„Dirbk evangelizuotojo darbą“

„Būk visada budrus, ... dirbk evangelizuotojo darbą.“ (2 TIMOTIEJUI 4:5, NW)

1. Kokią užduotį Jėzus paskyrė savo sekėjams?

JEHOVOS vardas ir tikslai skelbiami visoje žemėje. Taip yra todėl, kad Dievui pasiaukoję žmonės rimtai ėmėsi užduoties, kurią Jėzus Kristus paskyrė savo sekėjams tardamas: „Eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones, krikštydami juos vardan Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios, mokydami laikytis visko, ką tik esu jums įsakęs.“ (Mato 28:19, 20)

2. Kokį nurodymą gavo prižiūrėtojas Timotiejus ir kokia yra viena iš krikščionių prižiūrėtojų pareigų?

² Jėzaus pirmojo amžiaus mokiniai žiūrėjo į šią užduotį atsakingai. Štai apaštalas Paulius savo bendratikį, krikščionių prižiūrėtoją Timotiejų, skatino: „Dirbk evangelizuotojo darbą, iki galo atlik savo tarnystę.“ (2 Timotiejui 4:5, NW) Viena, kaip prižiūrėtojas šiandien atlieka šią pareigą — uoliai skelbdamas Karalystę, tai yra reguliariai dalyvaudamas lauko tarnyboje. Pavyzdžiui, Susirinkimo knygos studijų grupės prižiūrėtojas turi puikų pavedimą — organizuoti skelbimo darbą ir jo mokyti kitus. Paulius atliko šią savo užduotį: skelbė gerąją naujieną ir lavino bendratikius, kaip tai daryti. (Apaštalų darbų 20:20; 1 Korintiečiams 9:16, 17)

 Uolūs praeities evangelizuotojai

3, 4. Ką patyrė Pilypas evangelizacijos darbe?

³ Pirmieji krikščionys buvo žinomi kaip uolūs evangelizuotojai. Štai kad ir Pilypas. Jis buvo vienas iš „septynių vyrų, turinčių gerą vardą, pilnų Dvasios ir išminties“, parinktas Jeruzalėje nešališkai skirstyti maistą našlaujančioms krikščionėms — tiek graikiškai, tiek hebrajiškai kalbančioms. (Apaštalų darbų 6:1-6) Kai šis darbas baigėsi ir dėl persekiojimo visi krikščionys, išskyrus apaštalus, išsisklaidė, Pilypas patraukė į Samariją. Čia jis skelbė gerąją žinią ir šventosios dvasios padedamas išvarinėjo demonus iš apsėstųjų, išgydydavo luošius bei paralyžiuotuosius. Daug samariečių priėmė Karalystės žinią ir pasikrikštijo. Tai girdėdami, Jeruzalėje pasilikę apaštalai pasiuntė Petrą ir Joną į Samariją, kad ir anie ką tik pakrikštyti tikintieji gautų šventąją dvasią. (Apaštalų darbų 8:4-17)

⁴ Paskui Dievo dvasia nuvedė Pilypą pasitikti Etiopijos eunucho, važiuojančio keliu į Gazą. Kai Pilypas gerai jam išaiškino Izaijo pranašystę, šis „Etiopijos karalienės Kandakės dvariškis“ įtikėjo Jėzų Kristų ir pasikrikštijo. (Apaštalų darbų 8:26-38) Vėliau Pilypas pasuko į Azotą, toliau į Cezarėją ir taip keliaudamas „skelbė gerąją naujieną visuose miestuose“. (Apaštalų darbų 8:39, 40) Jis išties paliko puikų pavyzdį, kaip tarnauti evangelizuotoju.

5. Dėl ko ypač žinomos keturios Pilypo dukterys?

⁵ Pilypas ir po maždaug 20 metų tebetęsė tarnystę Cezarėjoje. Rašoma, kad Pauliui su Luku atvykus į jo namus, jis „turėjo keturias netekėjusias dukteris, kurios buvo pranašės“. (Apaštalų darbų 21:8-10) Dukros, matyt, buvo gerai išlavintos dvasiškai, uolios tarnyboje ir net turėjo garbę pranašauti. Šiandien tėvų uolumas tarnyboje puikiai veikia jų sūnus bei dukteris ir paskatina skirti gyvenimą aktyvaus evangelizuotojo darbui.

