Jehovos Žodis gyvas

Pradžios knygos apžvalga (2 dalis)

PRADŽIOS knyga aprėpia 2369 metų laikotarpį nuo pirmojo žmogaus Adomo sukūrimo iki Jokūbo sūnaus Juozapo mirties. Ankstesniame šio žurnalo numeryje * aptarėme pirmuosius 10 šios knygos skyrių bei devynias 11 skyriaus eilutes, kur aprašoma žmonijos istorija nuo sukūrimo iki Babelio bokšto statybos. Šiame straipsnyje apžvelgsime likusią Pradžios knygos dalį: kaip Dievas elgėsi su Abraomu, Izaoku, Jokūbu ir Juozapu.

ABRAOMAS TAMPA DIEVO DRAUGU

(Pradžios 11:10—23:20)

Praslinkus po Tvano maždaug 350 metų, iš Nojaus sūnaus Semo palikuonių gimsta vyras, ypač mielas Dievui. Jo vardas Abromas, vėliau pakeistas į Abraomo. Dievo nurodymu Abromas palieka Chaldėjos Ūrą ir keliauja statydamasis palapines krašte, kurį Jehova pažada duoti jam ir jo ainiams. Dėl tikėjimo ir klusnumo Abraomas pavadinamas „Dievo bičiuliu“. (Jokūbo 2:23)

Jehova imasi veiksmų prieš nedorus Sodomos ir gretimų miestų gyventojus, bet apsaugo Lotą ir jo dukteris. Dievo pažadas Abraomui išsipildo, — šiam gimsta sūnus Izaokas. Po kurio laiko Jehova išbando Abraomo tikėjimą liepdamas paaukoti sūnų ant aukuro. Abraomas noriai paklūsta, bet angelas jį sustabdo. Nėra abejonių: šis vyras parodo tvirtą tikėjimą ir yra užtikrinamas, kad per jo sėklą bus palaimintos visos tautos. Miršta mylima žmona Sara ir Abraomas dėl to labai liūdi.

 Atsakymai į klausimus:

12:1-3. Kada įsigaliojo ir kiek laiko veikė Abraomo sandora? Jehovos sandora su Abromu, kad „visos žemės gentys ras [per Abromą] palaiminimą“, matyt, įsigaliojo tada, kai jis keliaudamas į Kanaaną persikėlė per Eufratą. Tai tikriausiai įvyko nisano 14-ąją, 1943 m. p. m. e. — likus 430 metų iki Izraelio išlaisvinimo iš Egipto. (Išėjimo 12:2, 6, 7, 40, 41) Abraomo sandora yra „amžina Sandora“. Ji galioja iki tol, kol bus palaimintos žemės šeimos ir sunaikinti visi Dievo priešai. (Pradžios 17:7; 1 Korintiečiams 15:23-26)

15:13. Kada prasidėjo ir baigėsi Abromo palikuoniams išpranašauti 400 priespaudos metų? Šis priespaudos laikotarpis prasidėjo 1913 m. p. m. e., kai Abraomo penkiametis sūnus Izaokas buvo nujunkytas ir devyniolikmetis įbrolis Izmaelis ‘šaipėsi’ (Brb) iš jo. (Pradžios 21:8-14; Galatams 4:29) Priespaudos laikotarpis baigėsi 1513 m. p. m. e. izraelitams išėjus iš Egipto.

16:2. Ar derėjo Sarai siūlyti savo tarnaitę Hagarą Abromui į žmonas? Sara elgėsi pagal to meto paprotį. Nevaisinga žmona būdavo įpareigota suieškoti vyrui sugulovę, kad iš jos gimtų palikuonis. Poligamija atsirado Kaino linijoje. Galiausiai tapo papročiu ir buvo perimta kai kurių Jehovos garbintojų. (Pradžios 4:17-19; 16:1-3; 29:21-28) Tačiau Jehova niekada neatsisakė pirmykštės normos — monogamijos. (Pradžios 2:21, 22) Nojus ir jo sūnūs, kuriems pakartotas nurodymas ‘būti vaisingiems ir pripildyti žemę’, be abejo, teturėjo po vieną žmoną. (Pradžios 7:7; 9:1; 2 Petro 2:5) Šią monogamijos normą dar sykį patvirtino Jėzus Kristus. (Mato 19:4-8; 1 Timotiejui 3:2, 12)

19:8. Ar teisinga buvo Lotui siūlyti savo dukteris sodomiečiams? Pagal Rytų etikos normas, šeimininkas privalėdavo apsaugoti savo svečius, ginti juos net rizikuodamas gyvybe. Lotas buvo tam pasiruošęs. Jis drąsiai vienas išėjo prieš minią ir uždarė paskui save namų duris. Lotas tikriausiai suprato, kad jo svečiai — Dievo pasiuntiniai, todėl siūlydamas dukteris galbūt samprotavo, jog Dievas apsaugos jas, kaip apsaugojo Egipte jo tetą Sarą. (Pradžios 12:17-20) Ir tikrai, klostantis įvykiams, Lotas ir jo dukterys nenukentėjo.

