Ar žvelgi į apdovanojimą?

ŠI LIGA progresuoja lėtai. Iš pradžių nusilpsta periferinė rega, paskui, jei liga negydoma — ir centrinė. Galop visai apankama. Kokia tai liga? Glaukoma.

Šitaip pat lėtai ir nepastebimai galime prarasti dar svarbesnį regėjimą — dvasinį. Todėl būtina visą savo dėmesį sutelkti į dvasinius dalykus.

Nenuleisk akių nuo apdovanojimo

Viena, „kas neregima“ akims — tai nuostabus amžinojo gyvenimo apdovanojimas, kurį Jehova siūlo ištikimiems tarnams. (2 Korintiečiams 4:18) Aišku, pirmiausia krikščionys tarnauja Dievui iš meilės. (Mato 22:37) Vis dėlto Jehova nori, kad žvelgtume į atlygį, kad žiūrėtume į jį kaip į dosnų Tėvą, kuris „jo ieškantiems atsilygina“. (Hebrajams 11:6) Todėl tie, kurie tikrai pažįsta Dievą ir jį myli, brangina pažadėtas palaimas, jų trokšta. (Romiečiams 8:19, 24, 25)

Šio žurnalo ir jo palydovo Atsibuskite! iliustracijos, vaizduojančios žemės Rojų, patraukia dažno skaitytojo akį. Suprantama, mes gerai nežinome, kaip jis atrodys, ir šie paveikslėliai yra tik dailininko bandymas nutapyti, kas aprašyta Biblijoje, pavyzdžiui, Izaijo 11:6-9. Bet viena krikščionė pasakė: „Būsimo rojaus iliustracijas Sargybos bokšte ir Atsibuskite! tyrinėju atidžiai tarsi kelionių brošiūrą. Mėginu save įsivaizduoti tokiame rojuje, nes tikrai viliuosi būti jame Dievo skirtu laiku.“

Taip apie apdovanojimą manė ir apaštalas Paulius. Jis žinojo, kad dar nėra jo gavęs, nes turėjo įrodyti ištikimybę iki galo. Užtat apaštalas ir toliau ‘siekė to, kas priešakyje’. (Filipiečiams 3:13, 14, Brb) Jėzus irgi iškentė iki mirties ant kančių stulpo „dėl jam skirto džiaugsmo“. (Hebrajams 12:2, NW)

Gal kada suabejojai, ar pateksi į naująjį pasaulį? Iš tiesų nebūkime absoliučiai tikri, nes gyvenimo dovana priklauso nuo to, ar liksime ištikimi iki pabaigos. (Mato 24:13) Tačiau jei iš visų jėgų stengiamės laikytis Dievo reikalavimų, nėra pagrindo abejoti dėl apdovanojimo. Nepamiršk: Jehova ‘nenori, kad kuris pražūtų, bet kad visi atsiverstų’. (2 Petro 3:9) Jei pasitikime Jehova, jis padės pasiekti tikslą. Dievas niekada neieško priekabių, kad atmestų tuos, kurie nuoširdžiai stengiasi  jam įtikti. (Psalmyno 103:8-11; 130:3, 4, NW; Ezechielio 18:32)

Žinodami, ką Jehova mano apie savo tarnus, puoselėjame viltį — savybę, tolygią tikėjimui. (1 Korintiečiams 13:13) Graikiškas žodis, Biblijoje išverstas „viltis“, reiškia entuziastingą „lūkestį gero“. Tai turėdamas omenyje, apaštalas Paulius rašė: „Trokštame, kad kiekvienas iš jūsų rodytų ankstesnį uolumą iki galo, kol pasieks visišką vilties užtikrintumą, — kad neaptingtumėte, bet būtumėte sekėjai tų, kurie tikėjimu ir kantrybe paveldi pažadus.“ (Hebrajams 6:11, 12, Brb) Atkreipk dėmesį — jei ištikimai tęsime tarnybą Jehovai, būsime užtikrinti, kad mūsų viltis išsipildys. Skirtingai nei daugelis pasaulio siekių, ši viltis neapgauna. (Romiečiams 5:5) Tad kaip galime savo viltį išsaugoti gyvą ir sutelkti į ją visą dėmesį?

