Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Rodykime gerumą nesvetingame pasaulyje

Rodykime gerumą nesvetingame pasaulyje

Rodykime gerumą nesvetingame pasaulyje

„Iš žmogaus norima gerumo.“ (PATARLIŲ 19:22, Brb)

1. Kodėl sunku rodyti gerumą?

AR LAIKAI save geru žmogumi? Tada tau tikriausiai nelengva gyventi nūdienos pasaulyje. Žinia, gerumas Biblijoje vadinamas „dvasios vaisiumi“, tačiau kodėl taip sunku rodyti šią savybę net vadinamosiose krikščioniškose šalyse? (Galatams 5:22) Ankstesniame straipsnyje buvo minėta, kad į tai iš dalies atsako apaštalas Jonas — visą pasaulį valdo bloga dvasia, Šėtonas Velnias. (1 Jono 5:19) Jėzus Kristus pavadino jį „pasaulio kunigaikščiu“. (Jono 14:30) Todėl šis pasaulis panašus į savo maištingą, žiaurų valdovą. (Efeziečiams 2:2)

2. Kas trukdo rodyti gerumą?

2 Nemalonu, kai kiti elgiasi su mumis piktaširdiškai. Tai galime pajusti iš pagiežingų kaimynų, nedraugiškų svetimų žmonių, netgi neapgalvoto bičiulių bei namiškių elgesio. Bendravimas su šiurkščiais, rėksmingais, vienas kitą užgauliojančiais žmonėmis sukelia įtampą, o neretai ir nusiminimą. Nesulaukdami gerumo iš kitų, patys galime nusiteikti priešiškai ir manyti, jog reikia atmokėti piktu už pikta. Tokie jausmai net gali sukelti dvasinę arba fizinę negalią. (Romiečiams 12:17)

3. Kokie sunkumai kliudo žmogui būti geram?

3 Sunku rodyti gerumą ir dėl neramios padėties pasaulyje. Žmonija jaučia baimę dėl terorizmo grėsmės, galimo biologinio arba branduolinio ginklo, kurį turi įvairios šalys, panaudojimo. Be to, milijonai žmonių skursta tenkindamiesi pačiu menkiausiu maistu, pastoge, minimaliomis medicinos paslaugomis. Stengtis būti geram nelengva, kai atrodo, kad išeities iš tokios padėties nėra. (Mokytojo 7:7)

4. Kokią klaidingą išvadą gali kai kas padaryti svarstydamas, ar verta rodyti gerumą?

4 Dažnas gali prieiti prie išvados, jog vargu ar verta rodyti gerumą ir kad tai net silpnumo požymis. Gali atrodyti, jog su tavimi elgiamasi neteisingai, ypač jei esi įžeidinėjamas. (Psalmyno 73:2-9) Tačiau Biblija duoda mums tinkamą patarimą: „Švelnus atsakymas nuramina pyktį, o šiurkštus žodis sukelia įniršį.“ (Patarlių 15:1) Švelnumas ir gerumas yra dvasios vaisiai; šios savybės artimos ir padeda patekus į sunkias aplinkybes.

5. Kur reikia siekti gerumo?

5 Kadangi krikščionims labai svarbu rodyti Dievo šventosios dvasios vaisius, aptarkime, kaip iš mūsų elgesio turi būti matomas vienas jų — gerumas. Ar įmanoma būti geram tokiame šaltame pasaulyje? Jeigu įmanu, kur ir kaip tai daryti, kad įrodytume, jog neleidžiame Šėtonui nuslopinti mūsų gerumo, ypač įtemptomis aplinkybėmis? Pagalvokime, kaip puoselėti gerumą šeimoje, darbovietėje, mokykloje, tarnyboje, bendraujant su kaimynais ir bendratikiais.

