Būk drąsus kaip Jeremijas
Būk drąsus kaip Jeremijas
„Pasitikėk Viešpačiu ir būk stiprus! Turėk drąsos ir pasitikėk Viešpačiu!“ (PSALMYNO 27:14)
1. Kokiomis gausiomis palaimomis džiaugiasi Jehovos liudytojai?
JEHOVOS LIUDYTOJAI gyvena dvasiniame rojuje. (Izaijo 11:6-9) Neramiame pasaulyje jie džiaugiasi unikalia dvasine aplinka drauge su bendratikiais — visus vienija taika su Jehova Dievu bei tarpusavio santarvė. (Psalmyno 29:11; Izaijo 54:13) Liudytojų dvasinis rojus didėja. Jį plečia visi, kas ‘iš širdies vykdo Dievo valią’. (Efeziečiams 6:6) Kaip? Gyvendami pagal Biblijos principus ir mokydami kitus daryti tą patį — kviesdami juos būti tame palaimų kupiname rojuje. (Mato 28:19, 20; Jono 15:8)
2, 3. Ką tikrieji krikščionys turi ištverti?
2 Tačiau tai nereiškia, kad būdami dvasiniame rojuje nepatiriame vargų. Mes vis dar netobuli: kamuoja ligos, senatvė, galiausiai mirštame. Ir dar: matome, kaip pildosi pranašystės apie „paskutines dienas“. (2 Timotiejui 3:1) Karai, nusikaltimai, ligos, badas bei kitos negandos alina visą žmoniją, taigi ir Jehovos liudytojus. (Morkaus 13:3-10; Luko 21:10, 11)
3 Be to, visi gerai žinome, kad už šilto dvasinio rojaus ribų pučia lediniai priešiškumo vėjai. Jėzus perspėjo savo sekėjus: „Kadangi jūs — ne pasaulio, bet aš jus iš pasaulio išskyriau, todėl jis jūsų nekenčia. Atsiminkite mano žodžius, kuriuos esu jums pasakęs: ‘Tarnas ne didesnis už šeimininką!’ Jei persekiojo mane, tai ir jus persekios.“ (Jono 15:18-21) Niekas nepasikeitė ir iki šiol. Dauguma žmonių vis dar nesupranta arba nevertina mūsų garbinimo. Kai kurie kritikuoja, šaiposi ar net — kaip perspėjo Jėzus — nekenčia mūsų. (Mato 10:22) Dažnai žiniasklaida platina apie mus klaidingą informaciją arba piktą propagandą. (Psalmyno 109:1-3) Tad mums visiems kartais susiklosto nelengvos aplinkybės ir kai kurie galime labai nusiminti. Kaip ištverti?
4. Iš ko laukiame pagalbos sunkumams ištverti?
4 Mums padės Jehova. Įkvėptas psalmininkas rašė: „Daugel vargų ištinka teisųjį, bet Viešpats išgelbsti iš jų visų.“ (Psalmyno 34:20 [34:19, Brb]; 1 Korintiečiams 10:13) Ne vienas galime patvirtinti, kad Jehova duoda jėgų iškęsti bet kokią negandą, jei visiškai juo pasitikime. Mūsų meilė jam ir džiaugsmas dėl ateities padeda įveikti nusiminimą, baimę. (Hebrajams 12:2, Jr, išnaša) Todėl nors ir slegia sunkumai, laikomės tvirtai.
Dievo Žodis sustiprino Jeremiją
5, 6. a) Kokių žinome tikrųjų Jehovos garbintojų, kurie pajėgė ištverti? b) Kaip Jeremijas reagavo pašauktas tarnauti pranašu?
5 Istorija rodo, kad ištikimi Jehovos tarnai neprarasdavo džiaugsmo net sudėtingomis aplinkybėmis. Kai kurie gyveno laikotarpiu, kai Jehova išliejo savo rūstybę nedorėliams. Tokie ištikimi garbintojai buvo ir Jeremijas bei keletas jo amžininkų, taip pat pirmojo amžiaus krikščionys. Tie istoriniai pavyzdžiai užrašyti Biblijoje mums padrąsinti ir skaitydami apie juos galime daug pasimokyti. (Romiečiams 15:4) Pavyzdžiui, prisiminkime Jeremiją.