Uolūs mūsų laikų evangelizuotojai

6. Kokia sėkmė lydėjo pirmojo amžiaus evangelizuotojus?

⁶ Savo didžiojoje pranašystėje apie mūsų dienas ir pabaigos metą Jėzus Kristus pasakė: „Pirmiau turės būti visoms tautoms paskelbta Evangelija.“ (Morkaus 13:10) Pabaiga ateis, kai geroji naujiena bus pranešta „visoje apgyventoje žemėje“. (Mato 24:14, NW) Pauliui bei kitiems pirmojo amžiaus evangelizuotojams skelbiant gerąją naujieną, daug kas tapo tikinčiaisiais ir vienas po kito buvo įkurti susirinkimai visoje Romos imperijoje. Į tuos susirinkimus paskirti tarnauti vyresnieji drauge su savo bendratikiais darbavosi evangelizuotojais ir buvo skelbiama toli ir plačiai. Tomis dienomis Jehovos žodis plito, ėmė viršų panašiai kaip šiais laikais, kai milijonai Jehovos liudytojų tarnauja evangelizuotojais. (Apaštalų darbų 19:20) O tu ar esi vienas iš tų džiaugsmingų Jehovos garbintojų?

7. Ką šiandien veikia Karalystės skelbėjai?

⁷ Daugelis Karalystės skelbėjų ir dabar stengiasi išplėsti savo evangelizacinę veiklą. Tūkstančiai triūsia misionieriais, šimtai tūkstančių — visalaikiais evangelizuotojais, tai yra reguliariaisiais ir pagalbiniais pionieriais. Kokį puikų darbą atlieka tie vyrai, moterys ir vaikai, kurie tarnauja uoliais Karalystės skelbėjais! Išties visi Jehovos tarnai džiaugiasi jo dosniomis palaimomis tarnaudami evangelizuotojais petys į petį. (Sofonijo 3:9)

8. Kas ir ką dabar ženklina?

⁸ Dievas Jėzaus pateptiesiems sekėjams  davė užduotį skelbti gerąją naujieną visoje žemėje. Greta jų triūsia vis didėjanti Kristaus „kitų avių“ minia. (Jono 10:16) Pranašo žodžiais tariant, dirbti šį gyvybę gelbstintį darbą — tarsi paženklinti kaktas tų, kurie dūsauja ir dejuoja dėl dabar daromų nedorybių. Netrukus piktadariai bus sunaikinti. Tad kokia garbė šiuo metu skelbti gyvybę gelbstinčias tiesas žemės gyventojams! (Ezechielio 9:4-6, 11)

9. Kaip galima padėti naujokams tarnyboje?

⁹ Jei jau kurį laiką triūsiame evangelizacijos darbe, tikriausiai galime kaip nors padėti susirinkimo naujokams. Progai esant, pasikvieskime juos į tarnybą. Vyresnieji kiek galėdami prisideda prie bendratikių dvasinio ugdymo. Puikiomis pastangomis nuolankūs prižiūrėtojai gali daug padėti kitiems būti uoliais ir našiai dirbančiais evangelizuotojais. (2 Petro 1:5-8)

Liudijimas po namus

10. Kokį pavyzdį tarnyboje paliko Kristus ir jo pirmieji sekėjai?

¹⁰ Jėzus Kristus paliko savo sekėjams puikų evangelizuotojo pavyzdį. Dievo Žodyje apie Kristaus ir jo apaštalų tarnystę sakoma: „Jėzus keliavo per miestus ir kaimus, mokydamas ir skelbdamas gerąją naujieną apie Dievo karalystę. Su juo buvo dvylika apaštalų.“ (Luko 8:1) O patys apaštalai? Gavę šventąją dvasią per 33 m. e. m. Sekmines, „jie nesiliovė kiekvieną dieną mokyti šventykloje bei namuose ir skelbti gerąją naujieną apie Mesiją — Jėzų“. (Apaštalų darbų 5:42)

11. Ką apaštalas Paulius, pasak Apaštalų darbų 20:20, 21, darė tarnyboje?

¹¹ Apie savo uolų evangelizacijos darbą apaštalas Paulius Efezo krikščionių vyresniesiems pasakė: „Nieko nenutylėjau, kas naudinga, bet kalbėjau ir mokiau jus tiek viešumoje, tiek po namus.“ Ar Pauliaus mokymai „po namus“ buvo ganytojiški apsilankymai pas bendratikius Jehovos garbintojus? Ne, nes toliau jis sako: „Liudydamas žydams ir graikams apie atgailą prieš Dievą ir tikėjimą mūsų Viešpačiu Jėzumi Kristumi.“ (Apaštalų darbų 20:20, 21, Brb) Juk tiems, kurie jau buvo pasiaukoję Jehovai, nebereikėjo aiškinti apie „atgailą prieš Dievą ir tikėjimą mūsų Viešpačiu Jėzumi Kristumi“. Paulius rodė Efezo vyresniesiems, kaip darbuotis po namus — mokyti netikinčius apie atgailą ir tikėjimą. Jis taip darė sekdamas Jėzaus paliktu pavyzdžiu.