Gerumas šeimoje

6. Kodėl šeimoje toks svarbus gerumas ir kaip šią savybę rodyti?

6 Kad patirtume Jehovos palaimas ir būtume jo vadovaujami, reikia kuo stropiau ugdytis dvasios vaisius. (Efeziečiams 4:32) Pamąstykime, kaip svarbu šeimoje puoselėti geraširdiškumą. Vyras ir žmona privalo kasdien būti geri ir rūpestingi vienas kitam bei vaikams. (Efeziečiams 5:28-33; 6:1, 2) Gerumas turi būti matomas iš namiškių žodžių, vaikų pagarbos tėvams ir deramo tėvų elgesio su savo atžalomis. Būk greitas pagirti, lėtas smerkti.

7, 8. a) Kokios elgsenos turime vengti, jei norime rodyti tikrą gerumą šeimoje? b) Kaip geras bendravimas sustiprina šeimos saitus? c) Kaip gali rodyti gerumą šeimoje?

7 Gerumą namiškiams rodome ir klausydami apaštalo Pauliaus patarimo: „Visa tai pameskite — piktumą, nirtulį, nelabumą, piktžodžiavimą, nešvarias kalbas nuo savo lūpų.“ Kasdien krikščionių šeimoje turi būti bendraujama pagarbiai. Kodėl? Todėl, kad geras bendravimas — tvirtos, klestinčios šeimos pagrindas. Iškilus nesutarimams, neįžiebkite konflikto ir neįrodinėkite savo teisumo, verčiau mėginkite išspręsti pačią problemą. Laimingoje šeimoje visi labai stengiasi būti vienas kitam geri bei rūpestingi. (Kolosiečiams 3:8, 12-14)

8 Gerumas yra veikli savybė ir skatina mus būti paslaugius. Todėl stengiamės būti naudingi, dėmesingi šeimyniškiams, noriai jiems padėti. Maloni gerumo atmosfera namuose kuriama bendromis visų pastangomis. Taip šeima sulaukia Dievo palaimų ir šlovina gerumo Dievą tiek susirinkime, tiek visuomenėje. (1 Petro 2:12)

Gerumas darbovietėje

9, 10. Kokių sunkumų gali kilti darbovietėje ir kaip geranoriškai juos išspręsti?

9 Krikščioniui nelengva kasdien rodyti gerumą bendradarbiams. Dėl darbuotojų konkurencijos jam gali iškilti pavojus prarasti darbą arba netekti geros reputacijos darbdavio akyse, jei kas nors griebiasi melagysčių bei suktybių. (Mokytojo 4:4) Tokiomis aplinkybėmis būti geram sunku. Vis dėlto žinodamas, jog maloniai elgtis — tinkamiausia, Jehovos tarnas turi stengtis, kiek įmanoma, laimėti tuos, kurie nusiteikę nepalankiai. Todėl būkime rūpestingi bendradarbiams, pavyzdžiui, kai jie ar jų namiškiai suserga. Kolega pajus mūsų nuoširdumą vien pasiteiravus, kaip sekasi pačiam arba jo šeimai. Tikrai, krikščionys privalo palaikyti darną ir taiką, kiek tai nuo jų priklauso. Kartais tik vienas malonus žodis, rodantis rūpinimąsi ir dėmesį, gali visiškai pakeisti situaciją.

10 Kitais atvejais darbdavys gali mėginti primesti savo pažiūras ir reikalauti, kad visi darbuotojai dalyvautų kokiame nors nacionalistiniame renginyje arba šventėje, prieštaraujančioje Šventojo Rašto mokymams. Kai krikščioniui sąžinė neleidžia taip elgtis, gali kilti nesutarimų su darbdaviu. Tokiu atveju tikriausiai nederėtų smulkiai aiškintis, kaip klaidinga būtų nusileisti darbdavio pageidavimui. Juk žmonėms, kurie nepalaiko krikščioniškų įsitikinimų, atrodo nieko bloga prisidėti prie tokių renginių. (1 Petro 2:21-23) Geriausia maloniai paaiškinti, kodėl tavo nuomonė kitokia. Į kandžias pastabas neatsakyk tuo pačiu. Krikščionis turi laikytis puikaus patarimo iš Romiečiams 12:18: „Kiek galima ir kiek nuo jūsų priklauso, gyvenkite taikoje su visais žmonėmis.“

