„Viešpatie, išmokyk mus melstis“

„Vienas mokinys paprašė: ‘Viešpatie, išmokyk mus melstis.’“ (LUKO 11:1)

1. Kodėl Jėzaus mokinys prašė pamokyti melstis?

SYKĮ 32 m. e. m. vienas mokinys atidžiai stebėjo besimeldžiantį Jėzų. Jis negalėjo girdėti, ką Jėzus kalbėjo Tėvui, nes malda greičiausiai buvo tyli. Vis dėlto jam baigus tas mokinys paprašė: „Viešpatie, išmokyk mus melstis.“ (Luko 11:1) Kodėl jis prašė? Malda buvo neatskiriama žydų gyvenimo ir garbinimo dalis. Hebrajiškųjų raštų knygose, pavyzdžiui, Psalmyne bei kitose, užrašytos daugelio tarnų maldos. Mokinys neprašė išmokyti to, ko niekada nebuvo girdėjęs ar daręs. Be abejo, jam buvo žinomos formalios judaizmo vadų maldos. Tačiau stebėdamas savo mokytoją jis tikriausiai įžvelgė, kad Jėzus meldėsi visiškai kitaip nei šventeivos rabinai. (Mato 6:5-8)

2. a) Iš ko aišku, kad Jėzus neliepė kartoti pavyzdinės maldos žodis žodin? b) Kodėl svarbu žinoti, kaip melstis?

² Maždaug prieš 18 mėnesių Kalno pamoksle Jėzus pamokė savo sekėjus melstis. (Mato 6:9-13) Galbūt tada anas mokinys nedalyvavo, todėl Jėzus mielai priminė svarbiausius pavyzdinės maldos punktus. Nekartodamas visko žodis žodin jis parodė, jog tai — ne liturginė malda, sakoma mintinai. (Luko 11:1-4) Mes, kaip ir neįvardytasis mokinys, norime išmokti melstis taip, kad artintumės prie Jehovos. Panagrinėkime pavyzdinės maldos išsamesnį tekstą — užrašytą apaštalo Mato. Jame yra septyni prašymai: trys susiję su Dievo tikslais, keturi — su mūsų materialiniais bei dvasiniais poreikiais. Šiame straipsnyje apsvarstysime tris pirmuosius.

Mylintis Tėvas

3, 4. Ką reiškia kreiptis į Jehovą „mūsų Tėve“?

³ Iš pat pradžių Jėzus parodė, kad mūsų maldos turi atspindėti artimą, tačiau ir pagarbų ryšį su Jehova. Kalbėdamas pirmiausia savo mokiniams, greta susėdusiems kalno atšlaitėje, Jėzus liepė kreiptis į Jehovą „mūsų Tėve, kuris esi danguje“. (Mato 6:9, Jr) Anot vieno biblisto, ar Jėzus būtų kalbėjęs aramėjiškai, ar šnekamąja hebrajų kalba, kreipiniui „Tėve“ jis vartojo maloninį žodį, giminingą vaikų šnekai. Toks kreipinys liudija apie šiltus, artimus santykius.

⁴ Sakydami „mūsų Tėve“, taip pat pripažįstame, jog priklausome didžiulei šeimai vyrų ir moterų, laikančių Jehovą Gyvybės Davėju. (Izaijo 64:7 [64:8, Brb]; Apaštalų  darbų 17:24, 28) Dvasia pagimdyti krikščionys, įvaikinti „Dievo sūnumis“ (Jr), gali ‘šaukti: „Aba, Tėve!“’ (Romiečiams 8:14, 15, kursyvas mūsų) Su jais ištikimai tarnauja milijonai kitų, pasiaukojusių Jehovai ir tai parodžiusių vandens krikštu. Visi šie žmonės — „kitos avys“ — irgi gali artintis prie Jehovos kreipdamiesi Jėzaus vardu į jį „mūsų Tėve“. (Jono 10:16; 14:6) Galime nuolatos melstis savo dangiškajam Tėvui — šlovinti jį, dėkoti už gerumą, išlieti širdį, būdami tikri, kad jis mumis rūpinasi. (Filipiečiams 4:6, 7; 1 Petro 5:6, 7)

Meilė Jehovos vardui

5. Koks pavyzdinės maldos pirmasis prašymas; kodėl jis yra tinkamas?

⁵ Pirmasis prašymas atkreipia dėmesį į tai, kas reikšmingiausia: „Teesie šventas tavo vardas.“ (Mato 6:9) Taip, Jehovos vardo pašlovinimas mums turi būti svarbiausia, nes mylime Dievą ir sielojamės dėl jo vardui metamų priekaištų. Maištaudamas bei paskatindamas pirmąją žmonių porą nepaklusti, Šėtonas apšmeižė Jehovos vardą ir sukėlė abejonių dėl Dievo valdžios teisėtumo. (Pradžios 3:1-6) Be to, daug amžių Jehovos vardą gėdingais darbais bei mokymais niekino tie, kurie skelbėsi jo atstovais.

