Svarbu būti budriems kaip niekad

„Budėkite, nes nežinote, kurią dieną ateis jūsų Viešpats.“ (MATO 24:42)

1, 2. Iš ko matyti, kad gyvename šios santvarkos pabaigoje?

„DVIDEŠIMTAJAME amžiuje pasaulį labiausiai sudarkė karai“, — sako rašytojas Bilas Emotas. Neneigdamas, kad per visą istoriją karai ir smurtas slėgė žmoniją, jis vis dėlto daro išvadą: „Dvidešimtojo amžiaus įvykiai išsiskyrė ne pobūdžiu, o mastu. Tai pirmasis globalinio konflikto šimtmetis... Jį ženklino netgi ne vienas, o du pasauliniai konfliktai.“

² Karus — ‘tautos prieš tautą ir karalystės prieš karalystę’ — buvo išpranašavęs Jėzus Kristus. Tačiau tai tik dalis ‘Kristaus dalyvavimo bei šios santvarkos pabaigos ženklo’. Šioje svarbioje pranašystėje Jėzus taip pat minėjo badmečius, marus, žemės drebėjimus. (Mato 24:3, NW; 24:7, 8, Brb; Luko 21:6, 7, 10, 11) Daugeliu atžvilgių tų nelaimių mastas vis didėja, o pasekmės tampa vis skaudesnės. Blogis įsigali — tai matyti iš žmogaus požiūrio į Dievą ir artimą. Akivaizdu, kad moralė žlunga, nusikalstamumas bei smurtas auga. Žmonės tapo ne Dievo, o pinigų mylėtojai, besivaikantys malonumų. Visa tai liudija, kad gyvename „sunkiais laikais“. (2 Timotiejui 3:1-5)

3. Kaip mus turi veikti „laiko ženklai“?

³ O koks tavo požiūris į blogėjančią žmonijos būklę? Daug kas abejingi, nė dėmesio nekreipia į liūdnus įvykius. Pasaulio įtakingieji bei intelektualai nesusimąsto apie „laiko ženklus“; religiniai vadovai irgi nenurodo tinkamų gairių šiuo klausimu. (Mato 16:1-3) O Jėzus savo sekėjus įspėjo: „Budėkite, nes nežinote, kurią dieną ateis jūsų Viešpats.“ (Mato 24:42) Kristus skatina mus ne tik būti budrius, bet ‘budėti’. Vadinasi, reikia būti akyliems, atidiems. Tai reiškia ne vien pripažinti, kad gyvename paskutinėmis dienomis ir kad laikai sunkūs. Turime būti įsitikinę, jog „visų dalykų galas arti“. (1 Petro 4:7) Tik tada budėsime be atidėliojimo. Tad verta pamąstyti, kaip galime sustiprinti įsitikinimą, jog pabaiga arti?

4, 5. a) Kas ir kodėl sustiprins mūsų įsitikinimą, kad šios sugedusios santvarkos pabaiga arti? b) Koks yra vienas Nojaus dienų ir Žmogaus Sūnaus dalyvavimo meto panašumas?

⁴ Panagrinėkime, kokios sąlygos vyravo prieš ypatingą istorinį įvykį — didįjį Nojaus dienų Tvaną. Tada žmonės buvo tokie sugedę, kad Jehovai „gėlė širdį“. Jis pasakė: „Nušluosiu nuo žemės paviršiaus žmones, kuriuos sukūriau.“ (Pradžios 6:6, 7) Taip ir įvyko. Gretindamas Nojaus ir mūsų laikus, Jėzus kalbėjo: „Kaip yra buvę Nojaus dienomis, taip bus ir Žmogaus Sūnui ateinant.“ (Mato 24:37)

⁵ Logiška manyti, kad, Jehovos požiūriu, dabartinė padėtis yra tokia kaip dienomis prieš Tvaną. Kadangi Nojaus laikų  bedievišką pasaulį Dievas sunaikino, be abejo, taip pasielgs ir su šia sugedusia santvarka. Įsitikinimą, kad šio pasaulio pabaiga arti, sustiprinsime įžvelgdami aiškius anų ir dabartinių laikų panašumus. Kokius? Jų yra bent penki. Pirmasis — be užuolankų skelbiamas perspėjimas apie artėjantį sunaikinimą.

