Jehovos didybė neištiriama
Jehovos didybė neištiriama
„Didis yra Viešpats ir didžiai girtinas, Jo didybė neištiriama.“ (PSALMYNO 145:3, Brb)
1, 2. Kuo žymus buvo Dovydas ir kaip jis vertino savo padėtį Dievo atžvilgiu?
VYRAS, sudėjęs 145 psalmę, yra vienas garsiausių žmonių istorijoje. Jaunystėje jis nepabūgo stoti prieš ginkluotą milžiną ir jį nukovė. Jis, karys ir karalius, nugalėjo daug priešų. Tas vyras — Dovydas, antrasis senovės Izraelio karalius. Jo vardas nebuvo užmirštas ir po mirties; net šiandien apie Dovydą bent kai ką žino milijonai.
2 Pagarsėjęs daugeliu žygdarbių, šis karalius vis dėlto vertino save kukliai. Štai ką jis giedojo apie Jehovą: „Kai pažvelgiu į tavo dangų, tavo rankų darbą, į mėnulį ir žvaigždes, kurias tu pritvirtinai, kas tas žmogus, kad jį atmeni, kas tas mirtingasis, kad juo rūpiniesi?“ (Psalmyno 8:4, 5 [8:3, 4, Brb]) Užuot laikęs save didžiu, Dovydas neabejojo, kad iš visų priešų jį išvadavo Jehova. Apie Dievą jis kalbėjo: „Tu davei man savo apsaugos skydą, ir tavo apvaizda [„nuolankumas“, NW] padarė mane didį.“ (2 Samuelio 22:1, 2, 36) Jehovos nuolankumas matomas iš jo gailestingumo nusidėjėliams ir tokį neužtarnautą Dievo gerumą Dovydas brangino.
‘Aukštinsiu tave, Dieve Karaliau’
3. a) Kas, Dovydo manymu, iš tikrųjų karaliavo Izraelyje? b) Kaip Dovydas troško šlovinti Jehovą?
3 Nors Dovydas buvo Dievo paskirtas karaliauti, tikruoju Izraelio karaliumi laikė Jehovą. Jis sakė: „Viešpatie, tau priklauso karalystė, tu esi iškilęs kaip galva virš visko.“ (1 Metraščių 29:11) Dovydas išties gerbė Dievą kaip Valdovą. „Aš aukštinsiu Tave, Dieve, mano Karaliau, — jis giedojo, — aš laiminsiu Tavo vardą per amžius. Kasdien laiminsiu Tave ir girsiu Tavo vardą per amžius.“ (Psalmyno 145:1, 2, Brb) Dovydas troško šlovinti Jehovą Dievą kiekvieną dieną ir visą amžinybę.
4. Kokias melagystes paneigia 145-oji psalmė?
4 145-oji psalmė — įtikinantis atsakas į Šėtono kaltinimą neva Dievas yra savanaudiškas valdovas, neduodantis laisvės savo kūriniams. (Pradžios 3:1-5) Ši psalmė taip pat demaskuoja melagingą Šėtono tvirtinimą, kad asmuo paklūsta Dievui ne iš meilės, o vien dėl naudos. (Jobo 1:9-11; 2:4, 5) Kaip ir Dovydas, mūsų laikų tikrieji krikščionys patvirtina, jog Velnio kaltinimai neteisingi. Jie brangina viltį amžinai gyventi valdant Karalystei, nes trokšta garbinti Jehovą visą amžinybę. Jau dabar jį šlovina milijonai pasiaukojusių, krikštytų garbintojų rodydami tikėjimą išperkamąja Jėzaus auka ir klusniai tarnaudami Dievui iš meilės. (Romiečiams 5:8; 1 Jono 5:3)
5, 6. Kokių yra progų laiminti bei šlovinti Jehovą?