6. Melsdami Jehovos vardo pašlovinimo, ko vengsime?

⁶ Prašymas pašlovinti Jehovos vardą rodo mūsų nuostatą visavaldystės klausimu — liudija, kad besąlygiškai pripažįstame Jehovos teisę valdyti visatą. Jehova trokšta matyti protingus kūrinius, noriai ir džiugiai remiančius teisėtą jo valdymą iš meilės Jam bei viskam, kas priskirtina Jo vardui. (1 Metraščių 29:10-13; Psalmyno 8:2 [8:1, Brb]; 148:13) Meilė tam šventam vardui skatins vengti užtraukti jam negarbę. (Ezechielio 36:20, 21; Romiečiams 2:21-24) Nuo Jehovos vardo pašlovinimo bei meilingo jo visavaldystės palaikymo priklauso visuotinė taika danguje ir žemėje. Todėl melsdami „teesie šventas tavo vardas“, išreiškiame pasitikėjimą, kad Jehovos tikslas bus įgyvendintas jo šlovei. (Ezechielio 38:23)

Karalystė, kurios meldžiame

7, 8. a) Kas yra Karalystė, kurios Jėzus mokė melsti? b) Ką sužinome apie šią Karalystę iš Danieliaus ir Apreiškimo knygų?

⁷ Antrasis prašymas Jėzaus pavyzdinėje maldoje — „Teateinie tavo karalystė“. (Mato 6:10) Jis tiesiogiai susijęs su ankstesniuoju. Jehova pašlovins savo šventą  vardą per Mesijo Karalystę, dangiškąją valdžią, kurios Karaliumi teisėtai paskirtas jo Sūnus Jėzus Kristus. (Psalmyno 2:1-9) Danieliaus pranašystėje ta Mesijo Karalystė vaizduojama „akmeniu“, atkirstu nuo „kalno“. (Danieliaus 2:34, 35, 44, 45) Kalnas simbolizuoja Jehovos visavaldystę, tad Karalystės „akmuo“ yra nauja visuotinio Jehovos valdymo išraiška. Pranašystėje tas akmuo ‘virsta dideliu kalnu ir pripildo visą žemę’. Tai rodo, jog Mesijo Karalystė valdys žemę kaip Dievo paskirta atstovė.

⁸ Kartu su Kristumi šią karališkąją valdžią sudaro 144000 kitų asmenų; jie „atpirkti iš žmonijos“ ir valdys su juo kaip karaliai ir kunigai. (Apreiškimo 5:9, 10; 14:1-4; 20:6) Danielius vadina juos „Aukščiausiojo šventaisiais“. Drauge su Kristumi, jų Galva, jiems suteikiama „karalystė, valdžia ir didybė visų karalysčių po dangumi... Jų karalystė bus amžina karalystė, ir visos valdžios jiems tarnaus ir paklus“. (Danieliaus 7:13, 14, 18, 27) Tokia yra dangiškoji valdžia, kurios melsti Kristus mokė savo sekėjus.

Ar dar reikia melsti, kad Karalystė ateitų?

9. Kodėl dera melsti, kad ateitų Dievo Karalystė?

⁹ Pavyzdinėje maldoje Kristus mokė melsti, kad ateitų Dievo Karalystė. Išsipildžiusios Biblijos pranašystės rodo, jog 1914 metais Mesijo Karalystė jau įkurta danguje. * Tad ar vis dar reikia melsti tos Karalystės atėjimo? Be abejo. Juk Danieliaus pranašystėje akmeniu vaizduojama Mesijo Karalystė smogs žmonių politinėms valdžioms, kurias simbolizuoja ten pat aprašoma milžiniška statula. Tačiau akmuo į tą statulą dar netrenkė ir nepavertė jos dulkėmis. Danieliaus pranašystėje sakoma: „Ši karalystė nebus perduota kitai tautai. Ji sutrupins į šipulius visas anas karalystes ir padarys joms galą, o pati tvers amžinai.“ (Danieliaus 2:44)

