Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

‘Dievas negyvena žmonių rankomis statytose šventyklose’

‘Dievas negyvena žmonių rankomis statytose šventyklose’

‘Dievas negyvena žmonių rankomis statytose šventyklose’

APAŠTALAS Paulius tikrai žinojo apie Atėnės šventyklas, nes jų matė daugelyje miestų, kuriuos aplankė per misionieriškas keliones. Kaip teigiama Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje, Atėnę garbino ne tik kaip karo, išminties deivę, bet ir kaip „meno, mokslo, amatų... globėją“.

Žymiausia deivės šventykla Atėnuose — jos vardu pavadintame mieste — buvo Partenonas. Šioje didžiausia laikomoje antikinio pasaulio šventovėje stovėjo 12 metrų Atėnės statula iš aukso bei dramblio kaulo. Kai Paulius lankėsi Atėnuose, baltojo marmuro Partenonas puošė miestą jau 500 metų.

Žvelgdamas į šį statinį, grupei atėniečių Paulius skelbė apie ‘Dievą, kuris negyvena žmonių rankomis statytose šventyklose’. (Apaštalų darbų 17:23, 24; Brb) Didingos Atėnės šventovės ir statulos veikiausiai darė Pauliaus klausytojams didesnį įspūdį negu neregimas ir nepažįstamas Dievas. Tačiau, kaip nurodė Paulius, žmonių Kūrėjas nėra panašus „į auksą, sidabrą, akmenį... ar žmogaus minties kūrinius“. (Apaštalų darbų 17:29)

Atėnė bei kiti dievai ir deivės, kurių šlovę garsino šventyklos ir skulptūros, išnyko. Atėnės statula dingo iš Partenono penktajame m. e. amžiuje, o jos šventovių belikę griuvėsiai. Išminties ir vadovavimo šiandien Atėnės niekas nebeprašo!

Visiškai kitaip yra su Jehova, „amžinuoju Dievu“, kurio nematė joks žmogus. (Romiečiams 16:26; 1 Jono 4:12) Koracho sūnūs rašė: „Šis Dievas — mūsų Dievas per amžių amžius. Jis ves mus.“ (Psalmyno 48:15 [48:14, Brb]) Vienas būdas džiaugtis Jehovos Dievo vadovavimu yra studijuoti jo Žodį, Bibliją, ir taikyti jo patarimus.