Kaip galite patenkinti savo dvasinius poreikius

„PRAĖJUSĮ dešimtmetį knygynai buvo užversti daugiau nei 300 pavadinimų knygomis apie dvasingumo svarbą darbe — nuo „Jėzaus — vadybininko“ iki „Vadovavimo dao“, — rašoma U.S.News & World Report. Iš to matyti, kad daugelyje klestinčių šalių žmonės vis labiau trokšta dvasinio vadovavimo. Apie tai verslo žurnale Training & Development sakoma: „Technologijoms skverbiantis į visas gyvenimo sritis, ėmėme ieškoti prasmės, tikslo, didesnio pasitenkinimo.“

 O kur galite rasti patikimas dvasines gaires? Praeityje žmonės tikėjosi, kad tradicinė religija padės suprasti, kokia gyvenimo prasmė bei tikslas. Šiandien daugelis ją atmeta. Apklausus 90 aukšto rango vadybininkų bei administratorių nustatyta, jog, pasak Training & Development, „žmonės aiškiai atskiria religiją nuo dvasingumo“. Apklaustųjų nuomone, religija yra „netolerantiška ir skaldanti“, o dvasingumas — „universalus, visuotinis“.

Tokių supasaulėjusių kraštų kaip Australija, Naujoji Zelandija, Jungtinė Karalystė ir Europa jaunimas irgi netapatina religijos su dvasingumu. Profesorė R. Vėber žurnale Youth Studies Australia rašo: „Dauguma jaunuolių tiki, kad yra Dievas ar kažkokia antgamtinė jėga, tačiau nelaiko bažnyčios svarbia institucija, padedančia būti dvasingam.“

Teisinga religija ugdo dvasingumą

Suprantama, kodėl nuomonė apie religijas skeptiška. Daugelis jų įsivėlusios į politines intrigas, moralinę veidmainystę ir atsakingos už pralietą nekaltų žmonių kraują nesuskaičiuojamuose religiniuose karuose. Deja, atmetę veidmainyste bei apgaule susiteršusias religines organizacijas, kai kas be pagrindo atmeta ir Šventąjį Raštą manydami, kad jis neprieštarauja tokiam elgesiui.

Tačiau Dievo Žodis smerkia veidmainiavimą ir neteisybę. Jėzus savo laikų religiniams vadovams pasakė: „Vargas jums, veidmainiai Rašto aiškintojai ir fariziejai! Jūs panašūs į pabaltintus antkapius, kurie iš paviršiaus gražiai atrodo, o viduje pilni numirėlių kaulų ir visokių nešvarumų. Taip ir jūs iš paviršiaus atrodote žmonėms teisūs, o viduje esate pilni veidmainystės ir nedorumo.“ (Mato 23:27, 28)

Be to, Šventasis Raštas skatina krikščionis būti politiškai neutralius. Ši knyga ragina tikinčiuosius ne žudyti vienas kitą, o būti pasiruošusiems vienas už kitą mirti. (Jono 15:12, 13; 18:36; 1 Jono 3:10-12) Biblijos mokymais paremta tikroji religija nėra „netolerantiška ir skaldanti“; ji „universali, visuotinė“. Apaštalas Petras pasakė: „Dievas nėra šališkas. Jam brangus kiekvienos tautos žmogus, kuris jo bijo ir teisingai gyvena.“ (Apaštalų darbų 10:34, 35)

Dievo Žodis — patikimas vadovas, mokantis išsaugoti dvasinę sveikatą

Biblijoje rašoma, kad žmonės sukurti panašūs į Dievą. (Pradžios 1:26, 27) Tiesa, jie nėra panašūs į Dievą išore, tačiau geba atspindėti jo bruožus, taip pat ir dvasingumą.

Tad logiška manyti, jog Dievas pasirūpino, kaip galėtume tenkinti savo dvasinius poreikius ir kaip atskirti, kas naudinga, o kas kenkia mūsų dvasingumui. Kaip Dievas apdovanojo mus nuostabiu imunitetu, kovojančiu su ligomis ir saugančiu sveikatą, taip jis davė sąžinę, vidinį balsą, padedantį teisingai apsispręsti ir vengti visko, kas žaloja tiek fiziškai, tiek dvasiškai. (Romiečiams 2:14, 15) Kad imuninė sistema veiktų, būtina tinkamai maitintis. Taip ir sąžinę turime stiprinti sveiku dvasiniu maistu, kad ji budėtų.

