Tu gali įveikti nerimą dėl ateities

„NĖRA ko nerimauti!“ „Užtikrinu jus!“ „Garantuoju!“ Panašūs pasakymai tau, aišku, ne naujiena. Tačiau kasdieniame gyvenime retai galime iš karto lengvai patikėti. Viskas aplink taip nenuspėjama, kad kartais svarstai, ar apskritai galime būti kuo nors tikri. Dvejonės ir nežinomybė, regis, tapo nebeišvengiamos.

Suprantama, kodėl žmonės taip stengiasi dėl savęs ir savo šeimos. Jie sunkiai dirba, kad įgytų to, kas, jų manymu, užtikrins laimę ir saugumą, — pinigų bei turto. Tačiau šiuos dalykus nesunku staiga prarasti — per žemės drebėjimą, uraganą, nelaimingą atsitikimą. Sunkiai susirgus, iširus šeimai ar netekus darbo, gyvenimas irgi akimirksniu apsiverčia aukštyn kojom. Žinoma, tau šitaip gal niekada ir neatsitiks. Bet ramybę atima jau vien žinojimas, kad nesi apsaugotas nuo tokių bėdų. Ir tai dar ne viskas.

Nežinomybė sinonimiška žodžiui dvejonė. Žodyne jis apibūdinamas taip: „Abejonė, netikrumo jausmas, kuomet reikia nuspręsti.“ Kaip rašoma knygoje Managing Your Mind (Kaip suvaldyti mintis), „nežinia dėl ko nors svarbaus kelia daugiausia nerimo ir rūpesčio“. Jeigu ji lydi nuolat, pasėja nerimą, nusivylimą, netgi pyktį. Iš tiesų graužatis dėl to, kas gal įvyks ar neįvyks, kenkia psichinei ir fizinei sveikatai.

Tad kai kurie žmonės puola į kitą kraštutinybę. Jie mąsto visai kaip vienas jaunuolis iš Brazilijos: „Kam nerimauti? Rūpinkis šiandiena, nekvaršinęs sau galvos dėl rytdienos.“ Bet tokia fatališka nuostata — „valgykime ir gerkime“ — tik kelia nusivylimą, skausmą ir galiausiai nuves į mirtį. (1 Korintiečiams 15:32) Kur kas verčiau pasitikėti savo Kūrėju, Jehova Dievu. Jame, pasak Šventojo Rašto, „nėra permainų ir nė šešėlio keitimosi“. (Jokūbo 1:17, Brb) Jei pasikliausime Dievo Žodžiu, Biblija, gausime naudingų patarimų, kaip įveikti gyvenimo nepastovumą. Biblijoje net rasime atsakymą, kodėl dabar taip neramu.

 Nerimo priežastys

Šventasis Raštas moko realiai žiūrėti į gyvenimą ir padeda ugdytis tinkamą požiūrį į nežinią ir pokyčius. Žinoma, šeimos ryšiai, socialinė padėtis, išsilavinimas, sveikata ir panašūs dalykai padeda jaustis saugesniam. Tačiau Biblijoje sakoma, kad būtų neprotinga pasitikėti vien tuo arba manyti, jog viskas eisis kaip sviestu patepta. Išmintingasis karalius Saliamonas sakė: „Lenktynes laimi ne greitieji, karus ne drąsieji, duonos turi ne išmintingieji, turtus ne protingieji ir palankumą ne sumanieji.“ Kodėl? Nes daug kas „priklauso nuo laiko ir atsitiktinumo“. Karalius įspėjo: „Žmonės nežino savo laiko kaip ir žuvys, kurios sugaunamos tinklu, arba kaip paukščiai, kurie pagaunami spąstais. Žmonės patenka į nelaimės spąstus, kai jie to visai nesitiki.“ (Mokytojo 9:11, 12, Brb)

Jėzus taip pat minėjo laiką, kada visus slėgs rūpesčiai ir nežinomybė. Jis labai aiškiai perspėjo: „Bus ženklų saulėje, mėnulyje ir žvaigždėse, o žemėje tautos blaškysis, gąsdinamos baisaus audringos jūros šniokštimo. Žmonės džius iš baimės, laukdami to, kas turės ištikti pasaulį, nes dangaus galybės bus sukrėstos.“ Vis dėlto doros širdies žmones Jėzus padrąsina: „Taip pat pamatę tai dedantis, žinokite, kad Dievo karalystė arti.“ (Luko 21:25, 26, 31) Mums nėra ko būgštauti dėl ateities, nes pasitikime Dievu, o tai padeda nusiraminti ir žvelgti į nuostabią saugią ateitį.