12, 13. Remdamiesi žodžiais iš Filipiečiams 1:7, ko Jehovos tarnai ėmėsi, kad apgintų savo teisę skelbti žinią?

¹² Tarnyba po namus gali būti nelengva. Juk kai kas susierzina, kada ateiname prie jų durų su Biblijos žinia. Suprantama, mes nenorime taip nuteikti žmonių. Tačiau tarnyba per namus yra Šventajame Rašte nurodyta; be to, taip liudyti mus skatina meilė Dievui bei artimui. (Morkaus 12:28-31) Kad ‘apgintume ir teisiškai įtvirtintume’ savo laisvę skelbti žinią po namus, teko kreiptis ir į teismus, tarp jų į Jungtinių Valstijų Aukščiausiąjį teismą. (Filipiečiams 1:7, NW) Beveik visas bylas tas teismas išsprendė mūsų naudai. Jis dažnai prieina tokią išvadą.

¹³ „Religinių traktatų dalijimas — nuo seno, tai yra nuo spaudos atsiradimo laikų, įprastas misionierių evangelizacinėje veikloje. Būtent taip metų metais veiksmingai darbuojasi įvairūs religiniai judėjimai. Taip ir šiandien Evangeliją plačiai skleidžia įvairios religinės sektos, kurių aktyvistai ją platina po tūkstančius namų stengdamiesi apsilankymais patraukti kitus  į savo tikėjimą... Pagal Pirmąją [Jungtinių Valstijų Konstitucijos] pataisą ši religinė veikla vertinama taip pat aukštai kaip ir apeigos bažnyčiose bei skelbimas iš sakyklos“ (Merdokas prieš Pensilvaniją, 1943).

Kodėl reikia tęsti skelbimo veiklą?

14. Kokie gali būti mūsų bendrų pastangų vaisiai?

¹⁴ Yra daug priežasčių skelbti po namus. Radę šeimininką, stengiamės pasėti Šventojo Rašto tiesos sėklą. Per pakartotinius apsilankymus tą sėklą laistome. Taip ji gali puikiai augti, nes Paulius rašė: „Aš sodinau, Apolas laistė, o Dievas augino.“ (1 Korintiečiams 3:6) Tad ir toliau ‘sodinkime ir laistykime’ neabejodami, kad Jehova augins.

15, 16. Kodėl lankomės pas žmones pakartotinai?

¹⁵ Mes tarnaujame evangelizuotojais, nes žmonių gyvybės yra pavojuje. Skelbdami galime išgelbėti save ir savo klausytojus. (1 Timotiejui 4:16) Žinodami, kad kam nors gresia pavojus, ar tik menkai tepadėtume? Žinoma, ne. Kadangi žmogaus išgelbėjimas priklauso nuo skelbimo, lankomės pas kiekvieną pakartotinai. Aplinkybės nuolat keičiasi. Tas, kuris neturėjo laiko mūsų išklausyti, galbūt kitąsyk panorės išgirsti Biblijos žinią. Arba duris gali atidaryti kitas šeimos narys, kuriam bus malonu pasikalbėti Biblijos tema.

¹⁶ Keičiasi ne vien aplinkybės, bet ir pažiūros. Pavyzdžiui, skaudi artimojo netektis gali paskatinti žmogų atkreipti dėmesį į Karalystės žinią. Mes tikimės paguosti prislėgtąjį, padėti jam suvokti savo dvasinius poreikius ir parodyti, kaip juos tenkinti. (Mato 5:3, 4, NW)

17. Koks svarbiausias mūsų skelbimo tikslas?

¹⁷ Svarbiausias mūsų liudijimo po namus bei kitokios krikščioniškos tarnystės tikslas — išgarsinti Jehovos vardą. (Išėjimo 9:16; Psalmyno 83:18, NW) Kaip gera, kad šis evangelizacinis darbas padeda tiesos bei teisumo mylėtojams tapti Jehovos garbintojais! „Vaikinai ir merginos, ir seni žmonės kartu su vaikais! — giedojo psalmininkas. — Tešlovina visi Viešpaties vardą, nes tik jo vieno vardas didingas, jo didybė dengia žemę ir dangų.“ (Psalmyno 148:12, 13)

Evangelizacijos veikla naudinga mums patiems

18. Kuo mums naudinga evangelizacinė veikla?

¹⁸ Tarnauti evangelizuotojais mums naudinga daugeriopai. Vaikščiodami po namus su gerąja naujiena ugdomės nuolankumą, ypač tada, kai susitikimas nebūna malonus. Kad ši veikla būtų vaisinga, turime darbuotis kaip Paulius, kuris ‘visiems tapo viskuo norėdamas išgelbėti bent kai kuriuos’. (1 Korintiečiams 9:19-23) Patirtis moko tarnyboje būti taktiškus. Pasitikėdami Jehova ir rūpestingai apgalvodami žodžius, taikome Pauliaus patarimą: „Jūsų kalba visuomet tebūna maloni ir druska pasūdyta, kad žinotumėte, kaip kiekvienam atsakyti.“ (Kolosiečiams 4:6)