5 Mes, Jehovos tarnai, turime daug progų jį laiminti bei šlovinti. Tai išsakome maldoje, sujaudinti kokios nors minties, rastos jo Žodyje, Biblijoje. Didžiulis noras girti Dievą bei jam dėkoti kyla ir tuomet, kai matome, kaip jis elgiasi su savo tauta, arba kai džiaugiamės kokiu nors jo nuostabiu kūriniu. Jehovą Dievą šloviname ir tada, kai per krikščionių sueigas aptariame jo tikslus su bendratikiais arba kai šiaip bendraujame. Tiesą sakant, Jehovą šloviname visais „gerais darbais“ Dievo Karalystės labui. (Mato 5:16)
6 Pastaraisiais metais daroma daug tokių gerų darbų, pavyzdžiui, statomos Dievo garbinimui skirtos salės vargingose šalyse. Kitų šalių bendratikiai dosniai aukoja tokiems projektams. Kai kurie krikščionys savanoriškai atvyksta padirbėti Karalystės salių statyboje. Bet svarbiausias iš visų puikių darbų — Jehovos šlovinimas skelbiant gerąją naujieną apie jo Karalystę. (Mato 24:14, Č. Kavaliausko vertimas, 1972) Paskutinėse 145 psalmės eilutėse Dovydas dėkinga širdimi kalba apie Dievo valdymą ir iškelia Jo karaliavimą. (Psalmyno 145:11, 12) Ar tu irgi esi dėkingas Dievui už jo meilingą valdymą? Ar nuolat kalbi apie jo Karalystę kitiems?
Dievo didybės pavyzdžiai
7. Nurodyk pagrindinį motyvą šlovinti Jehovą.
7 Psalmyno 145:3 (Brb) kalbama apie pagrindinį motyvą šlovinti Jehovą. Dovydas gieda: „Didis yra Viešpats ir didžiai girtinas, Jo didybė neištiriama.“ Jehovos didybė — begalinė. Žmonės negali jos ištirti, suvokti, išmatuoti. Vis dėlto mums tikrai naudinga aptarti Jehovos neištiriamos didybės pavyzdžius.
8. Ką visata liudija apie Jehovos didybę ir galią?
8 Prisimink akimirkas, kai buvai toli nuo miesto šviesų ir žvelgei į giedrą nakties dangų. Argi nesistebėjai daugybe žvaigždžių, spindinčių tamsioje erdvėje? Ar nekilo troškimas šlovinti Jehovą — šių dangaus kūnų Kūrėją už jo didybę? Tačiau tu regi tik dalelytę žvaigždžių galaktikoje, kurioje yra Žemė. O juk manoma, kad esama daugiau kaip šimtas milijardų galaktikų ir tik trys iš jų matomos plika akimi. Nesuskaičiuojami milijardai žvaigždžių bei galaktikų beribėje visatoje išties liudija apie Jehovos kuriamąją galią ir neištiriamą didybę. (Izaijo 40:26)
9, 10. a) Kokius Jehovos didybės aspektus įžvelgiame apmąstydami Jėzaus Kristaus gyvenimą? b) Kaip Jėzaus prikėlimas stiprina mūsų tikėjimą?
9 Pamąstyk taip pat apie Jehovos didybę, matomą iš Jėzaus Kristaus gyvenimo. Jehova parodė savo didybę sukurdamas Sūnų ir pasitelkdamas jį neaprėpiamus amžius kaip „įgudusį darbininką“. (Patarlių 8:22-31; NW) O Jehovos meilės didybė akivaizdi iš to, kad jis atidavė savo viengimį Sūnų kaip išperkamąją auką už žmoniją. (Mato 20:28; Jono 3:16; 1 Jono 2:1, 2) Mes niekad nesuvoksime, koks yra tas šlovingas, nemirtingas dvasinis kūnas, kurį Jehova davė prikeltajam Jėzui. (1 Petro 3:18)
10 Jėzaus prikėlimas liudija apie daugelį įspūdingų Jehovos neištiriamos didybės dalykų. Dievas, aišku, atgaivino Jėzaus atmintyje visa, kas susiję su kūrimo darbais — tiek regimais, tiek neregimais. (Kolosiečiams 1:15, 16) Tie darbai — dvasiniai kūriniai, visata, derlinga žemė, įvairiarūšė mūsų planetos augmenija bei gyvūnija. Jehova atgaivino savo Sūnaus atmintyje ne tik tai, ką šis žinojo apie dangų bei žemę ikižmogiškojo gyvenimo laikotarpiu, bet ir visa, ką patyrė būdamas tobulu žmogumi. Taip, Jėzaus prikėlimas — akivaizdus Jehovos neištiriamos didybės įrodymas. Be to, šis didingas įvykis rodo, jog Dievui įmanoma prikelti ir kitus mirusiuosius. Tai sustiprina mūsų tikėjimą, kad jis prikels gyventi milijonus žmonių, saugomų jo beribėje atmintyje. (Jono 5:28, 29; Apaštalų darbų 17:31)