6 Dar visai jaunas Jeremijas buvo pašauktas tarnauti pranašu Jude. Jam kliuvo išties nelengva užduotis. Daugelis garbino netikrus dievus. Nors tuo metu karaliavęs Jošijas sergėjo savo ištikimybę Dievui, visi paskesnieji karaliai tokie nebuvo. Dauguma tų, kurie turėjo mokyti tautą — pranašai ir kunigai — nėjo tiesos keliu. (Jeremijo 1:1, 2; 6:13; 23:11) Ką Jeremijas jautė Jehovos pakviestas būti pranašu? Baimę! (Jeremijo 1:8, 17) Jis atsimena, kaip pačioje pradžioje reagavo: „Ak, Viešpatie Dieve! — sudejavau. — Aš juk nemoku kalbėti! Esu tik vaikas!“ (Jeremijo 1:6)
7. Kaip reagavo žmonės, kuriems Jeremijas skelbė, ir ką pranašas pamanė?
7 Dauguma žmonių, kuriems skelbė Jeremijas, buvo abejingi, tad jis dažnai kentė stiprų priešiškumą. Sykį kunigas Pašhūras jį nuplakdino ir įrakino į šiekštą. Štai kaip pranašas mąstė tuo metu: „Sakau: ‘Užmiršiu jį [Jehovą]! Jo vardu daugiau nebekalbėsiu!’“ Galbūt ir tu kada taip jauteisi — norėjai nuleisti rankas. Atkreipk dėmesį, kas padėjo Jeremijui ištverti. Jis pasakė: „[Jo žodis] būna kaip ugnis, įsiliepsnojusi mano širdyje, užsklęsta mano kūne. Visomis jėgomis stengiuosi jį nuslopinti, bet nepajėgiu.“ (Jeremijo 20:9) Ar Dievo Žodis šitaip veikia ir tave?
Jeremijo bendradarbiai
8, 9. a) Kokiam silpnumui pasidavė Ūrijas ir kuo tai baigėsi? b) Kodėl Baruchas nusiminė ir kas padėjo atsigauti?
8 Jeremijas pranašavo ne vienas. Jis turėjo bendradarbių ir tai jam teikdavo drąsos. Tačiau kartais pastarieji pasielgdavo nesupratingai. Štai drauge darbavosi Ūrijas skelbdamas perspėjimus Jeruzalei bei Judui ir kalbėdamas „visai tą pat, ką Jeremijas“. Tačiau karaliui Jehojakimui įsakius Ūriją nubausti mirtimi, šis išsigando ir pabėgo į Egiptą. Deja, tai negelbėjo. Ūriją atsivijo karaliaus pasiuntiniai, suėmė, parvedė į Jeruzalę ir nužudė. Koks sukrėtimas Jeremijui! (Jeremijo 26:20-23)
9 Kitas Jeremijo bendradarbis — jo raštininkas Baruchas. Šis vyras buvo puikus pranašo padėjėjas, tačiau sykį ir jo dvasingumas sušlubavo. Jis pradėjo skųstis: „Vargas man! Mano kančią Viešpats širdgėla pasunkino. Pavargau dejuodamas, atilsio sau rasti negaliu.“ Baruchas nusiminė ir dvasiniai dalykai pamažu darėsi nebe tokie svarbūs. Vis dėlto Jehova maloningai davė jam išmintingą patarimą ir jis pasitaisė. Paskui Baruchas buvo patikintas, jog pergyvens Jeruzalės sunaikinimą. (Jeremijo 45:1-5) Kaip Jeremijas turėjo apsidžiaugti matydamas, kad jo padėjėjas atgavo dvasinę pusiausvyrą!
Jehova palaiko savo pranašą
10. Kokią paramą Jehova pažadėjo Jeremijui?
10 Svarbiausia, Jehova nepaliko Jeremijo. Jis suprato, kaip jautėsi pranašas, ir suteikė reikiamų jėgų bei paramos. Pavyzdžiui, kai tarnystės pradžioje Jeremijas sudvejojo savo tinkamumu, Jehova pasakė: „Nebijok nieko, nes aš su tavimi ir tave apsaugosiu, — tai Viešpaties žodis.“ Vėliau, paskyręs savo pranašui užduotį, Jehova tarė: „Su tavimi jie kovos, bet neįveiks tavęs, nes aš esu su tavimi, kad tave išgelbėčiau, — tai Viešpaties žodis.“ (Jeremijo 1:8, 19) Kokia paguoda! Ir Jehova tą pažadą įvykdė.
