Saugok savo širdį, kad išliktum tyras

„Atsidėjęs saugok savo širdį, nes iš jos teka gyvenimo šaltiniai.“ (PATARLIŲ 4:23)

1—3. a) Kaip daugelis žmonių parodo, jog nevertina savo tyrumo? Pailiustruok. b) Kodėl svarbu patyrinėti, kuo vertingas tyrumas?

PAVEIKSLAS gal atrodė kiek senamadiškas ir nesiderino prie baldų. Vienaip ar antraip, savininkas, matyt, jo nevertino ir dailės kūrinys atsidūrė sendaikčių parduotuvėje, kur buvo įkainotas 29 JAV doleriais. Tačiau po kelerių metų paaiškėjo, kad paveikslo vertė — beveik milijonas dolerių! Pasirodo, jog tai retas šedevras. Įsivaizduok, ką jautė ankstesnis savininkas, nevertinęs tokios brangenybės!

² Neretai šitaip atsitinka ir su tyrumu — žmogaus morale, arba dorumu. Juk daugybė nevertina savo tyrumo. Kai kas mano, kad būti tyram — senamadiška, nešiuolaikiška. Todėl lengvai jo atsisako. Vieni iškeičia skaistybę į kelias seksualinio pasitenkinimo akimirkas. Kiti ją paaukoja trokšdami bendraamžių arba priešingos lyties asmenų pripažinimo. (Patarlių 13:20)

³ Daugelis per vėlai supranta, kokia vertybė yra tyrumas. Praradus jį padariniai dažnai būna skaudūs. Biblijoje sakoma, kad amoralumo pasekmės — lyg nuodai, ‘metėlės kartumas’. (Patarlių 5:3, 4) Šių dienų aplinka moraliai sugedusi, tad kaip tu galėtum branginti tyrumą ir jį išsaugoti? Sutelksime dėmesį į tris dalykus.

Saugok savo širdį

4. Kas yra simbolinė širdis ir kodėl turime ją sergėti?

⁴ Tyri išliksime tiktai sergėdami širdį. Biblijoje sakoma: „Atsidėjęs saugok savo širdį, nes iš jos teka gyvenimo šaltiniai.“ (Patarlių 4:23) Apie kokią širdį čia kalbama? Tai ne pats organas tiesiogine prasme, o simbolinė širdis. Ja apibūdinama žmogaus asmenybė — mintys, jausmai, motyvai. Biblijoje rašoma: „Mylėsi Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi, visa siela ir visomis jėgomis.“ (Pakartoto Įstatymo 6:5, kursyvas mūsų) Jėzus pasakė, kad tai pats didžiausias įstatymas. (Morkaus 12:29, 30) Akivaizdu, simbolinės širdies vertė neįkainojama. Būtina ją saugoti.

5. Kaip širdis gali būti sykiu ir vertinga, ir pavojinga?

⁵ Tačiau Biblijoje taip pat sakoma, kad „širdis yra klastingesnė už viską ir nenuspėjama“. (Jeremijo 17:9, NW) Kaip ji pasidaro klastinga, tai yra mums pavojinga?  Pavyzdžiui, automobilis — vertingas daiktas, galintis netgi padėti išgelbėti kam nors gyvybę ištikus nelaimei. Bet jei vairuotojas neatsargus, nuolat paleidžia vairą, netrunka įvykti nelaimė. Taip ir su širdimi: jei nesergėsi jos, užvaldys troškimai, vidiniai impulsai ir taip prisišauksi bėdą. Dievo Žodis sako: „Kas pasitiki savo širdimi, yra kvailas, o kas išmintingai elgiasi, bus išgelbėtas.“ (Patarlių 28:26, Brb) Tu gali gyventi išmintingai ir išvengti nelaimių, jei vadovausiesi Dievo Žodžiu taip, kaip kelionėje naudojiesi žemėlapiu. (Psalmyno 119:105)

6, 7. a) Kas yra šventumas ir kodėl jis svarbus Jehovos tarnams? b) Iš kur žinome, kad netobuli žmonės gali atspindėti Jehovos šventumą?

⁶ Mūsų širdis iš prigimties nėra linkusi būti tyra. Ją reikia nukreipti tokia linkme. Viena, kaip galime tai daryti — mąstyti apie tikrąją tyrumo vertę. Tyrumą lydi šventumas, tai yra skaistumas, nenuodėmingumas. Šventumas — brangintina savybė, neatsiejama nuo Jehovos Dievo. Biblijoje rasime šimtus eilučių, kur sakoma, kad Jehova yra šventas. Joje net rašoma, kad „šventumas priklauso Jehovai“. (Išėjimo 28:36, NW) O ar būdinga ši tauri savybė netobulam žmogui?

