Pažadai, kuriais galite pasitikėti

DIEVO pranašas Michėjas žinojo, kad pažadai dažnai pasirodo esą nepatikimi. Jo laikais ne visada galėjai pasikliauti net artimiausiais draugais. Todėl pranašas įspėjo: „Netikėkite draugu, nepasitikėkite bičiuliu! Nuo miegančios tavo glėbyje saugok savo lūpų duris!“ (Michėjo 7:5)

Padėtis, tiesa, buvo apgailėtina, tačiau ar dėl to Michėjas abejojo visais pažadais? Ne! Jis sakė visiškai tikįs savo Dievo, Jehovos, pažadais. „O aš, — rašė Michėjas, — žvelgsiu į Viešpatį, dėsiu viltis į savo išganymo Dievą.“ (Michėjo 7:7)

Kodėl Michėjas buvo kupinas tokio pasitikėjimo? Jis žinojo, kad Jehova visada laikosi žodžio. Visa, ką Dievas prisiekė Michėjo protėviams, iki smulkmenų ištesėjo. (Michėjo 7:20) Jehovos parodyta ištikimybė buvo pranašui tvirtas pagrindas  tikėti, kad ir ateityje Jis įgyvendins savo pažadus.

„Nė vienas pažadas... neliko neištesėtas“

Pavyzdžiui, Michėjas žinojo, kad Jehova išlaisvino izraelitus iš Egipto vergijos. (Michėjo 7:15) Tą įvykį matęs Jozuė skatino izraelitus tikėti visais Dievo pažadais. Kuo remiantis? „Visi žinokite visa savo širdimi ir visa savo siela, — priminė jiems Jozuė, — kad visi gerieji dalykai, Viešpaties jums pažadėti, įvyko, ir nė vienas neliko neįvykdytas.“ (Jozuės 23:14)

Izraelitai puikiai žinojo nuostabius Jehovos darbus jų labui. Jis įvykdė pažadą jų dievobaimingam protėviui Abraomui, kad šio palikuonių bus gausu kaip žvaigždžių ir kad jiems atiteks Kanaano kraštas. Paskui Jehova taip pat buvo sakęs Abraomui, kad po 400 metų priespaudos jo ainiai, „ketvirta karta“, sugrįš į Kanaaną. Visa tai išsipildė. (Pradžios 15:5-16; Išėjimo 3:6-8)

Jokūbo sūnaus Juozapo dienomis egiptiečiai maloniai priėmė izraelitus, bet vėliau žiauriai juos pavergė. Vis dėlto praėjus nuo atsikėlimo į Egiptą keturių kartų laikotarpiui, kaip Dievas ir pažadėjo, Abraomo palikuoniai buvo išvaduoti iš vergijos. *

Per kitus 40 metų izraelitai vėl įsitikino, kad Jehova visada tesi savo žodį. Amalekiečiams be pagrindo užpuolus izraelitus, Dievas kovojo už savo tautą ir ją apgynė. Jis rūpinosi būtinais materialiniais poreikiais visus 40 metų, kai izraelitai klajojo dykuma, ir galiausiai apgyvendino juos Pažadėtojoje žemėje. Apžvelgęs, kaip Jehova elgėsi su Abraomo palikuoniais, Jozuė tvirtai pripažino: „Nė vienas iš gerųjų pažadų, kuriuos Viešpats buvo davęs Izraelio namams, neliko tuščias. Visa buvo įvykdyta.“ (Jozuės 21:45)

Ugdykitės pasitikėjimą Dievo pažadais

Kaip, sekdami Michėjo ir Jozuės pavyzdžiu, galite ugdytis pasitikėjimą Jehovos pažadais? Panašiai kaip ugdotės pasitikėjimą žmonėmis — stengdamiesi kuo daugiau sužinoti apie juos. Pavyzdžiui, ar asmuo patikimas, galima spręsti iš to, kiek tvirtai stengiasi tesėti visus savo pažadus. Kuo daugiau tokių faktų žinote, tuo labiau žmogumi pasitikite. Taip galite ugdytis ir tikėjimą Dievo pažadais.

Viena, kaip tai daryti — mąstyti apie kūriniją ir ją valdančius gamtos dėsnius. Mokslininkai neabejoja tų dėsnių patikimumu, pavyzdžiui, nulemiančių vienintelės žmogaus ląstelės dalijimąsi bei dauginimąsi iki trilijonų ląstelių, sudarančių mūsų kūną. Vadinasi, materiją ir energiją valdančius visuotinius dėsnius turėjo  nustatyti visiškai patikimas Įstatymų Davėjas. Tikrai galite pasikliauti jo pažadais, kaip nedvejojate jo kūriniją valdančių dėsnių nekintamumu. (Psalmyno 139:14-16; Izaijo 40:26; Hebrajams 3:4)

