Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

„Šio pasaulio scena keičiasi“

„Šio pasaulio scena keičiasi“

„Šio pasaulio scena keičiasi“

„Sakau jums, broliai: laikas trumpas!“ (1 KORINTIEČIAMS 7:29)

1, 2. Kokių pokyčių matei per savo gyvenimą?

KOKIŲ pokyčių matei per savo gyvenimą? Ar prisimeni bent keletą? Pavyzdžiui, medicinos pažanga. Dėl padarytų atradimų gyvenimo trukmės vidurkis kai kuriose šalyse smarkiai padidėjo: XX amžiaus pradžioje nesiekęs nė 50 metų, dabar prašoko 70! Arba štai radijo, televizijos, mobiliųjų telefonų, fakso aparatų nauda. Nevalia pamiršti laimėjimų švietimo, transporto, žmogaus teisių srityse. Visa tai pagerino milijonų žmonių gyvenimą.

2 Žinoma, ne visi pokyčiai — į gera. Tokie reiškiniai kaip augantis nusikalstamumas, moralinių vertybių žlugimas, narkomanija, neregėtas skyrybų mastas, kylanti infliacija, didėjanti terorizmo grėsmė — pražūtingi, ir to ignoruoti nevalia. Šiaip ar taip, tikriausiai pritarsi prieš daug metų pasakytiems apaštalo Pauliaus žodžiams: „Šio pasaulio scena keičiasi.“ (1 Korintiečiams 7:31, NW)

3. Ką Paulius turėjo omenyje sakydamas „pasaulio scena keičiasi“?

3 Paulius taip kalbėdamas pasaulį prilygino scenai. Politikai, dvasininkai, kultūros veikėjai — tarsi aktoriai: pasirodo, suvaidina kiekvienas savo vaidmenį ir užleidžia sceną kitiems. Tai tęsiasi nuo seniausių laikų. Praeityje kai kurios dinastijos valdė dešimtmečius, netgi ištisus amžius. Pokyčiai buvo lėti. Visai kitaip yra šiandien, kai istorijos kryptis gali pasikeisti akimirksniu, žudiko kulkai pasiekus taikinį! Šiais audringais laikais niekas nežino, kas bus rytoj.

4. a) Kokio santūraus požiūrio į pasaulio įvykius krikščionys turi laikytis? b) Kokius dvejopus įrodymus apsvarstysime?

4 Jeigu pasaulis yra scena, jo lyderiai — artistai, tai krikščionys — žiūrovai. * Tačiau būdami „ne iš pasaulio“ jie per daug nesirūpina nei tuo, kas vyksta scenoje, nei vaidintojais. (Jono 17:16) Veikiau atidžiai stebi įvykius, rodančius artėjančią dramos atomazgą — tragišką galą, nes žino, kad Jehova pašalins šią santvarką prieš atkurdamas laukiamą teisingą naująjį pasaulį. * Tad patyrinėkime dvejopus įrodymus, patvirtinančius, kad gyvename pabaigos laiku ir kad naujasis pasaulis čia pat. Tai Biblijos chronologija ir blogėjančios pasaulio sąlygos. (Mato 24:21; 2 Petro 3:13)

Paslaptis pagaliau atskleista!

5. Kas yra „nustatytieji tautų laikai“ ir kodėl jie mus domina?

5 Chronologija — tai įvykių, jų datų seka. Jėzus kalbėjo apie metą, kai, Dievo Karalystei nekliudant, sceną užims pasaulio valdovai. Jis pavadino šį laikotarpį „nustatytaisiais tautų laikais“. (Luko 21:24, NW) Tų ‘nustatytųjų laikų’ pabaigoje ims viešpatauti Dievo dangiškoji Karalystė su teisėtu Valdovu Jėzumi. Pradžioje jis valdys „tarp savo priešų“. (Psalmyno 110:2, Jr) Paskui, kaip rašoma Danieliaus 2:44, jo Karalystė „sutrupins į šipulius“ visas žmonių valdžias, o pati pasiliks per amžius.

