Religija neša gėrį ar blogį?

„JAUČIUOSI skolingas krikščionybei. Manau, kad skolingas ir visas pasaulis — toks, kokiame gyvename jau du tūkstantmečius“, — rašoma knygos Two Thousand Years—The First Millennium: The Birth of Christianity to the Crusades pratarmėje.

Šitaip „krikščionybę“ gyrė anglų rašytojas bei televizijos laidų vedėjas Melvinas Bregas. Milijonai žmonių yra panašiai dėkingi ir ištikimi vienai ar kitai religijai. Jie įsitikinę, kad religija — stipri gėrio jėga jų gyvenime. Štai, vieno rašytojo nuomone, islamas „įkvėpė nuostabią civilizaciją, ... [kuri] praturtino pasaulį“.

Naudinga ar žalinga?

Vis dėlto Brego tolesni žodžiai verčia suabejoti, ar religijos poveikis žmogui tikrai toks teigiamas. Jis sako: „O krikščionybė skolinga man pasiaiškinimą.“ Dėl ko religija turėtų jam pasiaiškinti? „Dėl netolerancijos, nedorumo, nežmoniškumo ir aklo dogmatizmo, kuriuo beveik visada pasižymėjo.“

Kai kurie pasakytų, jog dauguma religijų visuomet garsėjo netolerancija, nedora, nežmoniškumu ir dogmatizmu. Jų nuomone, religija vaidina geradarę, tačiau po dorybės bei šventumo kauke slypi melas ir veidmainystė. (Mato 23:27, 28) „Literatūroje mėgstama sakyti, kad religija yra itin brangi civilizacijos vertybė“, — rašoma A Rationalist Encyclopedia. Tačiau ten pat priduriama: „Šis teiginys labiausiai prieštarauja istoriniams faktams.“

Pavyzdžių gali rasti bet kuriame laikraštyje. Pilna straipsnių apie tai, kaip dvasininkai skelbia meilę, taiką bei gailestingumą, tačiau tuo pat metu kursto neapykantą ir Dievo vardu mėgina teisinti žiaurumus. Nenuostabu, kad daugelis religiją laiko daugiau griaunančia negu kuriančia jėga.

Gal geriau visai be religijos?

Kai kas mano panašiai kaip anglų filosofas Bertranas Raselas, sakęs, kad ilgainiui „bet kokie religiniai mokymai turėtų išnykti“. Jų manymu, religijos panaikinimas  yra vienintelė reali galimybė išspręsti žmonijos bėdas. Tačiau jie pamiršta, jog netikintys gali puoselėti tokią pat neapykantą ir nepakantumą, kaip ir tikintys. Religijotyrininkė Karen Armstrong primena: „Holokaustas aiškiai parodė, kad pasaulietinės ideologijos būna ne mažiau pavojingos nei religiniai kryžiaus žygiai“ (The Battle for God—Fundamentalism in Judaism, Christianity and Islam).

Taigi ar religija skleidžia gėrį, ar yra pagrindinė žmonijos problemų priežastis? Ar geriausias sprendimas — visai atsikratyti religijos? Atkreipkite dėmesį į Šventojo Rašto požiūrį, nagrinėjamą kitame straipsnyje. Atsakymas gali jus nustebinti.