⁷ Savo Žodyje Jehova sako: „Būkite šventi, nes aš esu šventas.“ (1 Petro 1:16) Taip, mes galime sekti Jehovos šventumo pavyzdžiu; galime būti tyri jo akyse ir išsaugoti tą savybę. Tad jeigu vengiame visko, kas netyra, niekinga, galime tikėtis didžios, nuostabios garbės — atspindėti šią gražią Aukščiausiojo Dievo savybę! (Efeziečiams 5:1) Nemanykime, kad tai neįmanoma, nes Jehova — išmintingasis, supratingasis Kūrėjas — niekada nereikalauja iš mūsų daugiau nei pajėgiame. (Psalmyno 103:13, 14; Jokūbo 3:17) Aišku, kad būtume dvasiškai bei moraliai tyri, reikia pastangų. Tačiau apaštalas Paulius pasakė, jog „nuoširdumo ir tyrumo... nusipelno Kristus“. (2 Korintiečiams 11:3; NW) Argi dėl Kristaus ir jo Tėvo neturėtume visomis jėgomis stengtis išlikti tyri? Juk jie parodė mums meilę, už kurią nepajėgsime nė menkai atsilyginti. (Jono 3:16; 15:13) Tad atsidėkodami turime būti moralūs, tyri. Šitaip mąstydami apie tyrumą, jį vertinsime ir sergėsime savo širdį.

8. a) Kaip turime sotinti savo simbolinę širdį? b) Ką mūsų kalba rodo apie mus?

⁸ Širdį sergėsime ir deramai ją stiprindami. Protą bei širdį reikia reguliariai sotinti vertingu dvasiniu maistu ir visą dėmesį sutelkti į gerąją Dievo Karalystės naujieną. (Kolosiečiams 3:2) Tai turi būti matoma net iš pokalbių. Jei šnekame apie nuodėmingus, amoralius dalykus, parodome, jog tai slypi mūsų širdyje.  (Luko 6:45) Geriau visiems tebūna žinoma, kad mūsų kalba yra dvasinga, ugdanti. (Efeziečiams 5:3) Savo širdį privalome sergėti ir nuo didelių pavojų. Pakalbėkime apie du iš jų.

Bėkite nuo paleistuvystės

9—11. a) Kodėl tie, kurie nepaiso patarimo iš 1 Korintiečiams 6:18, gali sunkiai nusidėti? Pailiustruok. b) Ko išvengiame bėgdami nuo paleistuvystės? c) Kokį gerą pavyzdį paliko ištikimas Dievui vyras Jobas?

⁹ Jehova įkvėpė apaštalą Paulių užrašyti keletą patarimų, padedančių daugeliui sergėti savo širdį ir išlikti tyriems. Paulius pasakė: „Bėkite nuo paleistuvystės!“ (1 Korintiečiams 6:18, Jr) Įsidėmėk: jis nepasakė tik „venk paleistuvystės“. Krikščionims privalu dėti daugiau pastangų. Jiems reikia šalintis amoralių poelgių taip, tarsi bėgtų nuo gresiančios žūties. Ignoruojant šį patarimą, didės rizika sunkiai nusidėti ir prarasti Dievo palankumą.

¹⁰ Pavyzdžiui, motina išprausia ir aprengia savo mažylį kokia svarbia proga. Šis prašosi į lauką pažaisti, kol šeima susiruoš vykti. Mama sutinka, bet su viena sąlyga. Ji įspėja: „Nesiartink prie tos balos. Jei išsiterliosi, nubausiu.“ Tačiau nepraėjus nė minutei jau mato, kaip vaikas sukiojasi palei pat klaną. Mažasis, tiesa, dar švarutėlis. Vis dėlto nepaiso perspėjimo nesiartinti prie vandens, tad tuoj gali nutikti bėda. (Patarlių 22:15) Deja, neišvengia panašios klaidos ir daugelis jaunuolių bei suaugusiųjų, kurie, regis, turėtų būti atsargesni. Kaip tai atsitinka?

¹¹ Šiais laikais tiek daug žmonių pasidavė „gėdingų aistrų valiai“, jog net susikūrė verslas, propaguojantis neteisėtus seksualinius santykius. (Romiečiams 1:26, 27) Žurnaluose, knygose, vaizdajuostėse ir internete pilna pornografijos. Tie, kurie atveria savo protą tokiems vaizdiniams, vargu ar bėga nuo paleistuvystės. Jie žaidžia su ugnimi, vaikšto prie pat pavojingos ribos nepaisydami Biblijos perspėjimų. Užuot sergėję širdį, ją nuodija sukrečiančiais vaizdais, kurie paskui galbūt metų metais neišdyla iš atminties. (Patarlių 6:27) Mokykimės iš Dievui ištikimo Jobo, sudariusio sutartį su savo akimis — pasižadėjusio nežvelgti į tai, kas  sugundytų nusidėti. (Jobo 31:1) Argi tai ne sektinas pavyzdys?!