Kalbėdamas per Michėjo amžininką, pranašą Izaiją, Jehova pasinaudojo tokiais jo žodžio tikrumą rodančiais pavyzdžiais kaip nenutrūkstama metų laikų kaita bei nuostabus vandens apytakos ratas. Kasmet lyja lietūs. Jie drėkina žemę, tad žmonės gali sėti ir sulaukti derliaus. Apie tai Jehova sako: „Kaip lietus ir sniegas krinta iš dangaus ir negrįžta atgalios, kol nepalaisto žemės, kad joje dygtų ir želtų augalai, kad neštų sėklą sėjėjui ir duoną alkanam, taip ir žodis, išeinantis iš mano burnos, nesugrįš pas mane bergždžias, bet įvykdys tai, ko trokštu, ir atliks, kam buvo siųstas.“ (Izaijo 55:10, 11)

Patikimas Rojaus pažadas

Tyrinėdami kūriniją galime ugdytis pasitikėjimą Kūrėju, bet reikia kai ko daugiau, jei norime sužinoti pažadus, tai yra dalį „žodžio, išeinančio iš [jo] burnos“. Kad žinotume tuos pažadus ir jais pasikliautume, turime tyrinėti Dievo įkvėptą Raštą, kuriame pasakyta, ką Jis yra numatęs žemei ir kaip elgiasi su žmonija. (2 Timotiejui 3:14-17)

Pranašas Michėjas nedvejojo Jehovos pažadais. O jums daugiau nei Michėjui užrašyta Dievo įkvėptų pranešimų. Skaitydami Bibliją ir ją apmąstydami, jūs irgi galite išsiugdyti tikėjimą Dievo pažadais. Jie skirti ne vien tiesioginiams Abraomo palikuoniams, bet visai žmonijai. Šiam dievobaimingam patriarchui Jehova pažadėjo: „Visos tautos žemėje gaus palaiminimą per tavo palikuonis [„sėklą“, NW], nes tu buvai klusnus mano balsui.“ (Pradžios 22:18) „Sėkla“, arba Abraomo palikuonis, pirmiausia yra Mesijas, Jėzus Kristus. (Galatams 3:16, Brb)

Per Jėzų Kristų Jehova garantuoja išliesiąs gausių palaimų klusniajai žmonijai. O ką Dievas pažadėjo daryti mūsų laikais? Į šį klausimą Michėjo 4:1, 2 (Brb) atsakoma tokiais pranašiškais žodžiais: „Paskutinėmis dienomis Viešpaties namų kalnas tvirtai stovės kaip aukščiausias kalnas. Jis iškils aukščiau nei kalvos, tautos plauks į jį. Daug tautų ateis ir sakys: ‘Ateikite, eikime visi į Viešpaties kalną ir į Jokūbo Dievo namus, kad Jis mus mokytų savo kelių ir mes vaikščiotume Jo takais!’“

Tie, kurie mokosi Jehovos kelių, ‘perkala savo kalavijus į arklus, o ietis — į geneklius’. Nebelieka nė minčių apie karą. Veikiai žemėje gyvens vien teisūs žmonės ir niekas jų nebaugins. (Michėjo 4:3, 4) Dievo Žodyje žadama, kad valdant Karalystei su Jėzumi Kristumi priešaky Jehova išvaduos žemę nuo visų prispaudėjų. (Izaijo 11:6-9; Danieliaus 2:44; Apreiškimo 11:18)

Net tie, kas kentėjo ir mirė dėl žmogaus maišto prieš Dievą, bus prikelti ir turės galimybę gyventi žemėje amžinai. (Jono 5:28, 29) Nebeliks blogio kurstytojų  — Šėtono bei jo demonų; per Jėzaus išperkamąją auką bus pašalintos Adomo nuodėmės pasekmės. (Mato 20:28; Romiečiams 3:23, 24; 5:12; 6:23; Apreiškimo 20:1-3) O kas laukia klusnių žmonių? Jiems bus dovanotas amžinasis gyvenimas ir tobula sveikata žemės rojuje! (Psalmyno 37:10, 11; Luko 23:43; Apreiškimo 21:3-5)

Kokie pažadai! Tačiau ar galima jais tikėti? Be abejo. Tai pažadėjo ne žmogus, skatinamas gerų norų, bet nepajėgus visko įgyvendinti, o Visagalis Dievas, kuris nemeluoja ir „negaišta ištesėti pažado“. (2 Petro 3:9; Hebrajams 6:13-18) Galite neabejodami pasikliauti visais Biblijos pažadais, nes jų Davėjas yra „Jehova, tiesos Dievas“. (Psalmyno 31:5, NW)

[Išnaša]

[Anotacija 6 puslapyje]

„Visi gerieji dalykai, Viešpaties jums pažadėti, įvyko.“ (JOZUĖS 23:14)

[Iliustracijos 4, 5 puslapiuose]

Jehova ištesėjo savo pažadus, duotus Izraeliui prie Raudonosios jūros ir dykumoje

[Iliustracijos 7 puslapyje]

Jehova įvykdė savo pažadą Abraomui. Jo Sėkla, Jėzus Kristus, suteiks palaimų žmonijai