10. Kodėl trokštame Dievo Karalystės?

¹⁰ Trokštame matyti, kaip Dievo Karalystė pašalins sugedusią Šėtono santvarką, nes tai reikš Jehovos švento vardo pašlovinimą ir Dievo visavaldystės priešų sunaikinimą. Karštai prašome: „Teateinie tavo karalystė“, ir kartu su apaštalu Jonu sakome: „Amen. Ateik, Viešpatie Jėzau!“ (Apreiškimo 22:20) Taip, teateina Jėzus pašlovinti Jehovos vardo ir apginti Jo visavaldystės, kad išsipildytų psalmininko žodžiai: „Težino, kad tu vienas, kurio vardas Viešpats [„Jehova“, NW], esi  Aukščiausiasis visoje žemėje.“ (Psalmyno 83:19 [83:18, Brb])

„Teesie tavo valia“

11, 12. a) Ko prašome Dievą žodžiais „teesie tavo valia kaip danguje, taip ir žemėje“? b) Ką dar turime omenyje melsdami Jehovos valios įgyvendinimo?

¹¹ Toliau Jėzus nurodė savo mokiniams prašyti: „Teesie tavo valia kaip danguje, taip ir žemėje.“ (Mato 6:10) Visata atsirado Jehovos valia. Galingos dangiškos būtybės šaukia: „Vertas esi, mūsų Viešpatie ir Dieve, priimti šlovę, pagarbą ir galybę, nes tu visa sutvėrei, tavo valia visa yra ir buvo sutverta.“ (Apreiškimo 4:11) Jehova turi tikslą dėl to, „kas yra danguje ir žemėje“. (Efeziečiams 1:8-10) Melsdami, kad įvyktų Dievo valia, prašome Jehovą įgyvendinti savo tikslus. Tuo dar parodome, jog trokštame matyti, kaip Dievo valia bus vykdoma visoje visatoje.

¹² Šia malda taip pat išreiškiame norą gyventi pagal Dievo valią. Jėzus pasakė: „Mano maistas — vykdyti valią to, kuris mane siuntė, ir baigti jo darbą.“ (Jono 4:34) Pasiaukojusiems krikščionims, kaip ir Jėzui, laikytis Dievo nurodymų — džiaugsmas. Meilė Jehovai ir jo Sūnui skatina mus likusį laiką pragyventi „nebe žmonių aistromis, o Dievo valia“. (1 Petro 4:1, 2; 2 Korintiečiams 5:14, 15) Vengiame to, kas priešinga Jehovos valiai. (1 Tesalonikiečiams 4:3-5) Išpirkdami laiką Biblijos skaitymui ir studijoms, vis aiškiau ‘suprantame, kokia yra Viešpaties valia’, todėl aktyviai skelbiame „gerąją naujieną apie karalystę“. (Efeziečiams 5:15-17; Jr, išnaša; Mato 24:14, Č. Kavaliausko vertimas, 1972)

Jehovos valia danguje

13. Kaip Dievo valia buvo vykdoma daug amžių iki Šėtono maišto?

¹³ Jehovos valia danguje buvo vykdoma amžių amžiais, jau prieš tai, kai vienas iš jo dvasinių sūnų sukilo ir tapo Šėtonu. Patarlių knygoje Dievo pirmagimis Sūnus vaizduojamas kaip įasmeninta išmintis. Pasak tos knygos, daugybę amžių Dievo viengimis Sūnus ‘džiūgavo [Tėvo] akivaizdoje’ laimingas galėdamas vykdyti jo valią. Galiausiai kaip „įgudęs [Jehovos] darbininkas“ padėjo sukurti visa, „kas yra danguje ir žemėje, kas regima ir neregima“. (Patarlių 8:22-31; Kolosiečiams 1:15-17) Jėzus buvo Jehovos Kalbėtojas, Žodis. (Jono 1:1-3)

14. Kaip, pasak 103 psalmės ištraukos, angelai danguje vykdo Jehovos valią?

¹⁴ Jehova yra visavaldis ir miriadai angelų klauso jo nurodymų bei įsakymų. Psalmininkas rašo: „Viešpats pasistatė sostą danguose, ir jo karališka galybė visa valdo. Šlovinkite Viešpatį, visi jo angelai, jo žodį vykdantys galiūnai, paklusnūs jo tartam žodžiui. Šlovinkite Viešpatį, visos jo galybės, jo tarnai, vykdantys jo valią. Šlovinkite Viešpatį, visi jo darbai visose jo viešpatijos vietose.“ (Psalmyno 103:19-22)

15. Kaip Jėzui tapus Karaliumi vykdoma danguje Dievo valia?

¹⁵ Sukilusiam Šėtonui, kaip nurodoma Jobo knygoje, dangus vis dar nebuvo užvertas. (Jobo 1:6-12; 2:1-7) Tačiau Apreiškimo knygoje buvo išpranašauta, jog atėjus laikui Šėtonas su savo demonais bus iš ten išmestas. Ta valanda, matyt, atėjo netrukus po to, kai Jėzus Kristus gavo karališką valdžią 1914 metais. Nuo tada  tiems maištautojams danguje nebėra vietos. Jie ištremti į žemę. (Apreiškimo 12:7-12) Niekas danguje nebekelia jokio ginčo. Ten skamba tik pritarimo šūksniai „Avinėliui“, Kristui Jėzui, bei gyriaus giesmės Jehovai. (Apreiškimo 4:9-11) Danguje tikrai vykdoma Jehovos valia.