6. Kada „nustatytieji tautų laikai“ prasidėjo, kiek truko ir kada baigėsi?

6 Kada „nustatytieji tautų laikai“ baigsis ir pradės valdyti Dievo Karalystė? Atsakymas, ‘užantspauduotas ligi pabaigos meto’, susijęs su Biblijos chronologija. (Danieliaus 12:9) Tam metui artėjant, Jehova jį palaipsniui atskleidė grupei nuolankių Biblijos tyrinėtojų. Dievo dvasios padedami jie suprato, kad „nustatytieji tautų laikai“ prasidėjo 607 m. p. m. e. sunaikinus Jeruzalę ir tęsėsi 2520 metų. Tai leido padaryti išvadą, kad laikotarpis baigėsi 1914-aisiais. Buvo taip pat įžvelgta, kad būtent tada prasidėjo šios sistemos pabaiga. Iš to, ką sužinojai studijuodamas Šventąjį Raštą, ar galėtum paaiškinti, kaip apskaičiuojami 1914 metai? *

7. Kokios Rašto eilutės padeda nustatyti Danieliaus knygoje minimų septynių laikų pradžią, trukmę ir pabaigą?

7 Padėti gali pranašo Danieliaus knyga. „Nustatytųjų tautų laikų“ pradžioje, 607 m. p. m. e., Jehova leido sunaikinti Jeruzalę Babilono karaliui Nebukadnecarui. Per jį jis atskleidė, kad tautos viešpataus be Dievo įsikišimo septynis simbolinius laikus. (Ezechielio 21:31, 32 [21:26, 27, Brb]; Danieliaus 4:13, 20-22 [4:16, 23-25, Brb]) Kiek jie tęsėsi? Remiantis Apreiškimo 11:2, 3 ir 12:6, 14, trys ir pusė laiko lygūs 1260 dienų. Vadinasi, septyni laikai turėjo tęstis dvigubai ilgiau — 2520 dienų. Ar taip ir buvo? Ne, nes Danieliaus amžininkui pranašui Ezechieliui Jehova nurodė, kiek trunka simbolinė diena: „Skiriu tau... — po vieną dieną už kiekvienerius metus.“ (Ezechielio 4:6) Taigi septyni laikai tęsėsi 2520 metų. Tad jeigu nustatytųjų laikų pradžia 607 m. p. m. e., o trukmė 2520 metų, tai pabaiga — 1914-ieji.

tiesų „pabaigos metas“!

8. Kas įrodo, kad pasaulio sąlygos nuo 1914 metų blogėja?

8 Įvykiai nuo 1914-ųjų patvirtina, kad pabaigos meto samprata, pagrįsta Biblijos chronologija, — teisinga. Jėzus pats pasakė, jog „šios santvarkos pabaigos“ bruožas bus karai, badas ir epidemijos. (Mato 24:3-8; NW; Apreiškimo 6:2-8) Nuo 1914 metų tai akivaizdu. Apaštalas Paulius dar pridūrė, kad labai pasikeis žmonių tarpusavio santykiai. Tuos pokyčius, visur šiandien regimus, jis aprašė labai tiksliai. (2 Timotiejui 3:1-5)

9. Kaip, stebėtojų nuomone, nuo 1914 metų pasikeitė pasaulio sąlygos?

9 Ar „šio pasaulio scena“ nuo 1914 metų tikrai taip smarkiai pasikeitė? Knygoje The Generation of 1914 profesorius Robertas Volis pažymi: „Tie, kurie pergyveno karą, visada sakys, kad 1914-ųjų rugpjūtį vienas pasaulis baigėsi ir kitas prasidėjo.“ Tai patvirtindamas Pasaulinės sveikatos organizacijos psichiatrijos skyriaus vadovas dr. Žorže Albertas Kosta e Silva rašė: „Gyvename tokiu istorijos laiku, kai vyksta žaibiški pokyčiai, keliantys kaip niekad didelę baimę bei įtampą.“ Ar teko kada tai patirti?

10. Kaip Biblijoje nušviečiama, kas kaltas dėl pasaulio sąlygų blogėjimo nuo 1914 metų?

10 Koks piktadarys kaltas dėl padėties blogėjimo? Kas jis, atskleidžiama Apreiškimo 12:7-9: „Užvirė danguje kova. Mykolas [Jėzus Kristus] ir jo angelai kovojo su slibinu [Šėtonu Velniu]. Ir kovėsi slibinas ir jo angelai, bet jie pralaimėjo, ir nebeliko jiems vietos danguje. Taip buvo išmestas didysis slibinas, ... kuris suvedžiodavo [„suvedžioja“, Brb] visą pasaulį.“ Taigi tas ramybės drumstėjas yra Šėtonas Velnias. Išmestas iš dangaus 1914 metais, jis atneša „vargą žemei ir jūrai, ... kupinas baisaus įniršio, žinodamas mažai beturįs laiko“. (Apreiškimo 12:10, 12)

Koks bus paskutinis veiksmas

11. a) Kokiais metodais Šėtonas bando suklaidinti visą pasaulį? b) Apie kokias ypatingas Šėtono pastangas kalbėjo apaštalas Paulius?