12. Kaip draugaujančioms krikščionių poroms ‘bėgti nuo paleistuvystės’?

¹² ‘Bėgti nuo paleistuvystės’ ypač svarbu draugaujančiai porai. Tai džiugus vilčių ir lūkesčių metas, tačiau kai kurie jaunuoliai sugadina jį lengvabūdiškai pažeisdami moralės normas. Taip darydami išardo tvirčiausią geros santuokos pamatą — santykius, pagrįstus nesavanaudiška meile, savitvarda, klusnumu Jehovai Dievui. Viena krikščionių pora draugaudama pasinėrė į amoralumą. Po santuokos žmona prisipažino, kad ją kamavo sąžinė, ir tai aptemdė net vestuvių dienos džiaugsmą. Moteris sakė: „Daug kartų prašiau Jehovą atleisti, tačiau net dabar, praėjus septyneriems metams, sąžinė tebekaltina.“ Taip nusidėjus būtina kreiptis pagalbos į krikščionių vyresniuosius. (Jokūbo 5:14, 15) Laimei, daug krikščionių porų draugaudamos elgiasi protingai ir nepakliūva į tokius pavojus. (Patarlių 22:3) Jie nusistato vengti pernelyg artimo bendravimo. Drauge paprastai būna dar su kuo nors trečiu ir rūpestingai saugosi pasilikti vienu du nuošaliose vietose.

13. Kodėl krikščionis neturi draugauti su tuo, kuris netarnauja Jehovai?

¹³ Krikščionis, ėmęs draugauti su Jehovai netarnaujančiu asmeniu, dažniausiai neapsieina be didelių sunkumų. Kaipgi susisaistyti su žmogumi, kuris nemyli Dievo Jehovos? Krikščioniui būtina nešti jungą tik su tuo, kuris myli Jehovą ir gerbia jo nustatytas tyrumo normas. Dievo Žodis įspėja: „Nevilkite svetimo jungo su netikinčiaisiais. Kas gi bendra tarp teisumo ir nuodėmės? Arba kas bendra tarp šviesos ir tamsos?“ (2 Korintiečiams 6:14)

14, 15. a) Kaip kai kas klaidingai supranta žodį „paleistuvystė“? b) Kokie veiksmai nurodomi žodžiu „paleistuvystė“, ir kaip krikščionys turi ‘bėgti nuo paleistuvystės’?

¹⁴ Svarbu aiškiai žinoti, kas yra paleistuvystė, antraip nesugebėsime nuo jos bėgti. Šiandien kai kurie klaidingai supranta šią sąvoką. Jie, būdami nesusituokę, mano galį tenkinti savo aistras, jei tai daro ne įprasta sueitimi, o kitaip. Net kai kurios autoritetingos sveikatos institucijos, siekdamos, kad paauglės išvengtų nepageidaujamo nėštumo, skatina jaunimą turėti nenormalius lytinius santykius, per kuriuos nepastojama. Deja, toks patarimas klaidingas. Sergėti tyrumą nereiškia vien vengti nesantuokinio nėštumo. Tikras žodžio „paleistuvystė“ apibūdinimas ne toks jau siauras.

¹⁵ Graikiškas žodis pornei̇́a, verčiamas „paleistuvystė“, turi gana plačią reikšmę. Jis nurodo seksualinius santykius tarp nesusituokusių asmenų ir nederamą  lytinių organų naudojimą. Porneia reiškia ir oralinį bei analinį seksą, kito asmens masturbavimą — tai, kas įprasta viešnamiuose. Kas mano, jog tokie veiksmai ne paleistuvystė, smarkiai apsigauna ir jau yra įklimpę į Šėtono žabangas. (2 Timotiejui 2:26) Be to, išsaugoti tyrumą reiškia daugiau nei susilaikyti nuo kokios nors paleistuvystės. ‘Bėgti nuo paleistuvystės’ — tai vengti bet kokio seksualinio palaidumo, netyrumo, galinčio pastūmėti į šiurkščią nuodėmę — porneia. (Efeziečiams 4:19, Jr) Taip išsaugosime tyrumą.

