Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Išėjimo knygos apžvalga

Išėjimo knygos apžvalga

Jehovos Žodis gyvas

Išėjimo knygos apžvalga

ŠI KNYGA — tikras pasakojimas apie išgelbėjimą tų, kurie buvo ‘smurtu paversti vergais’. (Išėjimo 1:13, Jr) Kartu tai — jaudinanti istorija apie tautos gimimą. Be kitų įdomybių, joje aprašyti nepaprasti stebuklai, neprilygstama teisinė sistema, padangtės statyba. Tokios svarbiausios Išėjimo knygos temos.

Parašyta hebrajų pranašo Mozės, ši knyga atpasakoja izraelitų gyvenimo įvykius per 145 metų laikotarpį — nuo Juozapo mirties 1657 m. p. m. e. iki padangtės užbaigimo 1512 m. p. m. e. Tačiau pranešimas nėra vien istorija. Tai — žmonijai skirta Dievo žinia, arba žodis. Dėl to jis „gyvas, veiksmingas“. (Hebrajams 4:12) Taigi Išėjimo knyga mums išties reikšminga.

‘DIEVAS IŠGIRDO JŲ DEJONĘ’

(Išėjimo 1:1—4:31)

Egipte gyvenantys Jokūbo palikuoniai labai smarkiai gausėja, todėl karaliaus įsakymu paverčiami vergais. Faraonas netgi liepia žudyti visus izraelitams gimusius berniukus. Išvengusį žūties trijų mėnesių kūdikį Mozę įsisūnija faraono duktė. Nors išauklėtas karališkoje šeimoje, sulaukęs 40 jis palaiko savo tautą ir užmuša egiptietį. (Apaštalų darbų 7:23, 24) Priverstas bėgti, Mozė nukeliauja į Midjaną. Čia veda ir tampa piemeniu. Prie stebuklingai degančio krūmo Jehova įgalioja jį grįžti į Egiptą ir išvesti izraelitus iš vergijos. Aaronas paskiriamas jo kalbėtoju.

Atsakymai į klausimus:

3:1. Koks kunigas buvo Jetras? Patriarchaliniais laikais šeimos galva savo namiškiams būdavo kunigu. Jetras, matyt, buvo midjaniečių genties patriarchas. Midjaniečiai kilo iš Abraomo per Ketūrą, tad tikriausiai buvo susipažinę su Jehovos garbinimu. (Pradžios 25:1, 2)

4:11. Kokia prasme Jehova ‘padaro nebylį, kurčią ar aklą’? Nors Jehova kartais apakindavo ar atimdavo kalbą, jis nekaltas dėl kiekvienos tokios negalios. (Pradžios 19:11, Brb; Luko 1:20-22, 62-64) Jų priežastis — paveldėta nuodėmė. (Jobo 14:4; Romiečiams 5:12) Tačiau Dievas leido tokią padėtį, tad galima sakyti, jog „padaro“ nebylį, kurčią, aklą.

4:16. Kokia prasme Mozė Aaronui ‘buvo kaip Dievas’? Mozė buvo Dievo atstovas. Taigi Aaronui, kalbančiam Mozės vardu, tapo „kaip Dievas“.

Ko pasimokome:

1:7, 14. Jehova palaikė Egipte vergaujančią savo tautą. Jis palaiko ir šių dienų liudytojus, patiriančius smarkų persekiojimą.

1:17-21. Jehova atsimena mus ‘mūsų labui’. (Nehemijo 13:31)

3:7-10. Jehova atsiliepia į savo tautos šauksmą.

3:14. Jehova patikimai įgyvendina savus tikslus. Todėl galime tvirtai pasikliauti, kad Biblija pagrįstas mūsų viltis jis pavers tikrove.

4:10, 13. Mozė taip abejojo savo gebėjimu kalbėti, kad net patikintas Dievo parama maldavo siųsti pas faraoną ką nors kitą. Vis dėlto Jehova pasiuntė Mozę suteikdamas jam išminties bei jėgų atlikti užduotį. Užuot sutelkę dėmesį į savo trūkumus, pasitikėkime Jehova ir uoliai vykdykime duotą pavedimą skelbti bei mokyti. (Mato 24:14; 28:19, 20)

NEPAPRASTI STEBUKLAI IR IŠVADAVIMAS

(Išėjimo 5:1—15:21)

Mozė ir Aaronas eina pas faraoną ir prašo išleisti izraelitus į dykumą švęsti iškilmę Jehovai pagarbinti. Egipto valdovas įžūliai atmeta prašymą. Jehova per Mozę baudžia faraoną daugeliu skaudžių smūgių. Tik po dešimtojo šis leidžia izraelitams keliauti. Tačiau netrukus su kariuomene puola jų vytis. Jehova atveria kelią per Raudonąją jūrą ir išgelbsti savo tautą. Vandeniui sugrįžus, persekiotojai egiptiečiai nuskęsta.