11 Žinodamas, jog galas artėja, Šėtonas nuo 1914 metų dar smarkiau klaidina visą pasaulį. Pats likdamas nematomas, šis gudrus suvedžiotojas manipuliuoja pasaulio valdovais bei autoritetais tarsi aktoriais scenoje. (2 Timotiejui 3:13; 1 Jono 5:19) Vienas Šėtono tikslas — paskatinti žmoniją klaidingai manyti, kad jo valdymas gali atnešti tikrąją taiką. Apskritai ta propaganda buvo sėkminga: nors padėtis akivaizdžiai blogėja, žmonės tebetiki šviesia ateitimi. Apaštalas Paulius išpranašavo, jog prieš pat šios santvarkos pabaigą bus girdimi šėtoniškos propagandos šūkiai. Jis rašė: „Kai tik jie kalbės: ‘Taika ir saugumas!’, tada juos ištiks netikėtas sunaikinimas, tartum skausmai nėščią moterį.“ (1 Tesalonikiečiams 5:3, NW; Apreiškimo 16:13)

12. Ko nuolat siekiama mūsų dienomis?

12 Pastaraisiais metais kalbėdami apie žmonijos siekius politikai dažnai vartoja frazę „taika ir saugumas“. 1986-uosius jie netgi buvo paskelbę Tarptautiniais taikos metais, nors tai ir liko tik žodžiai. Ar tokios pasaulio lyderių pastangos rodo visišką 1 Tesalonikiečiams 5:3 išsipildymą? O gal Paulius turėjo omenyje tam tikrą nepaprastą įvykį, ypač atkreipsiantį visuomenės dėmesį?

13. Su kuo Paulius palygino žmones ištiksiantį sunaikinimą kalbėdamas apie šūkį „Taika ir saugumas!“ ir ko tai pamoko?

13 Kadangi dažnai Biblijos pranašystės iki galo suprantamos tik išsipildžiusios arba besipildančios, turime kantriai laukti, kol jos paaiškės. Tačiau įsidėmėtina, jog netikėtą sunaikinimą, kuris ateis žmonėms skelbiant „Taika ir saugumas!“, Paulius palygino su nėščiosios gimdymo skausmais. Per maždaug devynis mėnesius besilaukianti motina vis labiau jaučia nešiojanti kūdikį. Galbūt girdi plakant jo širdelę, junta įsčiose jo judesius, netgi spardymąsi. Tie požymiai vis dažnėja, kol vieną dieną nėščioji pajunta aštrų skausmą, rodantį, kad atėjo lauktas įvykis — vaiko gimimas. Taigi, kad ir kaip girdėtųsi išpranašautas šūkis „Taika ir saugumas!“, jis liudija apie artėjantį netikėtą, skausmingą, bet galiausiai džiugų įvykį — blogio sunaikinimą ir naujosios pasaulio santvarkos pradžią.

14. Kokia tvarka klostysis ateities įvykiai ir kuo viskas baigsis?

14 Ištikimiems krikščionims, stebintiems tą sunaikinimą iš šalies, kils pagarbi baimė. Pirmiausia žemės karaliai (politinis Šėtono organizacijos personažas) atsisuks prieš didžiosios Babelės rėmėjus (religinį veikėją) ir sunaikins juos. (Apreiškimo 17:1, 15-18) Siužetas staigiai pasikeis ir Šėtono karalystė pasidalins: viena jos dalis sukils prieš kitą ir Šėtonas nebepajėgs tam sukliudyti. (Mato 12:25, 26) Jehova įkvėps žemės karalių širdyse norą „vykdyti jo sumanymą“ — išvaduoti žemę nuo Jo religinių priešų (kursyvas mūsų). Sunaikinus klaidingą religiją, Jėzus Kristus su savo dangiškais pulkais sutriuškins paskutinius Šėtono organizacijos elementus — komercinį ir politinį. Galiausiai pats Šėtonas bus sukaustytas. Tada uždanga nusileis ir ilgai trukusi drama baigsis. (Apreiškimo 16:14-16; 19:11-21; 20:1-3)

15, 16. Kaip turėtume gyventi žinodami, kad „laikas trumpas“?