Perspėti apie „tuo metu nematomus dalykus“

6. Ką Jehova nusprendė daryti Nojaus dienomis?

⁶ Nojaus laikais Jehova paskelbė: „Mano Dvasia nepasiliks amžinai žmoguje, nes jis yra ir kūnas. Tetrunka jų dienos šimtą dvidešimt metų.“ (Pradžios 6:3) Šia Dievo nutartimi 2490 m. p. m. e. buvo pažymėta ano bedieviško pasaulio pabaigos pradžia. Tik pagalvok, ką tai reiškė tų dienų žmonėms! Dar 120 metų ir Jehova užlies „tvano vandenimis žemę po dangumi sunaikinti visiems mirtingiesiems, turintiems gyvybės alsavimą“. (Pradžios 6:17)

7. a) Kaip Nojus reagavo į perspėjimą apie Tvaną? b) Kaip mes turėtume reaguoti į perspėjimus apie šios santvarkos galą?

⁷ Nojus prieš dešimtmečius buvo perspėtas apie artėjančią katastrofą; jis išmintingai panaudojo laiką — ruošėsi tam, kad galėtų išsigelbėti. „Dėl tikėjimo gavęs apreiškimą apie tuo metu nematomus dalykus, — sako apaštalas Paulius, — Nojus su baime pasistatė laivą savo šeimynai išgelbėti.“ (Hebrajams 11:7) O kaip mes? Praėjo beveik 90 metų nuo 1914-ųjų, kai prasidėjo šios santvarkos paskutinės dienos. Tikrai gyvename „pabaigos metu“. (Danieliaus 12:4) Kaip turėtume reaguoti į mums duotus perspėjimus? „Kas vykdo Dievo valią, tas išlieka per amžius“, — rašoma Biblijoje. (1 Jono 2:17) Tad dabar pats laikas vykdyti Jehovos valią ir šito neatidėlioti.

8, 9. Apie ką ir kaip Jehova įspėja mūsų laikais?

⁸ Dabartiniais laikais nuoširdūs Biblijos studijuotojai iš tos įkvėptos knygos sužino, jog ši santvarka pasmerkta pražūčiai. Ar tuo tikime? Atkreipk dėmesį, kad Jėzus Kristus aiškiai nurodė: „Tuomet bus didelis suspaudimas, kokio nėra buvę nuo pasaulio pradžios iki dabar ir kokio daugiau nebebus.“ (Mato 24:21) Jis taip pat sakė ateisiąs kaip Dievo paskirtas teisėjas ir perskirs žmones kaip piemuo atskiria avis nuo ožių. Tie, kas bus neverti, eis „į amžinąjį nubaudimą, o teisieji į amžinąjį gyvenimą“. (Mato 25:31-33, 46)

⁹ Jehova praneša savo tarnams šiuos perspėjimus. Priminimus jis duoda pačiu laiku su dvasiniu maistu, tiekiamu per „ištikimą ir protingą vergą“. (Mato 24:45-47; Jr) Be to, visos tautos, gentys,  kalbos ir žmonės raginami ‘bijoti Dievo ir atiduoti jam pagarbą, nes atėjo jo teismo valanda’. (Apreiškimo 14:6, 7) Jehovos liudytojai visoje žemėje skelbia Karalystės žinią — tai ir įspėjimas, kad greitai Dievo Karalystė pašalins žmonių valdžias. (Danieliaus 2:44) Į šį perspėjimą negalima žvelgti pro pirštus. Visagalis Dievas visada laikosi žodžio. (Izaijo 55:10, 11) Laikėsi Nojaus dienomis, laikysis ir dabar. (2 Petro 3:3-7)