Atsakymai į klausimus:

6:3. Kaip suprasti, kad Dievas Abraomui, Izaokui ir Jokūbui ‘nedavė savęs pažinti’ vardu? Šie patriarchai vartojo Dievo vardą ir gavo Jehovos pažadus. Tačiau jie nepažino Jehovos kaip tų pažadų įgyvendintojo. (Pradžios 12:1, 2; 15:7, 13-16; 26:24; 28:10-15)

7:1. Kaip Mozė buvo padarytas „Dievu faraonui“? Mozė gavo dievišką galią ir valdžią nurodinėti faraonui. Taigi tas karalius jam nebuvo baisus.

7:22. Kur Egipto žyniai rado vandens, nepaversto krauju? Jie galėjo naudoti vandenį, pasisemtą iš Nilo prieš užeinant bausmei. Tinkamo gerti vandens dar galbūt rado išsikasę šulinių drėgname dirvožemyje palei Nilą. (Išėjimo 7:24)

8:22, 23 [8:26, 27, Brb]. Kodėl Mozė sakė, jog Izraelio aukos bus ‘pasibjaurėtinos egiptiečiams’? Egiptiečiai garbino daug gyvūnų. Paminėjus aukas, Mozės reikalavimas išleisti Izraelį aukoti Jehovai skambėjo dar svariau ir įtikinamiau.

12:29. Kas buvo laikomi pirmagimiais? Pirmagimiais vadindavo tik berniukus. (Skaičių 3:40-51) Faraonas, irgi pirmagimis, nebuvo nužudytas. Jis pats turėjo šeimyną. Per dešimtąją bausmę žuvo ne šeimos galva, o pirmagimis sūnus.

12:40. Kiek laiko izraelitai gyveno Egipto žemėje? Paminėtieji 430 metų apima laiką, Izraelio sūnų pragyventą „Egipte ir Kanaano žemėje“ (NW, išnaša). 75 metų Abraomas keliaudamas į Kanaaną perėjo Eufratą 1943 m. p. m. e. (Pradžios 12:4) Nuo to momento iki Jokūbo, sulaukusio 130, persikėlimo į Egiptą praėjo 215 metų. (Pradžios 21:5; 25:26; 47:9) Tai reiškia, kad izraelitai po to išgyveno Egipte dar antra tiek.

15:8. Ar ‘sustingę’ Raudonosios jūros vandenys buvo sušalę į ledą? Hebrajiškas veiksmažodis, išverstas „sustingo“, reiškia susitraukė ar sutirštėjo. Jobo 10:10 tas žodis vartojamas kalbant apie sutrauktą pieną. Taigi sustingę vandenys nebūtinai yra sušalę į ledą. Jei „stiprus rytų vėjas“, paminėtas Išėjimo 14:21, būtų toks ledinis, kad sušaldytų vandenį, apie tai tikrai būtų buvę kur nors užrašyta. Kadangi nesimatė jokios regimos užtvaros, vandenys atrodė sustingę.

Ko pasimokome:

7:14—12:30. Dešimt bausmių — ne atsitiktinės. Jos buvo išpranašautos ir užėjo tiksliai pagal nurodymą. Kaip aiškiai jos liudija apie Kūrėjo galią valdyti vandenis, saulės šviesą, vabzdžius, gyvūnus ir žmones! Bausmės taip pat rodo, kad Dievas gali užtraukti nelaimę priešams, o savo garbintojus apsaugoti.

11:2; 12:36. Jehova laimina savo tautą. Jis, matyt, užtikrino, kad izraelitai gautų atlygį už vargus Egipte. Ten jie buvo atėję kaip laisvi žmonės, ne kaip vergijai pasmerkti karo belaisviai.

14:30. Galime būti tikri, kad Jehova išvaduos savo garbintojus per artėjantį „didį sielvartą“. (Mato 24:20-22; Apreiškimo 7:9, 14)

JEHOVA ORGANIZUOJA TEOKRATINĘ TAUTĄ

(Išėjimo 15:22—40:38)

Trečią mėnesį po išvadavimo iš Egipto izraelitai apsistoja Sinajaus kalno papėdėje. Čia gauna Dešimt įsakymų bei kitus įstatymus; Jehova sudaro su izraelitais sandorą, jie tampa teokratine tauta. Mozė 40 dienų pasilieka ant kalno, jam duodami nurodymai dėl teisingo garbinimo ir Jehovos padangtės (kilnojamos šventyklos) statybos. Tuo metu izraelitai pasidaro ir garbina auksinį veršį. Nužengęs nuo kalno tai matydamas Mozė taip supyksta, kad sudaužo dvi akmenines Dievo duotas plokštes. Kai nusikaltusieji atitinkamai nubaudžiami, jis grįžta ant kalno ir gauna kitas plokštes. Mozei sugrįžus, pradedama statyti padangtė. Baigiantis pirmiesiems laisvės metams šią nuostabią palapinę Izraelis užbaigia ir apstato. Tada Jehova pripildo ją savo šlovės.

