„Vienas didžiausių inžinerijos darbų“

PRIEŠ maždaug 3000 metų karalius Saliamonas Jeruzalėje pastatė Jehovai šventyklą. Prie jos įėjimo lauke stovėjo puiki varinė vandens talpykla. Apie 30 tonų sveriančiame rezervuare tilpo iki 40000 litrų. Šis milžiniškas baseinas buvo vadinamas nuliedinta jūra. (1 Karalių 7:23-26) „Nėra abejonių, kad tai vienas iš didžiausių hebrajų tautos inžinerijos darbų“, — žurnale Biblical Archeologist rašo buvęs Kanados nacionalinės tyrimų tarybos technikos specialistas Albertas Zuidhofas.

Kaip jūrą padarė? Biblijoje sakoma: „Karalius nuliedino [vario reikmenis] molio žemėje Jordano lygumoje.“ (1 Karalių 7:45, 46) „Liejimo procesas tikriausiai buvo panašus į liejybą išlydomojo vaško būdu — ši technologija vis dar taikoma gaminant didelius bronzinius varpus“, — sako Zuidhofas. Jis toliau aiškina: „Matyt, to baseino formą, apverstą dugnu į viršų, pirmiausia užliejo vašku... Paskui liejikai ant vaško užlipdė išorinį formos sluoksnį ir leido jam išdžiūti. Galiausiai kaitindami vašką ištirpino ir jo vietoje susidariusią ertmę pripildė skystos bronzos.“

Gaminio didumas reikalavo iš meistrų nepaprastų įgūdžių. Liejinio formos sienos turėjo atlaikyti 30 tonų išlydyto vario spaudimą. Be to, kad lydinyje neatsirastų įtrūkimų ar plyšių, liejimo nebuvo galima pertraukti. Karštam metalui pilti tikriausiai reikėjo viena su kita sujungtų kelių krosnių. Tikrai milžiniškas darbas!

Maldoje per iškilmingą šventyklos atidarymą visus statybos nuopelnus karalius Saliamonas priskyrė Jehovai Dievui. Jis pasakė: „Tu kalbėjai savo lūpomis ir įvykdei tai savo rankomis.“ (1 Karalių 8:24, Brb)