15 Kada visa tai įvyks? Dienos ir valandos nežinome. (Mato 24:36) Vis dėlto aišku, jog likęs „laikas trumpas“. (1 Korintiečiams 7:29) Todėl labai svarbu jį išnaudoti protingai. Kaip? Apaštalo Pauliaus žodžiais, turime ‘išpirkti laiką’ (Jr) svarbesniems dalykams mažiau būtinų sąskaita ir kiekvieną dieną nugyventi prasmingai. Kodėl? „Nes dienos yra piktos.“ ‘Suprasdami, kokia yra Viešpaties valia’, neeikvosime likusio brangaus laiko tuščiai. (Efeziečiams 5:15-17; 1 Petro 4:1-4)

16 Žinodami, kad visa šio pasaulio santvarka žlugs, kaip turėtume elgtis? Apaštalas Petras mūsų labui rašė: „Jeigu visa turi taip suirti, tai kaipgi jums reikėtų pasižymėti šventu gyvenimu ir maldingumu.“ (2 Petro 3:11) Privalome stengtis būti tokie! Laikydamiesi Petro išmintingo patarimo, turime (1) atidžiai stebėti save, ar tikrai elgiamės šventai, ir (2) uoliai darbuotis Jehovos šlovei iš nuoširdžios meilės jam.

17. Kokių Šėtono žabangų turi saugotis dievobaimingi krikščionys?

17 Meilė Dievui neleis mums prisirišti prie šio pasaulio, kad ir koks jis viliojantis. Žinant, kas laukia dabartinės santvarkos, pavojinga žavėtis jos siūlomais blizgučiais bei hedonistine gyvensena, kur svarbiausia — malonumai. Nors pasaulyje gyvename ir dirbame, turime laikytis išmintingo patarimo nemėginti viską iš jo gauti. (1 Korintiečiams 7:31, Vl) Privalome visomis jėgomis saugotis klaidinančios propagandos. Šis pasaulis neišspręs savo problemų. Ir pats ilgai nebegyvuos. Kodėl galime būti tuo tikri? Todėl, kad įkvėptame Dievo Žodyje sakoma: „Praeina pasaulis ir jo geismai. Kas vykdo Dievo valią, tas išlieka per amžius.“ (1 Jono 2:17)

Geriausia — priešakyje!

18, 19. Kokių pokyčių tikiesi naujajame pasaulyje ir kodėl jų verta laukti?

18 Šėtonui ir jo rėmėjams netrukus nusileis uždanga. Paskui dievobaimingi žmonės, pergyvenę šios santvarkos galą, Dievo laiminami imsis pertvarkyti „sceną“, kuri pasiliks amžinai. Joje daugiau nebebus karo, nes ‘karus visoje žemėje [Dievas] sustabdys’. (Psalmyno 46:10 [46:9, Brb]) Maisto ne tik kad netrūks, bet ‘krašte bus gausu grūdų, pasėliai vilnys’. (Psalmyno 72:16) Išnyks kalėjimai, policijos nuovados, lytiškai platinamos ligos, narkotikų magnatai, skyrybų teismai, bankroto procesai, terorizmas. (Psalmyno 37:29; Izaijo 33:24; Apreiškimo 21:3-5)

19 Atminimo kapai ištuštės; scenoje pasirodys daugiau personažų — milijardai prikeltųjų. Koks bus džiaugsmas matyti, kaip susivienys kartos, kai kadaise perskirti artimieji galės širdingai apsikabinti! Galiausiai kiekviena gyva būtybė šlovins Jehovą. (Apreiškimo 5:13) Kai po tų permainų uždanga pakils, išvysime žemės rojų. Ką jausi matydamas sceną? Be abejonės, būsi paskatintas sušukti: „Ilgai laukiau, bet laukti vertėjo!“

[Išnašos]

^ pstr. 4 Kitame kontekste pateptuosius krikščionis Paulius vadino „reginiu pasauliui, angelams ir žmonėms“. (1 Korintiečiams 4:9)

^ pstr. 4 Pavyzdžiui, apie tai, kas yra Danieliaus 11:40, 44, 45 minimas „šiaurės karalius“, nagrinėjama knygoje Įsiklausyk į Danieliaus pranašystę!, p. 280—281.

^ pstr. 6 Pačioje Biblijoje nurodoma, kad nuo Jeruzalės žlugimo iki žydų sugrįžimo iš tremties 537 m. p. m. e. praėjo 70 metų. (Jeremijo 25:11, 12; Danieliaus 9:1-3) Išsamiau apie „nustatytuosius tautų laikus“ rašoma Jehovos liudytojų išleistoje knygoje Tu gali gyventi amžinai žemės rojuje, p. 139—141.

Kaip atsakytum?

• Kaip apaštalo Pauliaus žodžiai „šio pasaulio scena keičiasi“ išsipildo mūsų laikais?

• Kaip Biblijos chronologija tiksliai nurodo „nustatytųjų tautų laikų“ pabaigą?

• Kaip kintanti pasaulio padėtis patvirtina, jog 1914-aisiais prasidėjo „pabaigos metas“?

• Kaip turime elgtis žinodami, jog likęs „laikas trumpas“?

[Studijų klausimai]

[Iliustracija 20 puslapyje]

Paslaptis pagaliau atskleista!