Nuostabūs darbai ir galybė
11. Kokį didį darbą Jehova pradėjo per 33 m. e. m. Sekmines?
11 Po Jėzaus prikėlimo Jehova padarė daug kitų didžių, nuostabių darbų. (Psalmyno 40:6 [40:5, Brb]) Per 33 m. e. m. Sekmines Jehova įkūrė naują tautą, „Dievo Izraelį“, iš dvasia pateptųjų Kristaus mokinių. (Galatams 6:16) Ši nauja dvasinė tauta įspūdingai išsiplėtė visame tuo metu žinomame pasaulyje. Nors po Jėzaus apaštalų mirties dėl atskalūnybės atsirado nominalioji krikščionybė, Jehova ir toliau darė nuostabius darbus, kad jo pažadai išsipildytų.
12. Ką liudija tai, kad Biblija išversta į visas pagrindines kalbas?
12 Pavyzdžiui, Biblijos kanonas buvo išsaugotas ir ši knyga galiausiai išversta į visas pagrindines pasaulio kalbas. Dažnai trukdyta versti Bibliją — už tai Šėtono parankiniai netgi grasino mirtimi. Aišku, jog ši knyga nebūtų išversta į daugiau kaip 2000 kalbų, jeigu Jehovos, neištiriamai didžio Dievo, valia būtų kitokia!
13. Kaip nuo 1914 metų Jehova rodo didybę įgyvendindamas savo Karalystės tikslus?
13 Jehova rodo didybę įgyvendindamas savo Karalystės tikslus. Štai 1914 metais jis pasodino savo Sūnų, Jėzų Kristų, į dangiškojo Karaliaus sostą. Tuoj po šito Jėzus kovojo su Šėtonu bei jo demonais. Jie buvo išmesti iš dangaus į žemės sritį ir veikiai bus įkalinti bedugnėje. (Apreiškimo 12:9-12; 20:1-3) Nuo to meto Jėzaus pateptieji sekėjai vis labiau persekiojami. Bet juos šiuo Kristaus nematomo karaliavimo laikotarpiu remia Jehova. (Mato 24:3; Apreiškimo 12:17)
14. Kokį nuostabų darbą Jehova padarė 1919 metais ir kokie buvo to darbo vaisiai?
14 1919 metais Jehova padarė kitą nuostabų, jo didybę liudijantį darbą. Jėzaus pateptieji sekėjai, kurių dvasinė veikla buvo suvaržyta, atsigavo. (Apreiškimo 11:3-11) Nuo tada jie uoliai skelbė gerąją naujieną apie danguje įkurtą Karalystę. Toliau buvo renkama daugiau pateptųjų iki viso jų skaičiaus — 144000. (Apreiškimo 14:1-3) Pasitelkęs pateptuosius Kristaus sekėjus, Jehova padėjo pamatus „naujai žemei“ — teisingai žmonių visuomenei. (Apreiškimo 21:1) Tačiau kaip bus su šia „nauja žeme“, kai visi ištikimi pateptieji nueis į dangų?
