„Kovok gerąją tikėjimo kovą“

VARGU ar rastum kareivį, kuris nesidžiaugtų per karą išgirdęs: „Tu turi grįžti namo pabūti su žmona ir šeima“!

Būtent tokį nurodymą Izraelio karaliaus Dovydo laikais gavo vienas kareivis — hetitas Ūrija. Pats karalius iškvietė jį ir paragino skubėti namo. Bet Ūrija atsisakė. Paklaustas kodėl, jis priminė, jog sandoros skrynia, reiškianti Dievo dalyvavimą, bei izraelitų armija yra mūšio lauke. „Nejau aš eisiu į savo namus valgyti, gerti ir sugulti su žmona?“ — sakė jis. Ūrijai atrodė nevalia taip elgtis tokiu kritišku metu. (2 Samuelio 11:8-11)

Mąstant apie Ūrijos elgesį, iškyla svarbių klausimų, nes mūsų laikais irgi vyksta karas. Tik visai kitoks nei tautų kovos. Du pasauliniai karai atrodo nereikšmingi, palyginus su juo. Tame kare dalyvauji ir tu. Jo baigtis tau svarbi, o priešas — grėsmingas. Tiesa, neaidi šūviai, nekrinta bombos, tačiau kova reikalauja gerai strategiškai pasirengti.

Prieš imdamasis ginklų turi žinoti, ar karas teisingas ir kam kovoji? Ar verta stengtis?  Kova unikali. Jos tikslą apaštalas Paulius paaiškina rašydamas Timotiejui: „Kovok gerąją tikėjimo kovą.“ Taigi šiame kare tenka ginti ne tvirtovę, o „tikėjimą“ — visas krikščionių tiesas, atskleistas Biblijoje. Žinoma, norėdamas kovoti ir laimėti, turi būti tomis tiesomis visiškai įsitikinęs. (1 Timotiejui 6:12)

Protingas kovotojas stengiasi pažinti priešą. Mūsų priešininkas kautynėse už tikėjimą yra ilgametis strategas, turintis milžiniškus išteklius ir galingą ginklų arsenalą. Tai antžmogiška būtybė — Šėtonas, piktas, žiaurus, nedoras. (1 Petro 5:8) Fiziniais ginklais, žmonių gudrumu jo neįveiksi. (2 Korintiečiams 10:4) Kaip tad galime kovoti?

Svarbiausias ginklas — „Dvasios kalavijas, tai yra Dievo žodis“. (Efeziečiams 6:17) Apaštalas Paulius nurodo, koks jis paveikus: „Dievo žodis yra gyvas, veiksmingas, aštresnis už bet kokį dviašmenį kalaviją. Jis prasiskverbia iki sielos ir dvasios atšakos, iki sąnarių ir kaulų smegenų, ir teisia širdies sumanymus bei mintis.“ (Hebrajams 4:12) Toks aštrus, toks taiklus ginklas, galintis persmelkti mintis ir motyvus, tikrai turi būti naudojamas sumaniai ir atsargiai.

Žinia, net pati moderniausia ginkluotė bus niekam verta, jei kareiviai nesugebės ja naudotis. Tau irgi reikia išmokti tinkamai valdyti savo kalaviją. Laimei, mums pasiruošę padėti labiausiai įgudę kovotojai. Juos Jėzus pavadino „ištikimu ir protingu vergu“, kuriam pavesta laiku teikti Jėzaus sekėjams dvasinį maistą, arba pamokymus. (Mato 24:45, Jr) Tu atpažinsi „vergą“ stebėdamas, kaip jis stropiai moko ir laiku informuoja apie priešo taktinius veiksmus. Akivaizdu, kad vergo klasę sudaro dvasia pateptieji krikščionys — Jehovos liudytojų brolijos nariai. (Apreiškimo 14:1)

Bet šis vergas ne vien moko. Jis elgiasi kaip apaštalas Paulius, kuris Tesalonikos susirinkimui rašė: „Tarp jūsų buvome švelnūs tarsi motina, globojanti savo kūdikius. Taip jūsų ilgėdamiesi, troškome pasidalyti su jumis ne tik Dievo Evangelija, bet ir savo gyvybe, nes tapote mums be galo brangūs.“ (1 Tesalonikiečiams 2:7, 8) Kiekvieno krikščionies kario pareiga priimti tokį meilingą mokymą.

