Priešinkis kintančio pasaulio dvasiai

„Mes gavome ne pasaulio dvasią, bet iš Dievo einančią Dvasią.“ (1 KORINTIEČIAMS 2:12)

1. Kaip Ieva buvo apgauta?

„GYVATĖ mane apgavo.“ (Pradžios 3:13, Brb) Šiais keliais žodžiais Ieva, pirmoji moteris, mėgino pasiaiškinti, kodėl sukilo prieš Jehovą Dievą. Ji kalbėjo tiesą, bet tai nepateisino nusižengimo. Vėliau apaštalas Paulius buvo įkvėptas parašyti: „[Ieva] buvo apgauta.“ (1 Timotiejui 2:14) Moterį apgaule įtikino, kad nepaklusti — valgyti uždraustą vaisių — naudinga ir kad taip galima tapti panašiai į Dievą. Ieva buvo apgauta ir tuo, jog suvedžiotojas nuslėpė savo asmenybę: ji nežinojo, kad iš tikrųjų kalbėjo ne gyvatė, o Šėtonas Velnias. (Pradžios 3:1-6)

2. a) Kaip šiandien Šėtonas suvedžioja žmones? b) Kas yra „pasaulio dvasia“ ir kokius klausimus aptarsime?

² Nuo pat Adomo ir Ievos laikų Šėtonas nesiliauja klaidinęs žmonių. Jis net „suvedžioja visą pasaulį“. (Apreiškimo 12:9, Brb) Jo taktika nepasikeitė: nors nebesinaudoja gyvate, ir toliau slepia savo tapatybę. Naudodamasis kai kuriomis pramogomis, žiniasklaida bei kitomis priemonėmis, Šėtonas klaidina, esą Dievo meilingo vadovavimo nereikia ir tai visai nenaudinga. Plačiai skleisdamas apgaulę, Velnias kursto maišto prieš Biblijos įstatymus bei principus dvasią. Ji Šventajame Rašte vadinama „pasaulio dvasia“. (1 Korintiečiams 2:12) Ši dvasia daro didelę įtaką Dievo nepažįstančių žmonių įsitikinimams, pažiūroms bei elgesiui. Kaip ji pasireiškia ir kaip priešintis jos gadinančiai įtakai? Aptarkime.

Moralinės vertybės nyksta

3. Kodėl „pasaulio dvasia“ vis labiau pasireiškia šiais laikais?

³ Šiais laikais „pasaulio dvasia“ reiškiasi vis labiau. (2 Timotiejui 3:1-5) Tikriausiai  pastebėjai, kaip nyksta moralinės vertybės. Rašte pasakyta, kodėl taip yra. 1914 metais įkūrus Dievo Karalystę, danguje kilo karas. Šėtonas bei jo demonai buvo nugalėti ir išmesti į žemę. Įtūžęs Velnias dar labiau stengiasi suvedžioti visą pasaulį. (Apreiškimo 12:1-9, 12, 17) Kiek tik pajėgdamas, jis mėgina „suklaidinti, jei tai įmanoma, net išrinktuosius“. (Mato 24:24) Mes, Dievo tarnai, esame pirmučiausias taikinys. Velnias trokšta sužlugdyti mus dvasiškai, kad prarastume Jehovos palankumą ir galimybę gyventi amžinai.

4. Kaip Jehovos tarnai vertina Bibliją ir kaip į ją žiūri pasaulis?

⁴ Šėtonas bando nuvertinti Bibliją — brangią knygą, mokančią apie mūsų meilingą Kūrėją. Jehovos tarnai myli ją ir laiko lobiu. Mes žinome, jog tai — ne žmogaus mintys, o įkvėptas Dievo Žodis. (1 Tesalonikiečiams 2:13; 2 Timotiejui 3:16) Tačiau Šėtono pasaulis nori, kad manytume priešingai. Štai vieno leidinio, užsipuolančio Bibliją, pratarmėje teigiama: „Biblijoje nieko ‘švento’; ji nėra ‘Dievo žodis’ ir buvo parašyta ne Dievo įkvėptų šventųjų, o valdžios siekiančių kunigų.“ Tie, kas linkę tikėti tokiais tvirtinimais, lengvai gali tapti aukomis: susidaryti klaidingą nuomonę, jog Dievą tinka garbinti kaip nori, arba iš viso negarbinti. (Patarlių 14:12)