Gerumas mokykloje

11. Su kokiais išmėginimais susiduria jaunuoliai rodydami gerumą bendraklasiams?

11 Jaunimui gali būti tikras išmėginimas rodyti gerumą bendramoksliams. Jaunuoliai trokšta bendraklasių pripažinimo. Kai kurie vaikinukai yra agresyvūs, net baugina silpnesniuosius norėdami pasipuikuoti kitų akyse. (Mato 20:25) Kiti mėgsta didžiuotis žiniomis, sportiniais laimėjimais ar dar kuo nors. Demonstruodami savo šaunumą, jie įžeidinėja bendramokslius ir klaidingai įsivaizduoja esą už juos pranašesni. Jauni krikščionys turi saugotis, kad neimtų mėgdžioti tokių bendraamžių. (Mato 20:26, 27) Apaštalas Paulius pasakė, kad „meilė kantri, meilė maloninga, ... nesididžiuoja ir neišpuiksta“. Todėl krikščionies pareiga nesekti blogu pavyzdžiu tų, kurie nesielgia geraširdiškai, o laikytis Šventojo Rašto patarimų bendraujant su kitais mokiniais. (1 Korintiečiams 13:4)

12. a) Kodėl jaunuoliams gali būti sunku elgtis geraširdiškai su savo mokytojais? b) Į ką jaunimas gali kreiptis pagalbos, kai verčiamas elgtis negerai?

12 Jaunuoliai taip pat turi rodyti gerumą mokytojams. Daug kam patinka erzinti savo mokytojus. Jie mano esą tikri „narsuoliai“ menkindami pedagogų autoritetą ir laužydami mokyklos taisykles. Kiti iš baimės gali prisidėti prie tokių jaunuolių. Jei krikščionis atsisako daryti tą patį, susilaukia pajuokos ir įžeidinėjimų. Tokia padėtis per mokyklinius metus yra didelis krikščionies ryžto rodyti gerumą išbandymas. Tačiau nepamiršk, kaip svarbu likti ištikimam Jehovai. Būk tikras, kad tokiomis sunkiomis aplinkybėmis jis palaikys tave savo dvasia. (Psalmyno 37:28)

Gerumas kaimynams

13—15. Kas gali kliudyti rodyti gerumą kaimynams ir kaip tai įveikti?

13 Kad ir kur gyventum — name, bute, bendrabutyje ar kitur — pagalvok, kaip rodyti kaimynams gerumą ir dėmesį. Tai irgi ne visada lengva.

14 Kaip tada, jei artimiausi kaimynai nepalankiai nusiteikę dėl tavo rasės, tautybės arba religijos? O jeigu jie būna šiurkštūs arba iš viso tave ignoruoja? Tau, Jehovos tarnui, kiek įmanoma, derėtų rodyti gerumą. Tai bus maloni priešingybė tokiai aplinkai, tikras gyrius gerumo pavyzdžiui — Jehovai. Juk nežinai, kada dėl tokio elgesio kaimynas gali pasikeisti ir net tapti Jehovos garbintoju. (1 Petro 2:12)

15 Kaip būti geraširdiškam su kaimynais? Viena, gerai elgiantis šeimoje ir kiekvienam namiškiui puoselėjant dvasios vaisius. Kaimynai tai pastebi. Kartais gali kaimynui kuo nors pasitarnauti. Nepamiršk, kad gerumas — veiklus rūpinimasis kitais. (1 Petro 3:8-12)

Gerumas krikščioniškoje tarnyboje

16, 17. a) Kodėl mūsų viešojoje tarnyboje svarbus gerumas? b) Kaip galime rodyti gerumą įvairiose lauko tarnybos vietose?