Visa ginkluotė

Kad apsisaugotum, naudokis visais simboliniais ginklais. Jie išvardyti Laiške efeziečiams 6:13-18. Apdairus karys nerizikuos stoti į mūšį, jeigu neturi bent vieno kurio dvasinio ginklo arba jei šis taisytinas.

Krikščioniui reikia visos apsauginės ginkluotės, bet ypač vertingas didelis tikėjimo skydas. Dėl to Paulius rašė: „Visais atvejais pasiimkite [„didelį“, Brb] tikėjimo skydą, su kuriuo užgesinsite visas ugningas piktojo strėles.“ (Efeziečiams 6:16)

Skydas, uždengiantis visą kūną, simbolizuoja tikėjimo stiprumą. Privalome tvirtai tikėti Jehovos vadovavimu, nė kiek neabejoti jo pažadų išsipildymu. Turime  jaustis taip, tarsi tie pažadai jau būtų tikrovė. Šita šėtoniško pasaulio santvarka greit bus sunaikinta, žemė paversta rojumi, o Dievui ištikimi žmonės atgaus tobulybę. Tenekyla dėl to nė mažiausia abejonė! (Izaijo 33:24; 35:1, 2; Apreiškimo 19:17-21)

Šioje nepaprastoje kovoje tau reikia dar kai ko — draugo. Kare ugdoma artima bičiulystė, kai bendražygiai drąsina, gina vienas kitą, kartais net apsaugo nuo mirties. Nors draugai branginami, šiai kovai ištverti tau reikia ne bet kieno, o Jehovos draugystės. Štai kodėl Paulius dvasinės ginkluotės sąrašą užbaigia žodžiais: „Kiekvienu metu melskitės Dvasioje visokeriopomis maldomis ir prašymais.“ (Efeziečiams 6:18)

Malonu būti su artimu bičiuliu. Norisi abiem bendrauti. Jei nuolat kalbamės su Jehova per maldą, jis tampa mums artimas, patikimas draugas. Jėzaus mokinys Jokūbas skatina: „Artinkitės prie Dievo, ir jis artinsis prie jūsų.“ (Jokūbo 4:8)

Priešo taktika

Kovoti su šiuo pasauliu — tarsi eiti per minų lauką. Puolimas gresia iš visų pusių, priešas mėgina užklupti netikėtai. Tačiau žinok, Jehova teikia būtiną apsaugą. (1 Korintiečiams 10:13)

Priešas gali kirsti smūgį neigdamas Biblijos tiesas, kuriomis grindžiamas tavo tikėjimas. Atskalūnai kalba saldžiai, meilikauja, bando paveikti suktais argumentais. Tačiau jiems tavo gerovė nerūpi. Patarlių 11:9 (Jr) rašoma: „Veidmainys burna sunaikina savo artimą, bet žinojimu išgelbstimi teisieji.“

Būtų klaidinga manyti, kad norint paneigti atskalūnų teiginius reikia klausytis jų ar skaityti jų literatūrą. Iškraipyti, pražūtingi samprotavimai gali dvasiškai pakenkti ir užkrėsti tavo tikėjimą kaip greit plintanti gangrena. (2 Timotiejui 2:16, 17; Brb) Verčiau laikykis Dievo požiūrio į atskalūnus. Jobas pasakė apie Jehovą: „Veidmainis nepasirodys Dievo akivaizdoje.“ (Jobo 13:16, Brb)

Priešas kartais mėgina ir kitokią taktiką, jau iš dalies išbandytą. Jeigu darniai žygiuojantys kariai pasiduos pagundai nedorovingai elgtis ir paliks gretas, tvarka gali pakrikti.

Veiksmingas jaukas yra pasaulietiškos pramogos, pavyzdžiui, amoralios televizijos laidos bei filmai, siautulinga muzika. Kai kurie tvirtina galį žiūrėti nepadorias scenas ar skaityti tokią literatūrą be jokio pavojaus. Bet vienas asmuo,  dažnai žiūrėdavęs sekso filmus, nuoširdžiai prisipažino: „Tie vaizdai niekad neišblėsta. Kuo daugiau apie juos mąstai, tuo labiau užvaldo troškimas elgtis panašiai. Filmas skatina galvoti, jog tikrai kažko trūksta.“ Taip subtiliai atakuojamas gali būti sužeistas, tad ar verta rizikuoti?