19:30-38. Ar Jehova nepasmerkė Loto, kad šis nusigėrė ir pradėjo sūnus su dviem savo dukterimis? Jehova netoleruoja nei kraujomaišos, nei girtuokliavimo. (Kunigų 18:6, 7, 29; 1 Korintiečiams 6:9, 10) Lotas liūdėjo dėl sodomiečių „nuodėmingų darbų“. (2 Petro 2:6-8) Dukterys žinojo, kad būdamas blaivus jis nesutiks su jomis santykiauti, todėl ir nugirdė. Atsidūrusioms svetimame krašte, joms tai atrodė vienintelis būdas išsaugoti Loto šeimos liniją. Šis Biblijos pasakojimas atskleidžia moabitų (iš Moabo) ir amonitų (iš Ben Amio) santykius su Abraomo palikuoniais izraelitais.

Ko pasimokome:

13:8, 9. Abraomas puikiai parodė, kaip spręsti nesutarimus. Niekada neturime aukoti taikių santykių dėl finansinės naudos, asmeninės nuostatos ar išdidumo.

15:5, 6. Pasenęs Abraomas vis dar neturėdamas sūnaus, kalbėjo apie tai Dievui. Jehova jį nuramino. Kuo viskas baigėsi? Abraomas „patikėjo Viešpačiu“. Jeigu maldoje atveriame Jehovai širdį, priimame iš Biblijos jo paguodos žodžius ir jam paklūstame, mūsų tikėjimas stiprės.

 15:16. Jehova sulaikė teismo nuosprendžio vykdymą amoritams (kanaaniečiams) per keturias kartas. Kodėl? Nes yra kantrus. Jis laukė tol, kol nebeliko vilčių, kad jie pasitaisys. Mes, kaip ir Jehova, turime būti kantrūs.

18:23-33. Jehova nenaikina žmonių be jokios atrankos. Teisiuosius jis apsaugo.

19:16. Lotas „vis delsė“ ir angelams teko beveik tempte tempti jį su šeima iš Sodomos. Elgiamės išmintingai, jei laukdami blogos santvarkos galo neatidėliojame daryti to, kas būtina.

19:26. Kaip kvaila leistis atitraukiamiems ar ilgėtis tų dalykų, kuriuos palikome pasaulyje!

JOKŪBAS SUSILAUKIA 12 SŪNŲ

(Pradžios 24:1—36:42)

Abraomas pasirūpina, kad Izaokas vestų Jehovos garbintoją Rebeką. Ji pagimdo dvynius — Ezavą ir Jokūbą. Ezavas paniekina savo pirmagimystę ir parduoda Jokūbui, dėl to šis vėliau gauna tėvo palaiminimą. Jokūbas bėga į Padan Aramą. Ten veda Lėją ir Rachelę. Apie 20 metų jis prižiūri jų tėvo bandas, o paskui su visa šeima iškeliauja. Lėja, Rachelė bei dvi jų tarnaitės pagimdo Jokūbui 12 sūnų, taip pat dukterų. Jokūbas grumiasi su angelu, šis jį palaimina ir pervardija Izraeliu.

Atsakymai į klausimus:

28:12, 13. Ką reiškė Jokūbo sapne matytos „kopėčios“? Tos „kopėčios“, galbūt atrodančios kaip kylantys akmeniniai laiptai, reiškė ryšį tarp žemės ir dangaus. Tai, kad jomis aukštyn ir žemyn laipiojo Dievo angelai, rodo, jog šios būtybės Jehovos pavestos kažkaip ypatingai tarnauja žmonėms, turintiems jo pritarimą. (Jono 1:51)

30:14, 15. Kodėl Rachelė galimybę pastoti išmainė į keletą mandragorų? Senovėje mandragoros vaisiai buvo naudojami medicinoje kaip narkotinė ir traukulius slopinanti priemonė. Bet jiems taip pat buvo priskiriama galia sukelti lytinį potraukį, skatinti vaisingumą ar padidinti nėštumo tikimybę. (Giesmių giesmės 7:14 [7:13, Brb]) Nors Biblijoje Rachelės motyvai neatskleidžiami, ji galbūt prašė mandragorų vildamasi pastoti, kad nebereikėtų kęsti paniekos dėl nevaisingumo. Tačiau Jehova „atvėrė jos įsčias“ tik po kelerių metų. (Pradžios 30:22-24)

Ko pasimokome:

25:23. Jehova gali įžvelgti dar negimusio kūdikio genetinius polinkius, iš anksto numatyti bei pasirinkti tą, kurį paskirs įgyvendinti jo tikslus. Tačiau kiekvieno lemties jis nenustato. (Ozėjo 12:4 [12:3, Brb]; Romiečiams 9:10-12)

25:32, 33; 32:25-30 [32:24-29, Brb]. Jokūbo pastangos gauti pirmagimystės teisę bei imtynės per naktį su angelu dėl palaiminimo rodo jį tikrai branginus šventus dalykus. Jehova patikėjo mums daugybę šventų dalykų. Tai mūsų santykiai su juo ir jo organizacija, išpirka, Biblija, Karalystės viltis. Kaip ir Jokūbas, vertinkime tai.