19. Kaip evangelizuotojams padeda šventoji dvasia?

¹⁹ Evangelizacinė veikla taip pat skatina pasikliauti Dievo šventąja dvasia. (Zacharijo 4:6) Tad ir jos vaisiai — „meilė, džiaugsmas, ramybė, kantrybė, malonumas, gerumas, ištikimybė, romumas, susivaldymas“ — matomi mūsų tarnyboje. (Galatams 5:22, 23) Visa tai daro įtaką mūsų elgesiui su žmonėmis, nes, leisdami dvasiai vadovauti gerosios naujienos skelbimo darbe, rodome meilę, esame džiugūs ir taikingi, kantrūs ir malonūs, kupini gerumo ir tikėjimo, romūs, susivaldantys.

20, 21. Kokios yra kai kurios palaimos tarnaujant evangelizuotojais?

 ²⁰ Tarnaudami evangelizuotojais išmokstame būti atjautesni ir tai dar viena palaima. Žmonėms skundžiantis savo vargais — liga, nedarbu, šeimos bėdomis — netampame patarėjais, bet stengiamės padrąsinti bei paguosti iš Šventojo Rašto. Mes norime padėti dvasiškai apakintiems, tačiau mylintiems teisingumą asmenims. (2 Korintiečiams 4:4) O koks džiaugsmas suteikti dvasinę paramą tiems, kurie „palankiai nusiteikę amžinajam gyvenimui“! (Apaštalų darbų 13:48, NW)

²¹ Nuolatinis evangelizacijos darbas padeda mums sutelkti mintis į dvasinius dalykus. (Luko 11:34) Tai išties naudinga, antraip nesunku pasiduoti šio pasaulio materialistinėms pagundoms. Apaštalas Jonas krikščionis ragino: „Nemylėkite pasaulio, nei to, kas yra pasaulyje. Jei kas myli pasaulį, nėra jame Tėvo meilės, nes visa, kas pasaulyje, tai kūno geismas, akių geismas ir gyvenimo puikybė, o tai nėra iš Tėvo, bet iš pasaulio. Praeina pasaulis ir jo geismai. Kas vykdo Dievo valią, tas išlieka per amžius.“ (1 Jono 2:15-17) Nemylėsime pasaulio, jei tęsime evangelizuotojo tarnystę būdami gausūs Viešpaties darbais. (1 Korintiečiams 15:58, Brb)

Kraukitės lobį danguje

22, 23. a) Kokius lobius kraunasi krikščionys evangelizuotojai? b) Kuo bus naudingas kitas straipsnis?

²² Uolus Karalystės skelbimo darbas teikia amžinų palaimų. Jėzus apie tai pasakė: „Nesikraukite lobių žemėje, kur kandys ir rūdys ėda, kur vagys įsilaužia ir vagia. Verčiau kraukitės lobį danguje, kur nei kandys, nei rūdys neėda, kur vagys neįsilaužia ir nevagia, nes kur tavo lobis, ten ir tavo širdis.“ (Mato 6:19-21)

²³ Tad kraukimės lobius danguje žinodami, jog nėra didesnės garbės kaip būti Visavaldžio Viešpaties Jehovos liudytojais. (Izaijo 43:10-12) Vykdydami Dievo tarnų užduotį, jaučiamės panašiai kaip viena 90-metė krikščionė, kuri apie savo ilgalaikę tarnybą Dievui pasakė: „Dėkoju Jehovai, kad nepaisydamas mano trūkumų visus tuos metus leido tarnauti jam, ir karštai meldžiu, kad jis amžinai būtų mano meilingas Tėvas.“ Jeigu ir mes taip branginame savo santykius su Dievu, tikrai norėsime atlikti evangelizacijos darbą iki galo. Kitame straipsnyje aptarsime, kaip tai daryti.

Kaip atsakytum?

• Kodėl turime tarnauti evangelizuotojais?

• Ką gali pasakyti apie praėjusių ir šių laikų evangelizuotojus?

• Kodėl mes skelbiame žinią po namus?

• Kuo tau pačiam naudinga tarnauti evangelizuotoju?

[Studijų klausimai]

[Iliustracijos 10 puslapyje]

Šiais laikais netrūksta evangelizuotojų, kurie džiugiai seka Pilypo bei jo dukterų pavyzdžiu

[Iliustracija 14 puslapyje]

Kuo tau naudinga dalytis gerąja naujiena su kitais?