Jehovos kūrinijos grožybės

‘Tu esi didingesnis negu kalnai’

STEBĖTI, kaip teka saulė virš Fudzijamos kalno — neužmirštamas reginys. Degantis šviesulys sprūsteli virš horizonto ir sužėri baltas sniegas, pilkos lavos uolienos. Dienai auštant kalno šešėlis greitai brėžia aiškią liniją per kalvas ir slėnius.

Didingi kalnai, panašūs į Fudzijamos (paraidžiui reiškia „neturintis sau lygių“), visada kelia nuostabą. Žvelgdami į šiuos milžinus jaučiamės mažytėliai. Kalnų didybė vertė žmones manyti, kad jų aukščiausiose viršūnėse, dažnai apgaubtose rūko ir debesų, gyvena dievai.

Vienintelis Dievas, kurį šlovina kalnų viršūnės, yra Jehova — jų nuostabusis Kūrėjas. Tik jis yra Tas, kuris „nužiedžia kalnus“. (Amoso 4:13, Jr) Kalnai užima beveik ketvirtadalį planetos; ją kurdamas Dievas pasitelkė jėgas, kurios suformavo įspūdingas viršūnes ir kalnų virtines. (Psalmyno 95:4) Pavyzdžiui, manoma, kad Himalajų ir Andų masyvai susidarė dėl didžiulių giluminių antsprūdžių bei žemės plutos plokščių judėjimo.

Ne visai aišku, kaip ir kodėl kalnai užgimė. Mes nepajėgūs atsakyti į klausimus, kurie buvo iškelti teisiajam Jobui: „Kur buvai, kai dėjau žemės pamatus?. . Į ką buvo įleisti jos stulpai?“ (Jobo 38:4-6)

Tačiau žinome, kad kalnai svarbūs mūsų gyvenimui. Jie vadinami vandens šaltiniais, nes maitina visas didžiąsias upes ir pusė žemės gyventojų naudojasi kalnų vandeniu. (Psalmyno 104:13) Pasak laikraščio New Scientist, „šešių iš 20 pagrindinių maistinių augalų gimtinė yra kalnai“. Atkūrus ekologinę pusiausvyrą Dievo pažadėtame naujajame pasaulyje, „javų bus krašte apsčiai, net kalnų viršūnėse jie augs“. (Psalmyno 72:16, Brb; 2 Petro 3:13)

Prakalbus apie kalnus, daug kam atmintyje iškyla Alpės. Šios viršūnės, tarp jų ir nuotraukoje matoma Čiveta, puikiai liudija apie savo Kūrėją. (Psalmyno 98:8) Jos šlovina Jehovą — Tą, kuris ‘tvirtai padėjo kalnus savo jėga’. (Psalmyno 65:6, Jr) *

Alpių grožis — ledinuotos viršūnės bei keteros, sniegu apdengti šlaitai, slėniai ir ežerai, pievos — išties kelia pagarbą. Karalius Dovydas kalbėjo, kad Jehova „kalnuose želdina žolę“. (Psalmyno 147:8)

Kalvagūbriai — pavyzdžiui, Kinijos Guilino — galbūt atrodo ne taip įspūdingai kaip Alpės, bet irgi traukia  nepakartojamu žavesiu. Šios kalvos su iškiliomis klinčių viršūnėmis nusidriekia palei Li upę ir keri lankytojus savo puošnumu. Stebėdamas, kaip skaidrūs vandenys srūva tarp šių ūkanotų kalvų, prisimeni psalmininko žodžius: „Tu [Jehova] pasiuntei šaltinius į slėnius, tarp kalnų jie teka.“ (Psalmyno 104:10, Brb)

Ne veltui gėrimės kalnais, nes jie — viena iš didingų mylinčio Kūrėjo dovanų, duotų žmonių gerovei ir džiaugsmui. Kad ir kokie nuostabūs jie būtų, vis dėlto didybe negali pralenkti Jehovos. Jis išties yra „didingesnis negu... kalnai“. (Psalmyno 76:4, Jr)

[Išnaša]

[Rėmelis/iliustracija 9 puslapyje]

Dešimt procentų pasaulio gyventojų įsikūrę kalnuotose vietovėse. Tačiau tai nėra neįveikiama kliūtis gerosios naujienos apie Dievo Karalystę skelbėjams. Jie nemažai darbuojasi aukštikalnėse. Ir „kokios gražios kalnuose kojos to, kuris atneša gerą žinią ir skelbia ramybę, kuris atneša linksmą naujieną, skelbia išgelbėjimą“. (Izaijo 52:7, Brb)

„Aukštieji kalnai — kalnų ožiams“, — giedojo psalmininkas. (Psalmyno 104:18, Jr) Tokie ožiai kaip impozantiškais ragais pasidabinęs nubinis ožys — geriausi „alpinistai“ iš visų kalniečių. Jie kopinėja siauromis, tiesiog nepraeinamomis atbrailomis ir yra puikiai prisitaikę gyventi nepasiekiamose vietose. Viena, dėl ko tą sugeba, — ypatingos kanopos. Jų plyšiai gali taip prasiskėsti, kad kanopos tvirtai išlaiko kūno svorį tiek gyvūnui stovint, tiek laipiojant uolų briaunomis. Išties nubiniai ožiai yra tikras kūrybos šedevras!

[Iliustracija 9 puslapyje]

Fudzijamos kalnas, Honsiu sala, Japonija