Venk flirto pavojaus

16. Remiantis paminėtu Šventojo Rašto pavyzdžiu, kam dera rodyti romantišką prieraišumą?

¹⁶ Norint likti tyriems reikia saugotis kito pavojaus — flirto. Kai kas gali tvirtinti, kad tai tik nekalta pramoga tarp dviejų skirtingų lyčių asmenų. Žinoma, romantiškiems santykiams būna deramas metas ir vieta. Štai matydami, kaip Izaokas glamonėjo Rebeką, visi suprato, kad jie ne tiktai brolis ir sesuo. (Pradžios 26:7-9) Jiedu buvo sutuoktiniai ir toks švelnumas buvo deramas. Flirtas yra kas kita.

17. Kas yra flirtas ir kaip jo vengti?

¹⁷ Flirtas — tai romantiškas dėmesys kitam visiškai neketinant tuoktis. Žmogaus natūra sudėtinga ir jis gali rasti daugybę būdų flirtuoti, kartais labai subtiliai. (Patarlių 30:18, 19) Griežtomis taisyklėmis nieko nelaimėsi. Reikia kai ko veiksmingesnio — sąžiningai save ištirti ir visa širdimi laikytis Biblijos principų.

18. Kas paskatina kai kuriuos flirtuoti ir kodėl tai žalinga?

¹⁸ Atvirai šnekant, daugumai tikriausiai malonu, kai priešingos lyties asmuo meiliai rodo dėmesį. Tai natūralu. Tačiau ar imsime flirtuoti, tai yra palaikyti tokį susidomėjimą vien dėl savimeilės arba kad atkreiptume kito žmogaus dėmesį? Jeigu taip, gal pamiršome, kokį skausmą galime sukelti? Štai Patarlių 13:12 sakoma: „Atidėta viltis susargdina širdį.“ Jei nesivaržydami flirtuojame, tikriausiai nė nežinome, kaip tai veikia kitą. Jis turbūt tikisi, kad užsimegs draugystė ir galiausiai abu susituoksite. Jei šie lūkesčiai nepasitvirtins, jo širdį gali sužeisti didžiulis skausmas. (Patarlių 18:14, Brb) Žaisti kito žmogaus jausmais — žiauru.

19. Kiek pavojingas flirtas krikščionių santuokai?

¹⁹ Ypač svarbu saugotis flirtuoti susituokusiems. Nedera rodyti romantiškų jausmų tam, kas turi vyrą arba žmoną, o sutuoktinis privalo skirti tokį dėmesį tik savo antrajai pusei. Deja, kai kurie krikščionys klaidingai mano, kad nieko bloga puoselėti meilius jausmus ne tik sutuoktiniui, bet ir kitiems priešingos lyties asmenims. Tokiam „draugui“ kai kas atveria savo slapčiausias mintis, net pasisako tokius dalykus, kurių nežino nė sutuoktinis. Taip romantiški jausmai virsta emociniu prieraišumu, o tai gali pakenkti santuokai ar net ją suardyti. Susituokusiems krikščionims reikėtų nepamiršti Jėzaus supratingo perspėjimo, kad svetimavimas  prasideda širdyje. (Mato 5:28) Tad sergėkime širdį ir šalinkimės pražūtingų aplinkybių.

20. Kaip turime žiūrėti į savo tyrumą?

²⁰ Be abejo, nelengva likti tyram amoraliame šių dienų pasaulyje. Tačiau žinokime: daug lengviau tyrumą išlaikyti, nei atgauti jį praradus. Žinia, Jehova „labai atlaidus“ ir gali apvalyti tuos, kurie tikrai atgailauja dėl savo nuodėmių. (Izaijo 55:7) Tačiau Jehova neapsaugo žmogaus nuo nedorų veiksmų pasekmių. Jos gali varginti ilgus metus, net visą gyvenimą. (2 Samuelio 12:9-12) Visomis išgalėmis gyvenk tyrai sergėdamas savo širdį. Nepamiršk, kad tavo dorybė, tyrumas yra didelė vertybė Jehovos akyse, tad niekad jų neprarask!

Kaip atsakytum?

• Kas yra tyrumas ir kodėl jis toks svarbus?

• Kaip galime sergėti savo širdį?

• Ką reiškia bėgti nuo paleistuvystės?

• Kodėl turime vengti flirto?

[Studijų klausimai]

[Iliustracija 11 puslapyje]

Pavojinga automobilį vairuoti neatsargiai

[Iliustracijos 12 puslapyje]

Kas gali atsitikti, jei nepaisome perspėjimų?

[Iliustracija 13 puslapyje]

Tyra draugystė džiugina ir šlovina Dievą