Kitas priešo ginklas — materializmo spąstai. Šį pavojų sunku įžvelgti, nes fizinių poreikių turime visi. Juk kiekvienam reikia būsto, drabužių, maisto; taip pat nėra bloga turėti gražių dalykų. Tačiau svarbu požiūris. Jei imsime mylėti pinigus, jie užgoš dvasinius siekius. Naudinga prisiminti, kad turto galia ribota. Jis laikinas, o dvasiniai lobiai — amžini. (Mato 6:19, 20)

Jeigu kariai prislėgti, laimėti sunkiau. „Jei, nustojęs drąsos, nusimeni suspaudimo dieną, tai tavo stiprumas sumažėja.“ (Patarlių 24:10, Skv) Nusiminimas yra veiksmingas Šėtono ginklas. Įveikti jį galėsi nešiodamas „išgelbėjimo vilties šalmą“. (1 Tesalonikiečiams 5:8, Brb) Stenkis turėti tokią stiprią viltį kaip Abraomas. Gavęs nurodymą paaukoti vienintelį sūnų, Izaoką, jis nesusvyravo. Tikėjo, kad Dievas įvykdys pažadą visas tautas palaiminti per jo sėklą ir kad prikels Izaoką iš mirties, jei reikėtų, tam pažadui įvykdyti. (Hebrajams 11:17-19)

Nenustok kovojęs

Kai kurie ilgą laiką narsiai grūmęsi galbūt pavargo ir nebekovoja taip apdairiai. Štai Ūrijos pavyzdys, minėtas pradžioje, gali visiems kovotojams padėti išlaikyti tinkamą požiūrį. Daugeliui mūsų bendratikių tenka patirti nepriteklių, pavojų, kęsti šaltį ir alkį. Tad mes, kaip Ūrija, negalvokime apie patogumus, kuriuos galėtume turėti dabar, netrokškime lengvo gyvenimo. Svarbiausia likti su Jehovos ištikimų karių pasauline armija ir kovoti iki tol, kol galėsime visi džiaugtis nuostabiomis ateities palaimomis. (Hebrajams 10:32-34)

Pavojinga nustoti budėti manant, kad galutinis mūšis dar labai toli. Apie tokį pavojų byloja karaliaus Dovydo patirtis. Kažkodėl Dovydas neišėjo su vyrais į karą. Dėl to sunkiai nusidėjo, o paskui kentė skausmą ir sielvartą visą likusį gyvenimą. (2 Samuelio 12:10-14)

 Ar verta tęsti kovą, ištverti mūšio sunkumus, iškęsti pajuoką ir susilaikyti nuo abejotinų pasaulio malonumų? Kurie sėkmingai atsilaiko, pripažįsta, jog šio pasaulio siūlomi dalykai žavūs, viliojantys lyg blizgučiai, tačiau patyrinėjus geriau — menkaverčiai. (Filipiečiams 3:8) Be to, malonumai dažnai galiausiai sukelia skausmą ir nusivylimą.

Krikščionys šioje dvasinėje kovoje džiaugiasi artima bičiulyste su patikimais draugais, gryna sąžine ir nuostabia viltimi. Dvasia pateptieji laukia nemirtingo gyvenimo danguje kartu su Kristumi Jėzumi. (1 Korintiečiams 15:54) Kiti krikščionys kovotojai viliasi gyventi tobuli žemės rojuje. Aišku, dėl tokių apdovanojimų verta aukotis. Priešingai nei pasaulio karuose, pergalė šioje kovoje garantuota, kol liekame ištikimi. (Hebrajams 11:1) O šios Šėtono valdomos santvarkos laukia sunaikinimas. (2 Petro 3:10)

Kovodami dvasinę kovą prisiminkite Jėzaus žodžius: „Būkite drąsūs: aš nugalėjau pasaulį!“ (Jono 16:33) Jis nugalėjo likdamas budrus ir kantriai ištverdamas mėginimus. Mes irgi galime.

[Anotacija 27 puslapyje]

Neaidi šūviai, nekrinta bombos, tačiau kova reikalauja gerai strategiškai pasirengti

[Anotacija 30 puslapyje]

Pergalė šioje kovoje garantuota, kol liekame ištikimi

[Iliustracija 26 puslapyje]

Išgelbėjimo šalmas padės įveikti nusiminimą

Didelis tikėjimo skydas atrems Šėtono „ugningas strėles“

[Iliustracija 28 puslapyje]

„Artinkitės prie Dievo, ir jis artinsis prie jūsų“

[Iliustracija 29 puslapyje]

Turime tikėti Dievo pažadų išsipildymu