Kaip pagerinti savo dvasinį regėjimą

Žvilgsnio neįmanoma sukoncentruoti vienu metu į du objektus. Taip pat ir dvasinio regėjimo. Jei žvilgsnis kryps į tai, ką siūlo ši santvarka, Dievo pažadėto naujojo pasaulio vaizdas tikrai nebebus ryškus, nublanks. Ilgainiui jis gali visai prarasti patrauklumą ir dingti iš akiračio. Kaip būtų tragiška! (Luko 21:34) Todėl labai svarbu, kad išsaugotume „akį sveiką“, tai yra sutelktume dėmesį į Dievo Karalystę ir į amžinojo gyvenimo dovaną! (Mato 6:22)

Ne visada lengva išsaugoti akį sveiką. Mus blaško kasdieniai reikalai, dar kiti dalykai, net pagundos. Kaip tokiomis aplinkybėmis neatitraukti akių nuo Karalystės bei Dievo pažadėto naujojo pasaulio ir sykiu neapleisti kitų būtinų darbų? Tai galėtume daryti trejaip.

Kasdien studijuok Dievo Žodį. Reguliarus Biblijos skaitymas ir ja grindžiamų leidinių studijavimas padeda sutelkti mintis į dvasinius dalykus. Gal tai jau darai daugelį metų, tačiau reikia ir toliau studijuoti Dievo Žodį, panašiai kaip būtinas maistas gyvybei palaikyti. Juk neatsisakome jo, nors jau nežinia kiek kartų esame valgę. Kad ir kaip gerai išmanytume Bibliją, turime nuolat stiprintis iš jos dvasiškai — tuomet išsaugosime savo viltį gyvą, taip pat tvirtą tikėjimą ir karštą meilę. (Psalmyno 1:1-3)

Su dėkingumu apmąstyk Dievo Žodį. Kodėl tai svarbu? Dėl dviejų priežasčių. Pirma, apmąstydami suprasime, ką skaitome, ir išsiugdysime didelį dėkingumą. Antra, apmąstymas  neleis užmiršti Jehovos, jo nuostabių darbų ir tos vilties, kurią jis mums teikia. Pavyzdžiui, izraelitai, išėję su Moze iš Egipto, savo akimis matė stulbinančią Jehovos galią. Patyrė ir meilingą Dievo apsaugą jo vedami į paveldo žemę. Tačiau kai tik izraelitai pakeliui į Pažadėtąją žemę pasiekė dykumą, pradėjo skųstis ir parodė, kaip jiems trūksta tikėjimo. (Psalmyno 78:11-17) Kodėl taip atsitiko?

Tų žmonių dėmesys nuo Jehovos ir nuostabios jiems duotos vilties nukrypo į buitinius patogumus bei rūpesčius. Nors izraelitai matė stebuklų, daugelis prarado tikėjimą ir tapo murmėtojais. „Greitai jie užmiršo, ką [Jehova] buvo padaręs“, — sakoma Psalmyno 106:13 (kursyvas mūsų). Už tokį aplaidumą ta karta neteko teisės įeiti į Pažadėtąją žemę.

Todėl tyrinėdamas Bibliją bei jai studijuoti skirtus leidinius, skirk laiko apmąstymui. Tai būtina tavo dvasinei sveikatai ir brandai. Štai skaitydamas 106 psalmę, kurios eilutė pacituota ankstesnėje pastraipoje, pagalvok apie Jehovos savybes. Atkreipk dėmesį, koks kantrus ir gailestingas jis buvo izraelitams ir kaip darė viską, kad jie pasiektų Pažadėtąją žemę. O kaip jie nuolat maištavo prieš Dievą! Įsivaizduok Jehovos sielvartą ir skausmą, kada kietasprandė, nedėkinga tauta iki kraštutinumo bandė jo gailestingumą ir kantrybę. Toliau apmąstydami 30 ir 31 eilutes, kuriose aprašomas Fineho ryžtas bei drąsa ginant teisingumą, įsitikiname, kad Jehova nepamiršta savo ištikimųjų ir dosniai jiems atlygina.