5. a) Ką vienas rašytojas pasakė apie religijas, siejamas su Biblija? b) Ką matome gretindami kai kurias pasaulyje įprastas pažiūras su Biblijos nuomone? (Žiūrėk rėmelį kitame puslapyje.)

⁵ Dėl tiesioginių ir netiesioginių išpuolių prieš Bibliją, taip pat dėl religininkų, tvirtinančių, kad jos laikosi, veidmainystės, vis daugiau žmonių nepritaria religijoms, tarp jų ir toms, kurios siejamos su Biblija. Religiją puola žiniasklaida bei inteligentija. Vienas rašytojas sako: „Judaizmo ir krikščionybės pažiūros, itin populiarios visuomenėje, yra negatyvios. Geriausiu atveju į jas žiūrima kaip į senamadišką dalyką, blogiausiu — kaip į archaizmą, stabdantį intelektualinę brandą bei mokslo pažangą. Pastaraisiais metais panieka joms virto pašaipa ir atviru priešiškumu.“ Tokį priešiškumą paprastai pakursto žmonės, kurie atmeta Dievą ir „tuščiai svarstydami paklydo“. (Romiečiams 1:20-22)

6. Kaip pasaulis žiūri į seksualinius santykius, kuriuos Dievas draudžia?

⁶ Tad nenuostabu, kad žmonės savo elgsena vis labiau tolsta nuo Dievo normų. Pavyzdžiui, Biblijoje homoseksualiniai santykiai vadinami „iškrypimu“. (Romiečiams 1:26, 27) Joje taip pat sakoma, kad paleistuviai ir svetimautojai nepaveldės Dievo  Karalystės. (1 Korintiečiams 6:9) Tačiau daugelyje šalių į tokius seksualinius ryšius ne tik žiūrima kaip į normalius; jie reklamuojami knygose, žurnaluose, dainose, filmuose ir TV laidose. Nepritariantieji tokiai elgsenai vadinami netolerantiškais kritikais, atsilikusiais nuo naujų laikų mąstysenos. Pasaulio nuomone, Dievo normos yra ne meilingas rūpinimasis žmogumi, o kliūtys į laisvę ir pasitenkinimą. (Patarlių 17:15; Judo 4)

7. Kaip turėtume save ištirti?

⁷ Pasaulis vis labiau priešinasi Dievui, tad išmintinga būtų atkreipti dėmesį į savo pačių pažiūras bei vertybes. Vis iš naujo turime su malda, sąžiningai ištirti save, kad nustatytume, ar palengva netolstame nuo Jehovos mąstysenos ir normų. Pasvarstyk: ar nesidomiu tuo, ko prieš keletą metų vengiau? Ar netapau pakantesnis elgsenai, kurią Dievas smerkia? O gal į dvasinius dalykus linkstu mažiau nei praeityje? Ar mano gyvenimas rodo, kad Karalystė man — svarbiausia? (Mato 6:33) Tokie apmąstymai padės priešintis pasaulio dvasiai.

‘Nepraplaukime pro šalį’

8. Kaip atitolstama nuo Jehovos?

⁸ Apaštalas Paulius bendratikiams rašė: „Turime kuo rūpestingiau apmąstyti, ką girdėjome, kad nepraplauktume pro šalį.“ (Hebrajams 2:1) Kryptį pametęs laivas nebepasiekia savo uosto. Jei kapitonas akylai nestebi vėjo ir srovių, jo laivas gali lengvai praplaukti pro saugų uostą ir įsirėžti į uolėtą krantą. Būdami nedėmesingi vertingoms Dievo Žodžio tiesoms, mes irgi galime greitai atsitraukti nuo Jehovos ir dvasiškai žlugti. Taip gali nutikti, net jeigu neatsisakome tiesos visiškai. Juk nedaugelis atstumia Jehovą staiga, apgalvotai. Dažniausiai asmuo pamažu įsitraukia į ką nors, kas kliudo vadovautis Dievo Žodžiu. Beveik nepastebimai jis pasuka į nuodėmę. Toks žmogus tarsi miegantis kapitonas pabunda tuomet, kai jau būna per vėlu.