15. Kokiam darbui yra atsidavę pateptieji krikščionys ir kokie to darbo rezultatai?
15 Šio žurnalo 1935-ųjų rugpjūčio 1 ir 15 dienos numeriuose buvo išspausdinti du itin reikšmingi straipsniai apie Apreiškimo 7 skyriuje paminėtą „milžinišką minią“. Pateptieji krikščionys pradėjo uoliai ieškoti tokių bendraminčių garbintojų ir rinkti juos savo draugėn iš visų giminių, genčių, tautų bei kalbų. Ši „milžiniška minia“ išliks per artėjantį „didį sielvartą“ ir turės galimybę amžinai gyventi kaip „naujos žemės“ nariai. (Apreiškimo 7:9-14) Dėl pateptųjų krikščionių atsidavimo Karalystės skelbimui bei mokinių ruošimui jau daugiau kaip šeši milijonai žmonių puoselėja amžinojo gyvenimo žemės rojuje viltį. Kas nusipelno šlovės už tokį gausėjimą, kurio negali sustabdyti nei Šėtonas, nei jo sugedęs pasaulis? (1 Jono 5:19) Tik Jehova, nes vien jis pajėgus įgyvendinti tai per savo šventąją dvasią. (Izaijo 60:22; Zacharijo 4:6)
Jehovos didybės garbingas spindesys
16. Kodėl žmonės negali matyti ‘Jehovos didybės garbingo spindesio’?
16 Visi iki vieno nuostabūs Jehovos darbai ir galybė niekada nebus užmiršti. Dovydas rašė: „Viena karta girs kitai tavo darbus ir skelbs tavo galybę. Apie tavo didybės garbingą spindesį ir apie tavo nuostabius darbus aš mąstysiu. Žmonės garsins tavo pagarbią baimę keliančius darbus, o aš skelbsiu tavo didybę.“ (Psalmyno 145:4-6) Tačiau ar daug Dovydas galėjo žinoti apie Jehovos didybę, jei „Dievas yra dvasia“, nematoma žmogaus akimis? (Jono 1:18; 4:24)
17, 18. Kas Dovydą skatino vis daugiau vertinti ‘Jehovos didybės garbingą spindesį’?
17 Nors Dovydas negalėjo matyti Dievo, jam netrūko progų vis daugiau žavėtis Jehovos didybe. Dovydas tikriausiai Raštuose skaitė apie didžius Dievo darbus, pavyzdžiui, kokią galybę jis parodė per visuotinį tvaną naikindamas sugedusį pasaulį. Dovydas, be abejo, žinojo, kaip buvo pažeminti netikri Egipto dievai Jehovai vaduojant izraelitus iš nelaisvės. Tokie įvykiai liudijo apie Jehovos garbę ir didybę.
18 Tikriausiai Dovydas vis labiau stebėjosi Dievo didybe ne vien skaitydamas, bet ir apmąstydamas Raštus. Jis, matyt, įsivaizdavo, kas vyko tada, kai Jehova davė Izraeliui Įstatymą. Griaudėjo perkūnija, žaibavo, užgulė tirštas debesis, skardžiai aidėjo trimitas. Sinajaus kalnas drebėjo, nuo jo kilo dūmai. Papėdėje susibūrę izraelitai net girdėjo iš ugnies ir iš debesies „Dešimt Įsakymų“, kuriuos Jehova perdavė per angelą. (Pakartoto Įstatymo 4:32-36; 5:22-24; 10:4; Išėjimo 19:16-20; Apaštalų darbų 7:38, 53) Kokia Jehovos didybė! Dievo Žodžio mylėtojai negali likti abejingi girdėdami apie ‘Jehovos didybės garbingą spindesį’. Šiandien turime visą Bibliją su joje aprašytais didingais regėjimais, stulbinančiais mus Jehovos šlove. (Ezechielio 1:26-28; Danieliaus 7:9, 10; Apreiškimo 4 skyrius)
19. Kas padės vis daugiau vertinti Jehovos didybę?
19 Antra, kaip Dovydą veikė Jehovos didybė, — izraelitams duotų Dievo įstatymų tyrinėjimas. (Pakartoto Įstatymo 17:18-20; Psalmyno 19:8-12 [19:7-11, Brb]) Paklusdama Jehovos įstatymams, Izraelio tauta elgėsi oriai ir buvo atskirta nuo visų kitų tautų. (Pakartoto Įstatymo 4:6-8) Mes, kaip ir Dovydas, reguliariai skaitydami Šventąjį Raštą, nuodugniai jį apmąstydami ir kruopščiai tyrinėdami, vis daugiau vertinsime Jehovos didybę.
