42; 25:13; Morkaus 13:33, 35, 37), „būkite pasirengę“. (Mato 24:44; Luko 12:40) Paminėjęs, kad Jehovos diena užklups šį  pasaulį netikėtai, apaštalas Paulius bendratikius skatina: „Nemiegokime kaip kiti, bet budėkime ir būkime blaivūs!“ (1 Tesalonikiečiams 5:6) Paskutinėje Biblijos knygoje pašlovintas Jėzus Kristus pabrėžia ateisiąs staiga: „Ateisiu netrukus.“ (Apreiškimo 3:11; 22:7, 12, 20) Daugelis hebrajų pranašų irgi įspėjamai kalbėjo apie didžiąją Jehovos teismo dieną. (Izaijo 2:12, 17; Jeremijo 30:7; Joelio 2:11; Sofonijo 3:8) Kasdien skaitydami ir apmąstydami Dievo Žodį, Bibliją, gebėsime išlikti dvasiškai budrūs.

11. Kodėl būtina patiems studijuoti Bibliją, kad liktume dvasiškai budrūs?

¹¹ Kaip svarbu stropiai tyrinėti Raštą pasitelkus „ištikimo ir protingo vergo“ paruoštus biblinius leidinius, kad išsaugotume dvasinį budrumą! (Mato 24:45-47, Jr) Tačiau asmeninės studijos bus tuomet naudingos, jei darbuosimės pažangiai ir nuosekliai. (Hebrajams 5:14—6:3) Sotintis stipriu dvasiniu maistu reikia reguliariai. Šiomis dienomis galbūt sunku tam rasti laiko. (Efeziečiams 5:15, 16) Vis dėlto nepakanka skaityti Bibliją ir ja pagrįstus leidinius tik tada, kai paranku. Būtina studijuoti reguliariai, kad liktume „sveiko tikėjimo“ ir budrūs. (Titui 1:13)

12. Kaip krikščionių sueigos, asamblėjos ir kongresai padeda išsklaidyti dvasinį snaudulį?

¹² Dvasinį snaudulį padeda įveikti ir krikščionių sueigos, asamblėjos, kongresai. Kaip? Per mokymą. Argi šiuose sambūriuose mums nuolat neprimenama, kaip arti Jehovos diena? Savaitinės krikščionių sueigos irgi proga ‘skatinti vieni kitus mylėti ir daryti gerus darbus’. Toks raginimas padeda išlikti dvasiškai budriems. Nenuostabu, kad liepiama visad rinktis kartu ‘juo aiškiau įžvelgiame besiartinančią dieną’. (Hebrajams 10:24, 25)

13. Kaip krikščioniška tarnyba padeda mums išsaugoti dvasinį budrumą?

¹³ Mūsų budrumą palaiko ir nuoširdi krikščioniška tarnyba. Kaip geriausiai galėtume saugoti atmintyje laiko ženklus ir jų reikšmę? Argi ne pasakodami apie tai kitiems? Matydami, kaip mūsų Biblijos studijuotojai daro pažangą ir ima taikyti įgytas žinias, patys daromės budresni. „Paruošę savo protą veikti“, — sakė apaštalas Petras, — „būkite blaivūs“. (1 Petro 1:13; Jr) Būti „visada gausiems Viešpaties darbais“ — geriausias vaistas nuo dvasinės apatijos. (1 Korintiečiams 15:58, Brb)

Venk dvasingumą žalojančios gyvensenos

14. Dėl kokios gyvensenos, pasak Luko 21:34-36, perspėjo Jėzus?

¹⁴ Svarbioje pranašystėje apie savo dalyvavimo ženklą Jėzus davė dar vieną įspėjimą. Jis pasakė: „Saugokitės, kad jūsų širdys nebūtų apsunkintos nesaikingumo [„persivalgymo“, NW], girtavimo ir gyvenimo rūpesčių, kad toji diena neužkluptų jūsų netikėtai. It žabangai ji užgrius visus žemės gyventojus. Todėl visą laiką budėkite ir melskitės, kad būtumėt palaikyti vertais išvengti visko, kas įvyks, ir stoti prieš Žmogaus Sūnų.“ (Luko 21:34-36, Brb) Jėzus tiksliai apibūdino daugumos gyvenseną: besaikis valgymas, gėrimas ir rūpesčių našta.

15. Kodėl turime vengti besaikio valgymo ir gėrimo?

¹⁵ Besaikis valgymas bei gėrimas nesiderina su Biblijos principais ir to reikia  vengti. „Nesusidėk su tais, kurie godžiai geria vyną, nė su tais, kurie persivalgo mėsos.“ (Patarlių 23:20) Pavojus tyko netgi nepersivalgant, nepersigeriant; žmogus ir šiaip gali apsnūsti, aptingti. „Tinginio siela geidžia, — sako Biblijos patarlė, — bet nieko neturi.“ (Patarlių 13:4) Toks žmogus galbūt nori vykdyti Dievo valią, bet dėl aplaidumo jo troškimas bergždžias.