9. Kuo Jehova palaimino Saliamoną?

⁹ Pagalvokime apie Saliamono gyvenimą. Jehova patikėjo jam valdyti Izraelio karalystę. Dievas leido, kad šis karalius pastatytų šventyklą, ir įkvėpė parašyti kai kurias Biblijos knygas. Jehova jam dukart kalbėjo ir pažadėjo turtų, garbę, taikingą valdymą. Be to, palaimino Saliamoną didžia išmintimi. Biblijoje sakoma: „Dievas apdovanojo Saliamoną nepaprastai didele išmintimi ir įžvalgumu, neaprėpiama širdimi, kaip neaprėpiamos yra pajūrio smiltys. Saliamono išmintis viršijo visų rytiečių ir viso Egipto išmintį.“ (1 Karalių 5:1, 9, 10 [4:21, 29, 30, Brb]; 11:9) Išties kas kitas, jei ne  Saliamonas, turėjo likti ištikimas Dievui? Vis dėlto šis vyras atsimetė nuo Jehovos. Kaip tai atsitiko?

10. Kieno vadovavimui Saliamonas nepakluso ir kuo tai baigėsi?

¹⁰ Saliamonas gerai žinojo ir suprato Dievo Įstatymą. Jis, be abejo, ypač dėmesingai nagrinėjo nurodymus, skirtus Izraelio karaliams. Vienas iš jų buvo toks: „[Karalius] neims nei ves vis daugiau ir daugiau žmonų, kad jo širdis nenutoltų.“ (Pakartoto Įstatymo 17:14, 17) Nepaisydamas šio aiškaus nurodymo, Saliamonas turėjo septynis šimtus žmonų ir tris šimtus sugulovių. Nemažai tų moterų garbino svetimus dievus. Nežinome, nei kodėl Saliamonas vedė tiek daug žmonų, nei kuo tai teisino. Tik žinome, kad jis nepakluso aiškiam Dievo įsakymui. Viskas baigėsi taip, kaip Jehova buvo įspėjęs. Šventajame Rašte sakoma: „[Saliamono] žmonos nugręžė jo širdį kitų dievų link.“ (1 Karalių 11:4) Palengva, bet negrįžtamai Saliamonas prarado Dievo suteiktą išmintį ir nuklydo. Laikui bėgant troškimas įtikti pagonėms žmonoms pasidarė stipresnis už norą paklusti ir įtikti Dievui. Kaip liūdna! Juk pats Saliamonas kadaise parašė: „Mano vaike, įgyk išminties ir pradžiugink mano širdį, kad turėčiau, ką atsakyti tam, kuris iš manęs šaiposi.“ (Patarlių 27:11)

Pasaulio dvasia galinga

11. Kaip tai, kuo maitiname savo protą, veikia mąstymą?

¹¹ Pavyzdys apie Saliamoną moko, kaip pavojinga samprotauti, esą žinant tiesą pasaulis nepadarys didelės įtakos mąstysenai. Kaip maistas turi poveikį kūnui, taip dvasinis penas veikia mūsų mintis. Kuo maitiname savo protą, tokios ir mintys bei pažiūros. Tai žinodami, verslininkai nepašykšti ir milijardo per metus savo prekėms reklamuoti. Įtaigi reklama — viliojantys žodžiai ir vaizdai, atitinkantys vartotojo troškimus bei svajones. Šios srities specialistai supranta, kad pamatęs ar išgirdęs siūlymą kartą kitą žmogus paprastai nepuls pirkti gaminio. Tačiau kartojant per laiką prekė, žiūrėk, darosi patraukli. Reklama — paveiki, antraip jai niekas neeikvotų pinigų. Ji daro didelę įtaką visuomenės nuomonei.