16 Gerumas turi lydėti mus krikščioniškoje tarnyboje, kai organizuotai skelbiame žinią žmonėms po namus, darbovietėse, viešose vietose. Prisiminkime, kad atstovaujame Jehovai, o jis visada geras. (Išėjimo 34:6)

17 Ką reiškia rodyti gerumą tarnyboje? Pavyzdžiui, kai liudiji gatvėje, elkis maloniai — kalbėk trumpai ir būk dėmesingas savo klausytojui. Šaligatviuose paprastai pilna pėsčiųjų, tad neužtverk jiems kelio. Prekybos rajonuose irgi supratinga kalbėti glaustai turint omenyje, jog krautuvininkams reikia aptarnauti pirkėjus.

18. Kaip įžvalga padeda rodyti gerumą mūsų tarnyboje?

18 Liudydamas po namus, elkis taktiškai. Neužsibūk per ilgai, ypač jei blogas oras. Ar įžvelgi, kada žmogus pradeda nekantrauti arba net suirzta? Galbūt tavo vietovėje Jehovos liudytojai gana dažnai lanko žmones. Tuomet turi būti labai atidus, geraširdis, malonus. (Patarlių 17:14) Pripažink, kad šeimininko nenoras tave išklausyti gali būti visiškai pagrįstas. Turėk omenyje, jog netrukus kas nors iš krikščionių tikriausiai vėl lankysis tame name. Jeigu sutikai šiurkštuolį, ypač stenkis būti malonus. Nekelk balso, nešnairuok, kalbėk ramiai. Geraširdis krikščionis nepradės žodžių dvikovos su namų šeimininku. (Mato 10:11-14) Vieną dieną šis galbūt išklausys gerąją naujieną.

Gerumas susirinkimo sueigose

19, 20. Kodėl ir kaip reikia rodyti gerumą susirinkime?

19 Nemažiau svarbu rodyti gerumą bendratikiams. (Hebrajams 13:1) Priklausydami pasaulinei brolijai, turime elgtis vienas su kitu geraširdiškai.

20 Jei Karalystės salėje renkasi du ar daugiau susirinkimų, būkime malonūs, pagarbūs su jais. Jei varžytumės, būtų sunku bendradarbiauti ir drauge spręsti klausimus dėl sueigų laiko, salės valymo ar remonto. Gerumą ir dėmesį rodyk netgi tada, kai nuomonės skiriasi. Tada gerumas ims viršų ir Jehova tikrai laimins tavo rūpinimąsi kitais.

Nenustok rodęs gerumo

21, 22. Laikydamiesi patarimo iš Kolosiečiams 3:12, kam turime būti pasiryžę?

21 Gerumas tokia universali savybė, kad veikia visą mūsų gyvenimą. Todėl ji yra būtinas krikščionies bruožas. Gerumo darbai turi tapti mūsų įpročiu.

22 Visi stenkimės kasdien būti geraširdžiai ir taip kiekvienas taikysime apaštalo Pauliaus žodžius: „Jūs, Dievo išrinktieji, šventieji ir numylėtiniai, apsivilkite nuoširdžiu gailestingumu, gerumu, nuolankumu, romumu ir kantrumu.“ (Kolosiečiams 3:12)

Ar prisimeni?

• Kodėl krikščioniui sunku rodyti gerumą?

• Kodėl svarbu būti geram šeimoje?

• Kodėl nelengva būti geraširdžiam mokykloje, darbe, su kaimynais?

• Paaiškink, kaip krikščionys gali rodyti gerumą savo viešojoje tarnyboje.

[Studijų klausimai]

[Iliustracija 18 puslapyje]

Šeimoje visų rodomas gerumas stiprina vienybę ir skatina bendradarbiauti

[Iliustracija 19 puslapyje]

Rodyk gerumą bendradarbiui, kai jis ar jo namiškis suserga

[Iliustracija 20 puslapyje]

Jehova palaiko tuos, kurie, nepaisydami pajuokos, ištikimai rodo gerumą

[Iliustracija 21 puslapyje]

Prireikus ištiesti pagalbos ranką kitam yra geras darbas