Didelis ištvirkimas

10. Kodėl Nojaus laikais žmonės buvo labai ištvirkę?

¹⁰ Mūsų laikai panašūs į Nojaus dienas dar kai kuo. Kadaise Jehova prisakė pirmiesiems vyrui ir moteriai ‘pripildyti žemę’ žmonėmis, tai yra garbingai, santuokoje naudotis Jo suteiktu lytiniu pajėgumu. (Pradžios 1:28) Nojaus dienomis neklusnieji angelai tenkindami savo nenatūralius seksualinius troškimus sugadino ir visą žmoniją. Jie nužengė į žemę, materializavosi ir gyveno su gražiomis moterimis; šios gimdė palikuonius, kurie buvo pusiau žmonės, pusiau demonai — nefilai. (Pradžios 6:2, 4; NW) Tų gašlių angelų nuodėmė prilygsta Sodomos ir Gomoros gyventojų iškrypimui. (Judo 6, 7) Todėl Nojaus laikais žmonės buvo labai ištvirkę.

11. Kuo panašios mūsų dienos į Nojaus laikus moraliniu požiūriu?

¹¹ O kokia moralė dabar? Šiomis paskutinėmis dienomis daugelis yra lyg pamišę dėl sekso. Paulius raiškiai apibūdina tokius žmones: „Netekę bet kokio doros jausmo, jie atsidavė ištvirkimui, kad darytų visokią netyrybę su godulyste.“ (Efeziečiams 4:19, Jr) Pornografija, ikisantuokiniai lytiniai santykiai, seksualinis vaikų išnaudojimas, homoseksualizmas tapo įprasti. Kai kurie jau susilaukė ‘verto atlyginimo’: lytiškai perduodamų ligų, šeimos iširimo ar kitų socialinių bėdų. (Romiečiams 1:26, 27)

12. Kodėl turime ugdytis neapykantą blogiui?

¹² Nojaus laikais Jehova siuntė Tvaną ir sunaikino sekso manijos apimtą pasaulį. Turime niekad nepamiršti, kad mūsų dienos visiškai tokios pat kaip Nojaus. Per artėjantį „didelį suspaudimą“ pražus ‘ištvirkėliai, svetimautojai, homoseksualistai’. (Mato 24:21; 1 Korintiečiams 6:9, 10; Brb; Apreiškimo 21:8) Būtina mokytis nekęsti blogio ir šalintis aplinkybių, galinčių paskatinti pasielgti nedorai! (Psalmyno 97:10; 1 Korintiečiams 6:18)

Žemė tampa „pilna smurto“

13. Kodėl Nojaus dienomis žemė buvo „pilna smurto“?

¹³ Biblijoje kalbama apie dar vieną Nojaus dienų ypatumą: „Dievo akyse žemė  buvo pagedusi ir pilna smurto.“ (Pradžios 6:11) Tai nebuvo nauja. Adomo sūnus Kainas nužudė savo teisų brolį. (Pradžios 4:8) Kad anais laikais vyravo smurto dvasia, liudija Lamecho eilėraštis, kuriame jis gyrėsi užmušęs jaunuolį neva gindamasis. (Pradžios 4:23, 24) Tačiau Nojaus dienomis prievartos mastas buvo kitoks. Neklusniesiems angelams vedus žemės moteris ir susilaukus palikuonių nefilų, visuomenė pasidarė kaip niekad smurtinga. Nefilai buvo siautulingi milžinai. „Naujojo pasaulio vertime“, Pradžios 6:13 išnašoje, paaiškinta, kad juos apibūdinantis hebrajiškas žodis reiškia „smogikai“ — „tie, kas partrenkia kitus“. Todėl žemė „prisipildė smurto“. Įsivaizduok, kaip nelengva buvo Nojui tokioje aplinkoje auklėti savo vaikus! Vis dėlto jis įrodė esąs ‘teisus iš šios kartos Jehovos akivaizdoje’. (Pradžios 7:1, NW)