Taikyk Biblijos principus. Laikydamiesi Biblijos principų, matome, kad Jehovos patarimai naudingi. Patarlių 3:5, 6 sakoma: „Visa širdimi pasitikėk Viešpačiu ir nesiremk vien savo įžvalga. Pripažink jį visur, kad ir ką darytum, ir jis ištiesins tavo kelius.“ Tik pagalvok, kokių dvasinių, emocinių bei fizinių problemų patyrė daugelis žmonių elgdamiesi amoraliai. Dėl akimirksnio malonumo paskui kenčia metų metais, gal net visą gyvenimą. Skirtingai nei jie, „siauru keliu“ einantys žmonės jau dabar gali pajusti, ką reiškia gyventi naujoje santvarkoje, ir tai skatina juos neiškrypti iš gyvenimo tako. (Mato 7:13, 14; Psalmyno 34:9 [34:8, Brb])

Taikyti Biblijos principus gali būti sunkoka. Kartais atrodo, jog Šventajam Raštui prieštaraujantis sprendimas iškart palengvins įtemptą padėtį. Pavyzdžiui, dėl finansinių problemų, ko gero, norėtųsi Karalystės interesus nustumti į antrąją  vietą. Tačiau kas gyvena tikėjimu ir saugo savo dvasinį regėjimą, neabejoja, jog galiausiai „tie, kurie bijo Dievo, tikrai patirs gera“. (Mokytojo 8:12, Brb) Krikščioniui tarpais gali tekti dirbti viršvalandžius, bet jis niekada nepasidarys kaip Ezavas, paniekinęs ir atmetęs dvasinius dalykus, lyg jie nebūtų svarbūs. (Pradžios 25:34; Hebrajams 12:16)

Jėzus aiškiai pasakė, kokios yra krikščionių pareigos. Turime ‘pirmiausia ieškoti Dievo karalystės ir jo teisumo’. (Mato 6:33) Jei taip darome, Jehova parodys savo tėvišką meilę ir suteiks būtinų materialinių dalykų. Jis tikrai nenori, kad nerimautume dėl to, kuo pats pažada rūpintis. Toks perdėtas nerimas — kaip dvasinė glaukoma: jeigu pasiduosime jam, regėjimo laukas palengva susiaurės ir matysime tik materialius siekius, kol galop dvasiškai apaksime. Ir jeigu padėties netaisysime, Jehovos diena užklups „it žabangai“. Kokia tai būtų nelaimė! (Luko 21:34-36)

Būk sutelkęs dėmesį kaip Jozuė

Nėmaž neišleiskime iš akių savo nuostabios Karalystės vilties, o visiems kitiems reikalams skirkime deramą vietą. Ir toliau atkakliai studijuodami, apmąstydami bei taikydami Biblijos principus, būsime kaip ir Jozuė tikri savo viltimi. Įvedęs Izraelį į Pažadėtąją žemę, jis pasakė: „Žinokite visa savo širdimi ir visa savo siela, kad visi gerieji dalykai, Viešpaties jums pažadėti, įvyko, ir nė vienas neliko neįvykdytas.“ (Jozuės 23:14)

Tegu Karalystės viltis tave sustiprina, praskaidrina dienas, atsispindi mintyse, jausmuose, sprendimuose, veikloje. (Patarlių 15:15; Romiečiams 12:12)

[Iliustracija 21 puslapyje]

Gal kada suabejojai, ar pateksi į naująjį pasaulį?

[Iliustracija 22 puslapyje]

Studijuodamas Bibliją būtinai apmąstyk, ką skaitai

[Iliustracijos 23 puslapyje]

Neišleisk iš akių Karalystės interesų