Nurodydamas, koks penas padės būti dvasiškai sveikiems, Jėzus pasakė: „Žmogus  gyvas ne viena duona, bet ir kiekvienu žodžiu, kuris išeina iš Dievo lūpų.“ (Mato 4:4) Jehovos priesakai yra užrašyti jo Žodyje, Biblijoje, ir ‘naudingi mokyti, barti, taisyti, auklėti teisumui’. (2 Timotiejui 3:16) Todėl turime stengtis sotintis tuo dvasiniu maistu. Kuo daugiau semsimės Biblijos žinių ir taikysime jos principus, tuo labiau stiprėsime dvasiškai bei fiziškai. (Izaijo 48:17, 18)

Verta stengtis

Aišku, kad mūsų dvasinę sveikatą gerinančiam Biblijos studijavimui reikia laiko, o jo taip maža. Bet rezultatai rodo, jog stengtis verta. Štai ką sako daug triūsiantys keleto profesijų žmonės, kurie suvokia, kaip svarbu negailėti laiko savo dvasinei gerovei.

Marina, gydytoja: „Niekada nesusimąstydavau apie savo dvasingumą, kol nepradėjau dirbti ligoninėje ir nepajutau visa širdimi, kaip žmonės kenčia. Tuomet supratau, jog norėdama pasitenkinimo ir ramybės turiu pripažinti savo dvasines reikmes ir jų paisyti, nes gyvenimo tempas ir pareiga rūpintis pacientais gali pradėti slėgti.

Dabar studijuoju Bibliją su Jehovos liudytojais. Tai padeda savo veiksmus bei motyvus vertinti teigiamai, skatina optimizmą, tad lengviau išlaikyti pusiausvyrą. Dirbti gydytoja man patinka. Tačiau būtent Biblijos tyrinėjimas pagerino mano emocinę savijautą, nes išmokė valdyti nemalonius jausmus, mažinti įtampą, rodyti daugiau kantrybės bei atjautos žmonėms. Pamačiau, kad taikyti Biblijos principus naudinga ir santuokoje. Svarbiausia — pažinau Jehovą ir bent kiek patyriau jo dvasios poveikį; taip mano gyvenimas įgavo didesnę prasmę.“

Nikolas, architektas: „Kol nestudijavau Biblijos su Jehovos liudytojais, nesidomėjau dvasiniais dalykais. Rūpėjo tik profesinė sėkmė. Tyrinėdamas Bibliją supratau, kad galiu gyventi daug prasmingiau ir kad iš tiesų laimingas būsiu vykdydamas Jehovos valią.

Nors darbas man patinka, bet tik Biblija išmokė, kaip svarbu gyventi paprastai ir sutelkti dėmesį į dvasinius dalykus. Taip darydami, abu su žmona išvengiame didelės įtampos, kurią sukelia materialistinė gyvensena. Be to, netrūksta daug tikrų draugų, puoselėjančių kaip ir mes dvasinį požiūrį į gyvenimą.“

Vincentas, teisininkas: „Gera karjera teikia nemažai malonumo. Tačiau to nepakanka,  kad jaustumeisi laimingas ir patenkintas. Kol nežinojau Biblijos mokymų, slėgė mintys, jog būties ciklas beprasmiškas — gimsti, užaugi, susituoki, dirbi, kad išaugintum vaikus, mokai juos tokio paties gyvenimo, galop pasensti ir miršti.

Tik studijuodamas Bibliją su Jehovos liudytojais gavau įtikinamus atsakymus į savo klausimus apie gyvenimo prasmę. Iš Biblijos sužinojau, koks asmuo yra Jehova, ir išsiugdžiau nuoširdžią meilę jam. Tai padeda laikytis sveikos dvasinės nuostatos ir gyvenimą derinti su Dievo tikslais. Dabar abu su žmona jaučiame pasitenkinimą, kad mūsų gyvenimas skirtas pačiam prasmingiausiam tikslui.“

Studijuodami Dievo Žodį, jūs irgi galite sužinoti, kaip įprasminti gyvenimą. Jehovos liudytojai pasiruošę padėti. Jus, kaip Mariną, Nikolą ir Vincentą, lydės pasitenkinimas pasisėmus žinių apie Jehovą ir tai, ką jis numatė visai žmonijai bei jums asmeniškai. Ne tik būsite laimingi tenkindami savo dvasinius poreikius, bet taip pat turėsite galimybę gyventi amžinai ir džiaugtis tobula sveikata — tokia ateitis laukia tik tų, kurie „suvokia savo dvasinius poreikius“. (Mato 5:3, NW)

Viena, kaip galime ugdytis dvasingumą, yra malda. Jėzus mokė apaštalus melstis ir paliko maldos, paprastai vadinamos Viešpaties malda, pavyzdį. Kuo ji svarbi mums šiandien? Ko galite iš jos pasimokyti? Apie tai kalbama kituose dviejuose straipsniuose.

[Iliustracijos 6 puslapyje]

Marina

[Iliustracijos 7 puslapyje]

Nikolas

[Iliustracijos 7 puslapyje]

Vincentas