Jehovos valia žemėje

16. Kaip pavyzdinė malda paneigia krikščionijos mokymus apie žmonijos viltį?

¹⁶ Krikščionijos bažnyčios nesieja Dievo tikslų su žeme. Jų tvirtinimu, visus gerus žmones Dievas paima į dangų. Bet Jėzus mokė melsti: „Teateinie tavo karalystė, teesie tavo valia kaip danguje, taip ir žemėje.“ (Mato 6:10) Ar galime sąžiningai teigti, jog šiandien žemėje, varginamoje smurto, neteisybės, ligų ir mirties, yra vykdoma Dievo valia? Jokiu būdu! Todėl turime karštai melsti, kad ta valia būtų įgyvendinta ir išsipildytų pranašystė, užrašyta apaštalo Petro: „Pagal jo pažadą mes laukiame naujo dangaus [Kristaus valdomos Mesijo Karalystės] ir naujos žemės [teisingos žmonių visuomenės], kuriuose gyvena teisumas.“ (2 Petro 3:13)

17. Ką Jehova numatė žmonių labui?

¹⁷ Jehova ne veltui kūrė žemę. Jis įkvėpė pranašą Izaiją užrašyti: „Taip kalba Viešpats, kuris sukūrė dangų, jis, Dievas, kuris paruošė ir padarė žemę, davė jai pradžią, jis, kuris nesukūrė jos dykos, bet padarė gyvenamą: ‘Aš esu Viešpats, ir be manęs nėra kito!’“ (Izaijo 45:18) Dievas apgyvendino pirmąją žmonių porą rojaus sode ir paliepė: „Būkite vaisingi ir dauginkitės, pripildykite žemę ir valdykite ją!“ (Pradžios 1:27, 28; 2:15) Akivaizdu, Kūrėjas numatė, kad žemėje gyventų teisūs tobuli žmonės, kurie noriai paklustų Jehovos visavaldystei ir džiaugtųsi Kristaus pažadėtu Rojumi amžinai. (Psalmyno 37:11, 29; Luko 23:43)

18, 19. a) Kas turi įvykti, kol Dievo valia bus vykdoma žemėje taip, kaip dera? b) Kokius pavyzdinės maldos aspektus aptarsime kitame straipsnyje?

¹⁸ Jehovos valia žemėje tol nebus visiškai įgyvendinta, kol šioje planetoje gyvens jo valdymą ignoruojantys žmonės. Dievas, pasitelkęs Kristaus valdomas galingas dvasines būtybes, ‘sunaikins tuos, kurie niokoja žemę’. Amžiams bus nušluota visa Šėtono sugedusi santvarka su jos klaidinga religija, korumpuota politika, godžia ir nesąžininga komercija bei naikinamąja karine sistema. (Apreiškimo 11:18; 18:21; 19:1, 2, 11-18) Jehovos visavaldystė bus apginta, jo vardas — pašlovintas. Viso to prašome melsdami: „Tėve mūsų, kuris esi danguje, teesie šventas tavo vardas, teateinie tavo karalystė, teesie tavo valia kaip danguje, taip ir žemėje.“ (Mato 6:9, 10)

¹⁹ Pavyzdinėje maldoje Jėzus dar nurodė, kad galima prašyti patenkinti mūsų pačių poreikius. Šiuos maldos aspektus aptarsime kitame straipsnyje.

[Išnaša]

Prisiminkime

• Kodėl tinka kreiptis į Jehovą „mūsų Tėve“?

• Kodėl ypač svarbu prašyti, kad būtų pašlovintas Jehovos vardas?

• Kodėl meldžiame, kad ateitų Dievo Karalystė?

• Ką turime omenyje melsdami, kad Dievo valia būtų vykdoma žemėje kaip danguje?

[Studijų klausimai]

[Iliustracija 9 puslapyje]

Jėzus meldėsi visiškai kitaip nei šventeivos fariziejai

[Iliustracija 10 puslapyje]

Krikščionys prašo, kad ateitų Dievo Karalystė, kad būtų pašlovintas jo vardas ir vykdoma jo valia