‘Visiškai užtikrinti viltimi’

Negalime tikėti viskuo, ką girdime, skaitome ar matome. Tačiau Kūrėju galime pasitikėti nedvejodami. Jis yra Aukščiausiasis Dievas bei mylintis Tėvas, tad rūpinasi savo žemiškaisiais vaikais. Dėl savo pažadų Dievas užtikrina: „Žodis, išeinantis iš mano burnos, nesugrįš pas mane bergždžias, bet įvykdys tai, ko trokštu, ir atliks, kam buvo siųstas.“ (Izaijo 55:11)

Jėzus Kristus mokė tiesos apie Dievą. Daugelis išgirdusių jo mokymus tvirtai įtikėjo ir tai išsklaidė jų nežinią. Pavyzdžiui, nuoširdūs samariečiai pasakė kalbėjusiai su Jėzumi moteriai: „Dabar mes tikime ne dėl tavo šnekos. Mes patys išgirdome ir žinome, kad jis iš tiesų yra pasaulio Išganytojas.“ (Jono 4:42) Panašiai ir šiandien. Nors gyvename neramiais laikais, nesame palikti be žinios, kuo tikėti.

Daug kas mano, jog religinių klausimų aiškintis neverta. Reikia tiesiog tikėti. Biblijos rašytojas Lukas taip nemanė. Jis ištyrė ir užrašė tikslų pasakojimą, kad skaitytojai ‘įsitikintų mokslo tikrumu’. (Luko 1:4) Jei turime netikinčių šeimos narių, jie galbūt baiminasi, jog anksčiau ar vėliau nusivilsime savo įsitikinimais, tad mums svarbu pasirengti apginti tikėjimą. (1 Petro 3:15) Tik patys gerai suprasdami, kuo pagrįstos mūsų pažiūros, galėsime ir kitiems padėti įgyti pasitikėjimą Dievu. Biblijoje Jehova apibūdintas tokiais žodžiais:  „Tai Uola! Jo darbai tobuli, visi jo keliai iš tikrųjų teisingi. Ištikimas Dievas, be apgaulės, teisus ir patikimas!“ (Pakartoto Įstatymo 32:4)

Atkreipk dėmesį į paskutinius žodžius: „Teisus ir patikimas.“ Kodėl galime būti šituo tikri? Apaštalas Petras tuo nė kiek neabejojo. Štai ką jis pasakė vienam Romos valdininkui bei jo šeimynai: „Iš tiesų aš dabar suprantu, jog Dievas nėra šališkas. Jam brangus kiekvienos tautos žmogus, kuris jo bijo ir teisingai gyvena.“ (Apaštalų darbų 10:34, 35) Petras galėjo šitaip teigti, nes ką tik pats buvo patyręs Dievo rankos veikimą, kada pagonys, anksčiau laikyti nešvariais, tapo priimtini Dievui. Mes, kaip ir Petras, galime būti tikri, jog Dievas nėra šališkas. Juk regime milžinišką minią Jehovos tarnų. Per šešis milijonus žmonių daugiau kaip 230 šalių bei regionų atsisakė ankstesnės gyvensenos ir apsisprendė tarnauti Dievui. (Apreiškimo 7:9; Izaijo 2:2-4)

Nenorime būti fanatiški ar dogmatiški, verčiau nuolankūs ir supratingi Dievo tarnai. Tačiau neturime pagrindo abejoti savo įsitikinimais bei ateities viltimi. Apaštalas Paulius pirmiesiems krikščionims rašė: „Trokštame, kad kiekvienas iš jūsų rodytų ankstesnį uolumą, idant būtų užtikrintas viltimi iki pat galo.“ (Hebrajams 6:11, NW) Panašiai ir šiandien sužinoję gerąją naujieną iš Biblijos esame ‘užtikrinti viltimi’. Paulius paaiškino, jog „viltis neapgauna“, nes yra tvirtai pagrįsta Dievo Žodžiu. (Romiečiams 5:5)

Be to, esame tikri, jog mokydami žmones Biblijos tiesų galime padėti jiems rasti dvasinį ir net emocinį bei fizinį saugumą. Mes visiškai sutinkame su Pauliaus žodžiais: „Evangelija neatėjo pas jus vien tik žodžiais, bet su jėga ir Šventąja Dvasia bei su tvirtu įsitikinimu.“ (1 Tesalonikiečiams 1:5)

Dvasinis saugumas šiandien

Šiandien jaustis visiškai saugiai — neįmanoma. Vis dėlto užsitikrinti ramesnį ir pastovesnį gyvenimą galime. Pavyzdžiui, vidinės tvirtybės pasisemsime reguliariai lankydami krikščionių sueigas, nes čia mokomės teisingų bei praktiškų principų ir kitų vertingų dalykų. Paulius rašė: „Šio pasaulio turtuoliams įsakyk, kad nesididžiuotų ir nesudėtų vilčių į nepatikimus turtus, bet viltųsi Dievu, kuris apsčiai visko mums teikia mūsų džiaugsmui.“ (1 Timotiejui 6:17) Daugelis išmoko pasitikėti Jehova, o ne apgaulingais turtais ar malonumais, ir atsikratė nerimo bei nevilties. (Mato 6:19-21)