Atsakymai į klausimus:

20:5. Kaip Jehova ‘skiria bausmę už tėvų kaltę’ būsimosioms kartoms? Sulaukęs brandos kiekvienas asmuo yra teisiamas pagal savo paties elgesį ir požiūrį. Tačiau kai Izraelio tauta pasidavė stabmeldystei, ji kentė tokio neklusnumo pasekmes per kartų kartas. Net ištikimiems Dievui izraelitams dėl tautos religinių nusižengimų buvo sunkiau laikytis teisingo kelio.

23:19; 34:26. Ką reiškė nurodymas nevirti ožiuko jo motinos piene? Virti ožiuką (arba kokio kito gyvūno jauniklį) jo motinos piene, pagal turimas žinias, buvo pagoniškas ritualas siekiant sukelti lietų. Be to, motina pienu vaiką maitina, tad virti jame jauniklį būtų žiauru. Šis įsakymas priminė Dievo tautai būtinybę rodyti užuojautą.

23:20-23. Kas yra čia minimas angelas ir kaip „jame“ buvo Jehovos vardas? (Brb) Matyt, šis angelas buvo ikižmogiškasis Jėzus. Izraelitams jis rodė kelią į Pažadėtąją žemę. (1 Korintiečiams 10:1-4) Jehovos vardas „jame“ yra ta prasme, kad Jėzus besąlygiškai gina bei pašlovina savo Tėvo vardą.

32:1-8, 25-35. Kodėl Aaronas nebuvo nubaustas už padarytą auksinį veršį? Aaronas nepritarė stabmeldystei. Vėliau jis, matyt, kartu su levitais stojo Dievo pusėn ir nepalaikė Mozės priešininkų. Nubaudus kaltuosius, Mozė priminė, kaip sunkiai tauta nusidėjo, tuo parodydamas, kad Jehova pasigailėjo ir kitų, ne vien Aarono.

33:11, 20. Kaip Dievas kalbėdavosi su Moze „veidas į veidą“? Ši frazė reiškia artimą dviejų asmenų pokalbį. Mozė kalbėdavosi su Dievo atstovu ir per jį žodžiu gaudavo Jehovos nurodymus. Tačiau Jehovos nematė, nes „žmogus negali pamatyti [Dievo] ir likti gyvas“. Iš tiesų Jehova pats nekalbėjo su Moze. Įstatymas „buvo perduotas per angelus, tarpininko ranka“. (Galatams 3:19, Brb)

Ko pasimokome:

15:25; 16:12. Jehova rūpinasi savo tarnais.

18:21. Vyrai, išrinkti eiti atsakingas pareigas krikščionių susirinkime, irgi turi būti gabūs (Jr), bijantys Dievo, patikimi, sąžiningi.

20:1—23:33. Jehova yra aukščiausiasis Įstatymų Davėjas. Kol izraelitai klausė jo įstatymų, garbino jį taikingai ir džiugiai. Šiandien Jehova turi teokratinę organizaciją. Bendradarbiaudami su ja esame laimingi ir saugūs.

tiesų reikšminga mums

Ką Išėjimo knyga atskleidžia apie Jehovą? Jis parodytas joje kaip mylintis Aprūpintojas, neprilygstamas Išlaisvintojas bei savo tikslų Įgyvendintojas. Jis yra teokratinės organizacijos Dievas.

Kai ruošdamasis Teokratinės tarnybos mokyklos sueigai skaitysi užduotą Išėjimo knygos ištrauką, tave tikrai sujaudins, ką iš jos sužinosi. Apsvarstydamas tai, kas sakoma skyrelyje „Atsakymai į klausimus“, geriau suprasi kai kurias Biblijos eilutes. Mintys po antrašte „Ko pasimokome“ parodys, kuo tos savaitės Biblijos ištrauka tau naudinga.

[Iliustracija 24, 25 puslapiuose]

Jehova įgaliojo nuolankųjį Mozę išvesti izraelitus iš vergijos

[Iliustracija 25 puslapyje]

Dešimt bausmių parodė, jog Kūrėjas valdo vandenis, saulės šviesą, vabzdžius, gyvūnus ir žmones

[Iliustracija 26, 27 puslapiuose]

Per Mozę Jehova organizavo izraelitus į teokratinę tautą