Ar turėtume šauktis angelų pagalbos?

AR TINKA nelaimės ištiktiems šauktis angelų? Daug kas mano, jog taip. Net leidinyje New Catholic Encyclopedia sakoma: „Kai kurie siunčia savo maldas... angelams, ... bet tik tam, kad šie užtartų mus pas Dievą.“ Ar turime šauktis angelų, kad mums tarpininkautų?

Biblijoje iš visų Dievui ištikimų angelų vardais paminėti tik du — Mykolas ir Gabrielius. (Danieliaus 8:16; 12:1; Luko 1:26; Judo 9) Tai rodo, jog kiekvienas angelas yra ne beasmenė jėga, o unikali dvasinė asmenybė, turinti vardą. Tačiau kiti angelai nepanoro ištarti savo vardo. Pavyzdžiui, Jokūbui paklausus su juo bendravusio angelo vardo, šis nepasakė. (Pradžios 32:30 [32:29, Brb]; Teisėjų 13:17, 18) Biblija neišvardija angelų, kad žmonės neskirtų jiems pernelyg daug dėmesio.

Viena iš angelų pareigų — perduoti žmonėms pranešimus nuo Dievo. Net hebrajiškas ir graikiškas žodis, išverstas „angelas“, tiesiogiai reiškia „pranešėjas“. Tačiau angelai netarnauja tarpininkais, perduodančiais žmonių maldas Aukščiausiajam. Dievas nustatė, kad malda kreiptumėmės į jį patį Jėzaus Kristaus, jo Sūnaus, vardu. Jėzus pasakė: „Ko tik prašytumėte Tėvą mano vardu, jis visa jums duotų.“ (Jono 15:16; 1 Timotiejui 2:5)

Jehova Dievas niekada nėra tiek užsiėmęs, kad negalėtų mūsų išklausyti, jei tik kreipiamės tinkamai. Biblija patikina: „Viešpats artimas kiekvienam, kas jo šaukiasi, visiems, kas jo nuoširdžiai trokšta.“ (Psalmyno 145:18)