16. Kas padės nebūti prislėgtiems rūpesčių dėl šeimos?

¹⁶ O dėl kokių rūpesčių perspėjo Jėzus? Tai asmeniniai reikalai, šeimos išlaikymas ir panašiai. Kaip neišmintinga leistis jų pavergiamiems! „Kas iš jūsų gali savo rūpesčiu bent per vieną sprindį prailginti sau gyvenimą?!“ — klausė Jėzus. Savo klausytojams jis patarė: „Nesisielokite ir neklausinėkite: ‘Ką valgysime?’ — arba: ‘Ką gersime?’ — arba: ‘Kuo vilkėsime?’ Visų tų dalykų vaikosi pagonys. Jūsų dangiškasis Tėvas juk žino, kad viso to jums reikia.“ Pirmiausia skirdami dėmesį Karalystės reikalams ir būdami tikri, kad Jehova pasirūpins mumis, apsisaugosime nuo perdėtų rūpesčių ir neprarasime budrumo. (Mato 6:25-34)

17. Kaip materialiniai siekiai gali sukelti rūpesčių?

¹⁷ Rūpesčių gali sukelti ir materialiniai siekiai. Pavyzdžiui, kai kas apsisunkina gyvendamas ne pagal savo lėšas. Kiti susivilioja pagunda greitai praturtėti ir rizikingomis investicijomis. Tretiems pinklėmis vaikantis pelno tapo pasaulietinis išsimokslinimas. Aišku, tam tikras išsilavinimas būtinas, kad galėtume įsidarbinti. Tačiau kai kurie, siekdami aukštojo  mokslo, eikvoja per daug laiko ir šitaip žlugdo savo dvasingumą. Argi tai nepavojinga artėjant Jehovos dienai?! Biblija perspėja: „Kas geidžia pralobti, pakliūva į pagundą ir į spąstus bei į daugelį neprotingų ir kenksmingų aistrų, kurios žmones sugadina ir pražudo.“ (1 Timotiejui 6:9)

18. Kokį gebėjimą turime ugdytis, kad neužvaldytų materialiniai siekiai?

¹⁸ Kad neužvaldytų materialistiniai troškimai, svarbu mokytis atskirti gera nuo bloga, kai reikia dėl ko nors apsispręsti. Tai pavyks nuolat sotinantis ‘subrendusiems derančiu stipriu maistu’ ir ‘pratybomis lavinant savo pojūčius’. (Hebrajams 5:13, 14) Pirmenybę skirdami tam, „kas vertingiau“, irgi išvengsime klaidingo sprendimo. (Filipiečiams 1:10)

19. Ką turime daryti matydami, kad dvasiniams tikslams lieka mažai laiko?

¹⁹ Materialistinė gyvensena gali mus apakinti ir tuomet dvasiniams tikslams laiko liks mažai arba visai neliks. Kaip ištirti save ir nepakliūti į tokią padėtį? Maldingai apmąstykime, kaip ir kiek supaprastinti savo gyvenimą. Senovės Izraelio karalius Saliamonas pasakė: „Darbininko miegas saldus, ar jis mažai ar daug valgė, o turtuolio perteklius neleidžia jam miegoti.“ (Mokytojo 5:11) Ar neišeikvojame didumos laiko ir jėgų rūpindamiesi nebūtinais turtais? Kuo daugiau turto, tuo labiau reikia jį prižiūrėti, apdrausti, saugoti. Ar ne naudingiau viską supaprastinti, tai yra kai ko atsisakyti?

Būk kuo geriau pasirengęs

20, 21. a) Kaip apaštalas Petras patikina dėl Jehovos dienos? b) Kokiu elgesiu ir darbais turime pasižymėti būdami pasirengę Jehovos dienai?

²⁰ Nojaus laikų pasaulio dienos buvo suskaičiuotos. Ateis ir dabartinės santvarkos pabaiga. Apaštalas Petras patikina: „Viešpaties diena ateis kaip vagis. Tuomet dangūs praeis su smarkiu ūžesiu, stichijos nuo karščio suirs, ir žemė su savo veikalais sudegs [„bus atidengti“, Jr].“ Nei simboliniai dangūs — nedoros valdžios, nei simbolinė žemė — nuo Dievo atitolusi žmonija neatlaikys Dievo degančios rūstybės karščio. Nurodydamas, kaip galime būti pasirengę tai dienai, Petras sušunka: „Jeigu visa turi taip suirti, tai kaipgi jums reikėtų pasižymėti šventu gyvenimu ir maldingumu [„atsidavimo Dievui darbais“, NW], kaip laukti Dievo dienos, kaip skubinti jos atėjimą!“ (2 Petro 3:10-12)

²¹ Atsidavimo Dievui darbai — tai ir reguliarus krikščionių sueigų lankymas bei gerosios naujienos skelbimas. Darykime visa iš širdies pasiaukoję Jehovai, kantriai laukdami jo didžiosios dienos. ‘Stenkimės, kad Dievo akivaizdoje būtume rasti nesutepti, nepeiktini ir taikingi.’ (2 Petro 3:14)

Ar atsimeni?

• Kodėl turime būti pasirengę Jehovos dienai?

• Ką turime daryti, jei svarbiausi mums darosi gyvenimo rūpesčiai?

• Kas padės įveikti dvasinį snaudulį?

• Kokios žalingos gyvensenos turime saugotis ir kaip?

[Studijų klausimai]

[Iliustracijos 20, 21 puslapiuose]

Nojaus dienomis žmonėms nerūpėjo artėjantis Dievo nuosprendis. O tau?

[Iliustracija 23 puslapyje]

Ar gali supaprastinti savo gyvenimą, kad liktų daugiau laiko dvasiniams tikslams?