12. a) Kaip Šėtonas veikia žmonių mąstyseną? b) Kas rodo, kad ir krikščionys gali būti paveikti?

¹² Šėtonas tarsi reklamuotojas skleidžia idėjas patraukliai, nes žino, jog ilgainiui gali įpiršti savo mąstyseną. Per reklamą ir kitais keliais Velnias apgaudinėja žmones versdamas manyti, kad gera yra bloga arba kad bloga yra gera. (Izaijo 5:20) Kartais Šėtonas suklaidina netgi tikruosius krikščionis. Biblija perspėja: „Dvasia aiškiai sako,  kad paskučiausiais laikais kai kurie žmonės atkris nuo tikėjimo, pasidavę klaidinančioms dvasioms ir demonų mokslams, veidmainingiems melo skelbėjams, kurių sąžinė paženklinta įdagu.“ (1 Timotiejui 4:1, 2; Jeremijo 6:15)

13. Kas yra blogos draugijos ir kaip mus veikia tie, su kuriais bendraujame?

¹³ Nė vienas nesame visiškai atsparus pasaulio dvasiai. Šėtono sistemos įtaka ir galia — stipri. Biblija išmintingai perspėja: „Neapsirikite: ‘Blogos draugijos gadina gerus papročius!’“ (1 Korintiečiams 15:33) Blogos draugijos gali būti bet kas — net susirinkime — jeigu tik atspindi pasaulio dvasią. Jei teigtume, kad blogos draugijos nekenkia, beliktų manyti, kad ir geros draugijos negali mums padėti. Kaip apsigautume! Biblija aiškiai pataria: „Bendrauk su išmintingu ir tapsi išmintingas, o kvailųjų bičiulis pateks į bėdą.“ (Patarlių 13:20)

14. Kaip galime pasipriešinti pasaulio dvasiai?

¹⁴ Kad pasipriešintume pasaulio dvasiai, turime bendrauti su išmintingais žmonėmis — tais, kurie tarnauja Jehovai. Reikia pripildyti protą viskuo, kas ugdo mūsų tikėjimą. Apaštalas Paulius rašė: „Mąstykite apie tai, kas teisinga, garbinga, teisu, tyra, mylėtina, giriama, apie visa, kas dorybinga ir šlovinga.“ (Filipiečiams 4:8) Turėdami teisę apsispręsti, galime rinktis apmąstymų temą. Tad visada pasirinkime tai, kas padėtų labiau suartėti su Jehova.

Dievo dvasia galingesnė

15. Kuo skyrėsi senovės Korinto krikščionys nuo kitų miesto gyventojų?

¹⁵ Skirtingai nei tie, kuriuos klaidina pasaulio dvasia, tikrieji krikščionys yra vadovaujami Dievo šventosios dvasios. Korinto susirinkimui Paulius rašė: „Mes gavome ne pasaulio dvasią, bet iš Dievo einančią Dvasią, kad pažintume Dievo mums suteiktas dovanas.“ (1 Korintiečiams 2:12) Senovės Korintas buvo persiėmęs pasaulio dvasios. Dauguma miesto gyventojų buvo tokie ištvirkę, kad apie paleistuvį net imta sakyti „elgiasi kaip korintietis“. Šėtonas buvo užtemdęs žmonių protus, tad jie menkai teišmanė arba nieko nesuvokė apie tikrąjį Dievą. (2 Korintiečiams 4:4) Tačiau per savo šventąją dvasią Jehova atvėrė kai kuriems korintiečiams akis ir leido perprasti tiesą. Dievo dvasios skatinami ir vadovaujami, tie žmonės visiškai pasikeitė ir susilaukė jo pritarimo bei palaimų. (1 Korintiečiams 6:9-11) Nors pasaulio dvasia buvo stipri, Jehovos — stipresnė.