Nuostabios Dievo moralinės savybės rodo jo didybę
20, 21. a) Dėl kokių Jehovos savybių aukštinama jo didybė Psalmyno 145:7-9? b) Kaip Dievo savybės veikia visus, kurie jį myli?
20 Iš pirmųjų šešių 145 psalmės eilučių matome, koks tvirtas pagrindas girti Jehovą už visa, dėl ko jis yra neištiriamai didis. Toliau, 7—9 eilutėse, Dievo didybė aukštinama dėl jo moralinių savybių. Dovydas gieda: „Jie apsakys tavo gausaus gerumo garsą ir džiugiai giedos apie tavo teisumą.“ „Jehova yra maloningas ir gailestingas, lėtas pykti ir didis ištikima meile“ (NW). „Geras kiekvienam Viešpats ir gailestingas visiems savo kūriniams.“
21 Čia Dovydas pirmučiausia pabrėžia Jehovos gerumą ir teisumą — tai, dėl ko Šėtonas Velnias pasėjo žmonėms abejones. Kaip šios savybės veikia visus, kas myli Dievą ir paklūsta jo valdymui? Jehovos gerumas ir teisingas valdymas taip džiugina jo garbintojus, kad šie nepaliaujamai jį giria. Be to, Jehova yra geras „kiekvienam“. Tikėtina, jog tai paskatins dar daugelį atgailauti ir, kol ne vėlu, tapti tikrojo Dievo garbintojais. (Apaštalų darbų 14:15-17)
22. Kaip Jehova elgiasi su savo tarnais?
22 Dovydas taip pat brangino savybes, kurias pats Dievas paminėjo, kai „praėjo prieš [Mozės] veidą tardamas: ‘Jehova, Jehova, Dievas gailestingas ir maloningas, lėtas pykti, kupinas ištikimos meilės ir tiesos’“. (Išėjimo 34:6, NW) Todėl Dovydas kalbėjo: „Jehova yra maloningas ir gailestingas, lėtas pykti ir didis ištikima meile.“ Nors Jehova yra neištiriamai didis, jis gerbia savo žemiškuosius tarnus būdamas jiems gailestingas. Dievas kupinas malonės, pasiruošęs dovanoti atgailaujantiems nusidėjėliams dėl Jėzaus išperkamosios aukos. Jehova taip pat yra lėtas pykti, nes leidžia savo tarnams įveikti silpnybes, kurios galėtų sutrukdyti įžengti į jo naująjį, teisų pasaulį. (2 Petro 3:9, 13, 14)
23. Kokią brangintiną Dievo savybę aptarsime kitame straipsnyje?
23 Dovydas giria Dievo ištikimą meilę. Tiesą sakant, visose tolesnėse 145 psalmės eilutėse kalbama, kaip Jehova rodo šią savybę ir kaip atsidavę tarnai atsiliepia į jo ištikimą meilę. Tai aptarsime kitame straipsnyje.
Kaip atsakytum?
• Kokių yra progų kasdien girti Jehovą?
• Kokie pavyzdžiai rodo, kad Jehovos didybė neištiriama?
• Kaip išmokti vis daugiau vertinti šlovingą Jehovos didybę?
[Studijų klausimai]
[Iliustracija 10 puslapyje]
Galaktikos liudija Jehovos didybę
[Šaltinio nuoroda]
Courtesy of Anglo-Australian Observatory, photograph by David Malin
[Iliustracija 12 puslapyje]
Kaip iš Jėzaus Kristaus gyvenimo matoma Jehovos didybė?
[Iliustracija 13 puslapyje]
Kai prie Sinajaus kalno izraelitai gavo Įstatymą, jie regėjo šlovingą Jehovos didybę