14. Kiek šiandien žemė „prisipildė smurto“?

¹⁴ Smurtas vargino žmoniją visais laikais, tačiau dabar, kaip ir Nojaus dienomis, nepaprastai įsigalėjo. Nuolat girdime apie prievartą šeimose, teroristų išpuolius, genocidą, niekuo nemotyvuojamas žudynes. O kiek kraujo praliejama karuose! Žemė vėl prisipildė smurto. Kodėl? Atsakymas rodo dar vieną panašumą su Nojaus dienomis.

15. a) Kodėl paskutinėmis dienomis įsigalėjo smurtas? b) Kokia pasaulio baigtimi gali būti tikras?

¹⁵ Kai 1914 metais danguje Dievas įkūrė Mesijo Karalystę, į sostą sėdęs Karalius Jėzus Kristus ėmėsi svarbių veiksmų — išmetė Šėtoną Velnią ir jo demonus iš dangaus į žemės sritį. (Apreiškimo 12:9-12) Prieš Tvaną neklusnieji angelai patys paliko dangiškąją buveinę, o šiais laikais buvo išvaryti. Bet dabar nebegali pasiversti žmonėmis, kad tenkintų žemus geidulius. Tad apimti nevilties, piktumo ir baimės dėl artėjančios bausmės, jie skatina asmenis ir organizacijas daryti baisius nusikaltimus bei smurtauti dar didesniu mastu nei Nojaus dienomis. Jehova sunaikino prieštvaninį pasaulį, kurį neklusnieji angelai bei jų palikuoniai buvo pripildę blogio. Neabejok,  kad jis taip pasielgs ir mūsų laikais! (Psalmyno 37:10) O tie, kas budi, žino — jų išvadavimas arti.

Skelbiama žinia

16, 17. Koks yra ketvirtas Nojaus ir mūsų dienų panašumas?

¹⁶ Ketvirtas dabartinio ir prieštvaninio pasaulio panašumas akivaizdus iš to, ką daryti buvo įpareigotas Nojus. Jis pastatė didžiulį laivą. Taip pat jis buvo „teisybės skelbėjas“. (2 Petro 2:5, Vl) Ką skelbė? Tikriausiai ragino atsiversti ir įspėjo apie artėjantį sunaikinimą. Jėzus pasakė, kad Nojaus dienų žmonės tuo „nesirūpino, kol užėjo tvanas ir visus juos nunešė“. (Mato 24:38, 39, Vl)

¹⁷ Jehovos liudytojai irgi uoliai vykdo įpareigojimą skelbti žinią apie Dievo Karalystę visame pasaulyje. Kone kiekviename žemės kampelyje žmonės girdi ir skaito Karalystės žinią savo kalba. Jehovos Karalystę skelbiantis Sargybos bokštas leidžiamas daugiau nei 25 milijonų tiražu 140 su viršum kalbų. Ši geroji naujiena išties pranešama „visame pasaulyje paliudyti visoms tautoms“. Kai bus paliudyta tiek, kiek tenkina Dievą, tikrai ateis pabaiga. (Mato 24:14)

18. Kaip palygintume dažno žmogaus reakciją į mūsų skelbimo veiklą su daugumos požiūriu Nojaus dienomis?

¹⁸ Žinant, koks buvo dvasinis bei moralinis prieštvaninio pasaulio nuopuolis, nesunku įsivaizduoti, kaip skeptiški kaimynai šaipėsi iš Nojaus šeimos ir ją užgauliojo. Tačiau pabaiga atėjo. Šiomis paskutinėmis dienomis irgi gausu „šaipūnų, kupinų pajuokos“. „O Viešpaties diena ateis kaip vagis“, — sakoma Biblijoje. (2 Petro 3:3, 4, 10) Ateis, tikrai ateis nustatytu metu ir nepavėluos. (Habakuko 2:3) Tad kaip išmintinga budėti!