Be to, susirinkime džiaugiamės šiltu brolišku bendravimu bei įvairiopa parama. Kartą tarnyboje Paulius ir jo bendražygiai buvo ‘baisiai prislėgti’ ir net ‘nebesitikėjo išliksią gyvi’. Kas apaštalą pastiprino bei atgaivino? Žinoma, Pauliaus tikėjimas Dievu niekada nesusvyravo. Vis dėlto jį padrąsino ir paguodė į pagalbą atskubėję bendratikiai. (2 Korintiečiams 1:8, 9; 7:5-7) Panašiai ir šiandien, ištikus kokiai stichinei ar kitai nelaimei, krikščionys pirmieji stengiasi pagelbėti — dvasiškai bei materialiai paremti tikėjimo brolius ir kitus nukentėjusius.

Malda irgi padeda įveikti nerimą. Netikėtai patyrę sunkumų, galime su pasitikėjimu  kreiptis į savo mylintį dangiškąjį Tėvą. „Viešpats — priebėga prispaustiesiems, priebėga nelaimės metu.“ (Psalmyno 9:9, Brb) Žmonės kartais neapsaugo savo vaikų. Tačiau mums pats Dievas nori padėti įveikti baimę ir nerimą. Jei kreipiamės malda į Jehovą, būkime tikri — jis pajėgus „padaryti nepalyginti daugiau, negu mes prašome ar išmanome“. (Efeziečiams 3:20)

Ar dažnai meldiesi? Ar tiki, kad Dievas girdi tave? Viena jaunuolė iš San Paulo pasakoja: „Mama liepdavo melstis. Bet aš nesuprasdavau, kam kalbėtis su visai nepažįstamu asmeniu? Ir tik Patarlių knygos aštuoniolikto skyriaus dešimta eilutė padėjo suvokti, kad mums reikia Dievo pagalbos. Todėl turime maldoje jam išsipasakoti.“ Toje eilutėje patikinama: „Viešpaties vardas — tvirtas bokštas; teisusis gali pabėgti į jį ir būti saugus.“ Jeigu netraukia nuolat bendrauti su Jehova, argi galėsime tvirtai juo pasitikėti? Turime įprasti kasdien nuoširdžiai jam melstis. Tik tuomet džiaugsimės dvasiniu saugumu. Jėzus skatina: „Visą laiką budėkite ir melskitės, kad pajėgtumėte išvengti visų būsimųjų nelaimių ir atsilaikyti Žmogaus Sūnaus akivaizdoje.“ (Luko 21:36)

Taip pat galime neabejoti Dievo Karalyste. Atkreipk dėmesį į Danieliaus 2:44 užrašytus žodžius: „Dangaus Dievas įkurs karalystę, kuri niekada nebus sunaikinta; ši karalystė nebus perduota kitai tautai. Ji sutrupins į šipulius visas anas karalystes ir padarys joms galą, o pati tvers amžinai.“ Šis pažadas — patikimas, nėra ko abejoti. Žmonės dažnai nesilaiko įsipareigojimų, tačiau Dievu galime visuomet pasikliauti. Jis yra patikimas — uola, į kurią galime atsiremti. Jaučiamės panašiai kaip ir Dovydas, parašęs: „Mano Dieve, mano Uola, kur randu pastogę! Mano skyde ir mano išganymo jėga, mano pilie ir priebėga! Tu, mano išganytojau, gelbsti mane nuo smurto!“ (2 Samuelio 22:3)

Minėtoje knygoje Managing Your Mind tvirtinama: „Kuo daugiau nerimauji dėl ateities, tuo realesni atrodo galimi pavojai ir tuo sunkiau rasti išeitį.“ Kam tuomet apsisunkinti pasaulio rūpesčiais ir dvejonėmis? Verčiau pasaulio abejotinus pasiūlymus iškeisti į patikimus Dievo pažadus. Jei tvirtai kliaujamės Jehovos nekintamu žodžiu, jis mus užtikrina: „Kas tik jį tiki, nebus nuviltas.“ (Romiečiams 10:11, NW)

[Anotacija 29 puslapyje]

Dievo Žodis garantuoja ateities palaimas visai žmonijai

[Anotacija 30 puslapyje]

„Kas tik jį tiki, nebus nuviltas“

[Iliustracija 31 puslapyje]

Geroji Karalystės naujiena suteikia žmonėms saugumą