34:1, 30 (Jr). Nelaimė, padariusi Jokūbui „bendravimą su kitais neįmanomą“, atsitiko todėl, kad Dina užmezgė pažintį su netarnaujančiais Jehovai žmonėmis. Draugus turime rinktis išmintingai.

JEHOVA LAIMINA JUOZAPĄ EGIPTE

(Pradžios 37:1—50:26)

Jokūbo sūnūs iš pavydo parduoda savo brolį Juozapą į vergiją. Egipte Juozapas įkalinamas, nes ištikimai ir drąsiai  laikosi Dievo moralės normų. Paskui iš kalėjimo atvedamas paaiškinti faraonui sapnų, kuriais išpranašaujami septyneri derliaus ir septyneri bado metai. Tada Juozapui patikima Egipte skirstyti maistą. Pritrūkę duonos ten nukeliauja jo broliai. Šeima susivienija ir apsigyvena derlingame Gošeno krašte. Mirties patale laimindamas sūnus Jokūbas išsako viltingą pranašystę, kas nuostabaus laukia tolimoje ateityje. Jokūbo palaikai nešami į Kanaaną palaidoti. Juozapas miršta sulaukęs 110 metų. Jo kūnas balzamuojamas, vėliau palaikai perkeliami į Pažadėtąją žemę. (Išėjimo 13:19)

Atsakymai į klausimus:

43:32. Kodėl valgyti maistą su hebrajais egiptiečiams atrodė pasibjaurėtina? Pagrindinė priežastis galėjo būti religinė ar rasinė nepakanta. Be to, egiptiečiai bjaurėjosi piemenimis. (Pradžios 46:34) Kodėl? Matyt, piemenys Egipte buvo priskiriami pačiam žemiausiam luomui. Neapykantą jie galėjo užsitraukti ir dėl to, kad ieškojo ganyklų savo bandoms, o Egipte dirbamos žemės trūko.

44:5. Ar Juozapas iš tikrųjų naudojosi taure būrimams? Sidabrinė taurė ir tariamas jos naudojimas būrimui veikiausiai buvo gudravimas. Juozapas ištikimai garbino Jehovą. Jis tikrai negalėjo su ta taure burti, kaip ir Benjaminas negalėjo jos pavogti.

49:10. Ką reiškia „skeptras“ ir „valdovo lazda“? Skeptras yra trumpa lazda, kurią karalius nešiojasi kaip savo valdžios ženklą. Valdovo lazda yra ilga ir reiškia galią įsakinėti. Paminėdamas tuos ženklus, Jokūbas nurodė, jog, kol ateis Šilojas, Judo giminei priklausys didelė valdžia ir galia. Judo palikuonis „Šilojas“ buvo Jėzus Kristus, kuriam Jehova suteikė valdžią danguje. Kristus valdo kaip karalius ir turi galią įsakinėti. (Psalmyno 2:8, 9; Izaijo 55:4; Danieliaus 7:13, 14)

Ko pasimokome:

38:26. Judas neteisingai pasielgė su našle tapusia marčia Tamara. Tačiau kai reikėjo prisiimti atsakomybę už jos nėštumą, Judas nuolankiai pripažino klydęs. Mes irgi turime greit pripažinti savo klaidas.

39:9. Juozapo atsakymas Potifaro žmonai rodo, kad jo požiūris į dorovę buvo toks kaip Jehovos, o sąžinė išlavinta pagal Dievo principus. Ar vis tiksliau pažindami tiesą neturėtume to siekti ir mes?

41:14-16, 39, 40. Jehova gali visiškai pakeisti aplinkybes tiems, kurie jo bijosi. Ištikus nelaimei protinga pasitikėti Jehova ir likti jam ištikimiems.

Jie turėjo tvirtą tikėjimą

Abraomas, Izaokas, Jokūbas ir Juozapas tikrai buvo dievobaimingi tvirto tikėjimo vyrai. Pradžios knygos pasakojimas apie jų gyvenimą stiprina tikėjimą ir daug ko pamoko.

Šis straipsnis bus naudingas tau, kai ruošdamasis Teokratinės tarnybos mokyklos sueigai skaitysi nurodytus Biblijos skyrius. Apsvarstydamas straipsnio mintis įsivaizduosi įvykius gyviau.

[Išnaša]

[Iliustracija 26 puslapyje]

Abraomas rodė tvirtą tikėjimą

[Iliustracija 26 puslapyje]

Jehova laimino Juozapą

[Iliustracija 26 puslapyje]

Teisusis Lotas ir jo dukterys buvo išgelbėti

[Iliustracija 29 puslapyje]

Jokūbas vertino šventus dalykus. O tu?