Tik nedaugelis išsigelbėja

19, 20. Kuo panašus Tvanas į šios santvarkos sunaikinimą?

¹⁹ Nojaus ir mūsų dienos panašios ne tik žmonių nedorumu bei tuo, kad jie buvo sunaikinti. Kaip kai kurie pergyveno Tvaną, taip išliks žmonių išnykus ir šiai santvarkai. Išgelbėtieji per Tvaną buvo romūs ir nemėgdžiojo daugumos tuometinės gyvensenos. Jie klausė Dievo perspėjimo ir laikėsi nuošaliai nuo nedoro tų laikų pasaulio. „Nojus rado malonę Dievo akyse, — sakoma Biblijoje, — buvo teisus vyras, savo kartoje be dėmės.“ (Pradžios 6:8, 9) Iš visos žmonijos tik viena šeima, „nedaugelis, tai yra aštuoni asmenys, buvo išgelbėti vandeniu“. (1 Petro 3:20) Ir kaip tik juos Jehova Dievas įpareigojo: „Būkite vaisingi ir dauginkitės, pripildykite žemę.“ (Pradžios 9:1)

²⁰ Dievo Žodis garantuoja, kad „milžiniška minia“ ateis „iš didžio sielvarto“. (Apreiškimo 7:9, 14) Kiek bus tų žmonių? Pats Jėzus pasakė: „Kokie ankšti vartai ir koks siauras kelias į gyvenimą! Tik nedaugelis jį atranda.“ (Mato 7:13, 14) Palyginus su milijardais žemės gyventojų,  mažai kas pergyvens didį sielvartą. Bet jiems kaip ir išlikusiems per Tvaną tikriausiai bus suteikta panaši galimybė: jie, matyt, kurį laiką gimdys palikuonius ir taip papildys naujos žemės visuomenę. (Izaijo 65:23)

„Budėkite“

21, 22. a) Kuo tau buvo naudingos straipsnio mintys apie Tvaną? b) Kokia Biblijos citata parinkta 2004 metams ir kodėl turime klausyti joje duodamo patarimo?

²¹ Nors Tvanas — žilos senovės įvykis, tai aiškus įspėjimas, kurio nevalia ignoruoti. (Romiečiams 15:4) Nojaus ir mūsų dienų panašumai turi skatinti stengtis vis geriau suprasti įvykių reikšmę ir budėti — laukti Jėzaus, ateisiančio netikėtai ir sunaikinsiančio nedorėlius.

²² Šiandien Jėzus Kristus vadovauja milžiniškam dvasinės statybos darbui. Tikrųjų garbintojų saugumui ir išgelbėjimui pastatytas tarsi laivas dvasinis rojus. (2 Korintiečiams 12:3, 4) Kad per didį sielvartą būtume išsaugoti, privalome nepalikti to rojaus. Jį supa Šėtono pasaulis, pasirengęs praryti kiekvieną, ką apima dvasinis snaudulys. Privalu budėti ir būti pasirengusiems Jehovos dienai. (Mato 24:42, 44)

Ar atsimeni?

• Kokį perspėjimą Jėzus davė apie savo atėjimą?

• Su kuo Jėzus palygino savo dalyvavimo laiką?

• Kuo mūsų laikai panašūs į Nojaus dienas?

• Kaip Nojaus ir mūsų dienų panašumų apmąstymas skatina būti budrius?

[Studijų klausimai]

[Anotacija 18 puslapyje]

2004 metams parinkta ši Biblijos citata: „Budėkite... Būkite pasirengę.“ (Mato 24:42, 44)

[Iliustracija 15 puslapyje]

Nojus klausė Dievo perspėjimo. O mes ar klausome?

[Iliustracijos 16, 17 puslapiuose]

„Kaip yra buvę Nojaus dienomis, taip bus ir Žmogaus Sūnui ateinant“