16. Kaip galime gauti ir išsaugoti Dievo dvasią?

¹⁶ Taip ir dabar. Jehovos šventoji dvasia — galingiausia jėga visatoje; ją nevaržomai ir dosniai gali gauti visi, kas prašo tikėdamas. (Luko 11:13) Tačiau kad gautume Dievo dvasią, reikia kai ko daugiau nei vien priešintis pasaulio dvasiai. Privalome nuolat studijuoti ir taikyti Dievo Žodį, kad mūsų dvasia — vidinė nuostata — derintųsi su Jo mąstymu. Jei taip darysime, Jehova suteiks jėgų atsilaikyti prieš bet kokią Šėtono  taktiką, galinčią sužlugdyti mūsų dvasingumą.

17. Kaip mus gali paguosti Loto patirtis?

¹⁷ Nors krikščionys ne iš pasaulio, jie gyvena jame. (Jono 17:11, 16) Visiškai išvengti pasaulio dvasios nepavyks nė vienam, nes dirbame ar net gyvename su tais, kurie nemyli Dievo ir jo kelių. Ar jaučiamės kaip Lotas, kurį ‘vargino’, net kamavo neteisingas kaimynų sodomiečių elgesys? (2 Petro 2:7, 8) Jei taip, nepraraskime drąsos. Jehova apsaugojo ir išgelbėjo Lotą, tad ir mums gali padėti. Jis, mylintis Tėvas, mato ir žino mūsų aplinkybes, todėl suteiks paramą bei jėgų dvasingumui išsaugoti. (Psalmyno 33:18, 19) Jeigu pasitikime, viliamės Dievu, jo šaukiamės, jis įgalins atsispirti pasaulio dvasiai, kad ir kokia sunki būtų padėtis. (Izaijo 41:10)

18. Kodėl turime branginti savo santykius su Jehova?

¹⁸ Nuo Dievo atitolusiame, Šėtono klaidinamame pasaulyje mes, Jehovos tarnai, esame palaiminti tiesos pažinimu. Todėl jaučiame džiaugsmą ir ramybę, kurios pasaulis neturi. (Izaijo 57:20, 21; Galatams 5:22) Puoselėjame nuostabią viltį amžinai gyventi Rojuje, kur nebebus šio mirštančio pasaulio dvasios. Tad vertinkime savo brangius santykius su Dievu ir akylai stebėkime, kad dėl jokio polinkio neprarastume dvasinės krypties. Glauskimės kuo arčiau Jehovos ir jis padės atsispirti pasaulio dvasiai. (Jokūbo 4:7, 8)

Ar galėtum paaiškinti?

• Kaip Šėtonas klaidina ir suvedžioja žmones?

• Kaip galime nesiduoti nugręžiami nuo Jehovos?

• Kas rodo, kad pasaulio dvasia galinga?

• Kaip galime gauti ir išsaugoti Dievo dvasią?

[Studijų klausimai]

[Lentelė 11 puslapyje]

KĄ SAKO PASAULIO IR DIEVO IŠMINTIS

Tiesa yra sąlyginė — kiekvienas turi savo tiesą.

„[Dievo] žodis yra tiesa.“ (Jono 17:17)

Kad atskirtum gera nuo blogo, pasitikėk jausmais.

„Širdis yra klastingesnė už viską ir nenuspėjama.“ (Jeremijo 17:9, NW)

Daryk, kaip išmanai.

„Ne nuo žmogaus pasirinkimo priklauso jo kelias ir... ne nuo asmens priklauso galia eiti ir nustatyti kryptį savo žingsniams.“ (Jeremijo 10:23, Jr)

Turtai — laimė.

„Visų blogybių šaknis yra meilė pinigams.“ (1 Timotiejui 6:10)

[Iliustracija 10 puslapyje]

Saliamonas nukrypo nuo teisingo garbinimo ir pasuko prie netikrų dievų

[Iliustracija 12 puslapyje]

Šėtonas kaip reklamuotojas skleidžia pasaulio dvasią. Ar tu jai priešiniesi?