Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Atgaiva prislėgtiesiems

Atgaiva prislėgtiesiems

Atgaiva prislėgtiesiems

KUOMET ištikimus Dievo tarnus praeityje prispausdavo bėda, jie nuoširdžiai melsdavo Dievą vadovavimo. Tačiau ir patys stengėsi palengvinti savo kančias, pavyzdžiui, sumaniai išvengdavo prispaudėjų. Štai Dovydas, ištikus bėdai, pirmiausia pasitikėjo Jehova, bet ir pats dėjo visas pastangas. O kaip turėtume elgtis mes?

Tu, be abejo, irgi stengiesi įveikti sunkumus. Pavyzdžiui, praradęs darbą, argi nesirūpinsi susirasti kitą, kad galėtum išlaikyti save ir šeimą? (1 Timotiejui 5:8) O jei kankina kokia negalė, ar neieškosi tinkamos medicininės pagalbos? Jėzui Dievas buvo suteikęs dovaną gydyti visas ligas, tačiau net jis pripažino, kad ‘ligoniams reikia gydytojo’. (Mato 9:12) Deja, kartais sunkumų pašalinti neįmanoma ir juos tenka ištverti.

Ar nevertėtų tuomet maldoje išsisakyti Jehovai? Pavyzdžiui, kada ieškome darbo, labai naudinga melstis ir pasitikėti Dievu. Taip nesusigundysime tokiu pasiūlymu, kuris nesiderina su Biblijos principais, ir „nenuklysime nuo tikėjimo“ dėl godumo ir meilės pinigams. (1 Timotiejui 6:10) Spręsdami svarbius klausimus dėl darbo, šeimos ar sveikatos, galime vadovautis Dovydo patarimu: „Pavesk savo rūpesčius Viešpačiui, ir jis tave palaikys; teisiajam palūžti jis niekada neleidžia.“ (Psalmyno 55:23 [55:22, Brb])

Nuoširdi malda padės taip pat išlaikyti vidinę pusiausvyrą ir neleis palūžti. Atsidavęs krikščionis apaštalas Paulius rašė: „Visuose reikaluose malda ir prašymu su padėka jūsų troškimai tesidaro žinomi Dievui.“ Kaip nuoširdi malda gali mums padėti? „Dievo ramybė, pranokstanti bet kokį supratimą, sergės jūsų širdis ir mintis Kristuje Jėzuje.“ (Filipiečiams 4:6, 7) Dievo ramybė ‘pranoksta bet kokį supratimą’. Todėl ir gali padėti išlaikyti vidinę pusiausvyrą, kai esame prislėgti. ‘Ji sergės mūsų širdis bei mintis’, padės išvengti skubotų sprendimų, kartu ir papildomų rūpesčių.

Nuo maldos gali net priklausyti, kaip problema išsispręs. Būdamas įkalintas Romoje, apaštalas Paulius nuolankiai prašė tikėjimo brolių už jį melstis. Kam Pauliui to reikėjo? Jis paaiškino: „Itin prašau melsti, kad būčiau greičiau jums sugrąžintas.“ (Hebrajams 13:19) Kitaip tariant, Paulius žinojo, kad Jehova, išgirdęs nepaliaujamas bendratikių maldas, gali greičiau jį paleisti iš įkalinimo vietos. (Filemonui 22)

Ar malda išspręs mūsų problemą? Galbūt. Tačiau reikia turėti omenyje, jog Dievo atsakas į maldą ne visuomet būna toks, kokio tikimės. Paulius ne kartą meldė pašalinti „dyglį kūne“, — galbūt kokį nors sveikatos sutrikimą. Tačiau Dievas nepašalino bėdos, o pasakė Pauliui: „Gana tau mano malonės, nes mano galybė tampa tobula silpnume.“ (2 Korintiečiams 12:7-9)

Taigi sunkumai nebūtinai iš karto išsispręs. Taip turėsime progą įrodyti pasitikį dangiškuoju Tėvu. (Jokūbo 1:2-4) Net jei rūpestis išlieka, gali neabejoti, Jehova ‘duos išeitį, kad galėtum atsilaikyti’. (1 Korintiečiams 10:13) Jis neveltui Biblijoje vadinamas „visokios paguodos Dievu, kuris guodžia mus kiekviename sielvarte“. (2 Korintiečiams 1:3, 4) Jehova gali suteikti viską, ko reikia, kad ištvertume. Be to, turime amžinojo gyvenimo viltį.

Savo Žodyje, Biblijoje, Dievas pažada, jog „nušluostys kiekvieną ašarą nuo jų akių; ir nebebus mirties, nebebus liūdesio nei aimanos, nei sielvarto“. (Apreiškimo 21:3, 4) Ar pasaulis be vargų atrodo tarsi pasaka? Taip gali atrodyti, jei esi patyręs daug sunkumų. Tačiau pats Dievas žada išvaduoti nuo baimės ir vargų, o jis — niekuomet nemeluoja. (Izaijo 55:10, 11)

[Iliustracijos 9 puslapyje]

Atgaiva įmanoma