11. Iš kur žinome, kad Jehova įvykdė pažadą palaikyti Jeremiją?
11 Net po to įvykio, kai buvo įrakintas į šiekštą ir viešai išjuoktas, Jeremijas, kupinas pasitikėjimo, kalbėjo: „Viešpats su manimi tarsi galingas gynėjas, todėl mano persekiotojai suklups ir nenugalės. Baisi gėda juos lydės.“ (Jeremijo 20:11) Vėliau, kai Jeremiją norėjo nužudyti, Jehova savo tarno nepaliko; be to, pasirūpino, kad jis, kaip ir Baruchas, pergyventų Jeruzalės sunaikinimą ir liktų laisvas, o jo persekiotojai bei tie, kas nepaisė pranašo perspėjimų, žuvo arba buvo išvesti į Babiloną.
12. Nors priežasčių nusiminti yra, ko reikia nepamiršti?
12 Šiandien, kaip ir Jeremiją, daugelį Jehovos liudytojų slegia vargai. Juos, kaip minėta, sukelia mūsų pačių netobulumas, kai kada — pasaulio suirutė, o kartais — priešiškumas mūsų darbui. Per tas bėdas galime netekti drąsos. Kaip ir Jeremijas, galime suabejoti, ar bepajėgsime toliau tarnauti. Nenuostabu, jog retkarčiais apima slogi nuotaika. Taip esame išbandomi, ar karštai mylime Jehovą. Tad neleiskime, kad dėl nusiminimo paliautume kaip Ūrijas tarnavę Jehovai. Verčiau būkime Jeremijo sekėjai ir pasikliaukime Jehovos parama.
Kaip įveikti nusiminimą
13. Kaip galime sekti Jeremijo ir Dovydo pavyzdžiu?
13 Jeremijas nuolat palaikė ryšį su Jehova Dievu: išsipasakodavo jam slapčiausius jausmus ir maldaudavo stiprybės. Tai puikus pavyzdys mums. Senovėje gyvenęs Dovydas, iš to paties Šaltinio prašęs jėgų, rašė: „Išgirsk mano žodžius, Viešpatie, atkreipk dėmesį į mano dejonę! Klausykis mano maldos šauksmo, mano Karaliau ir mano Dieve, maldauju tave!“ (Psalmyno 5:2, 3 [5:1, 2, Brb]) Įkvėptas pasakojimas apie Dovydo gyvenimą rodo, kad Jehova ne kartą atsiliepdavo į Dovydo maldavimus padėti. (Psalmyno 18:2, 3 [18:1, 2, Brb]; 21:2-6 [21:1-5, Brb]) Tad kai sunkumai prislegia arba atrodo neįveikiami, didžiausios paguodos sulauksime kreipdamiesi į Jehovą malda ir atverdami jam širdį. (Filipiečiams 4:6, 7; 1 Tesalonikiečiams 5:16-18) Jehova neatsisako išklausyti, tikriau tariant, patikina, kad ‘mumis rūpinasi’. (1 Petro 5:6, 7) Tačiau ar būtų tinkama melsti Jehovą, o paskui neklausyti, ką jis sako?
14. Kaip Jehovos žodžiai veikė Jeremiją?
14 Kaip Jehova mums kalba? Vėl prisiminkime Jeremiją. Kadangi jis buvo pranašas, Jehova bendravo su juo tiesiogiai. Štai kaip Jeremijas apsako Dievo žodžių poveikį jo širdžiai: „Gavęs tavo žodžius, juos ryte prarijau; tavo žodis atnešė man džiaugsmą ir širdies linksmybę, nes aš tapau tavo, Viešpatie, Galybių Dieve!“ (Jeremijo 15:16) Taip, Jeremijas džiaugėsi priklausydamas Jehovai, vadindamasis jo vardu ir pranašui Dievo žodžiai buvo brangūs. Todėl, kaip ir apaštalas Paulius, Jeremijas trokšte troško skelbti jam patikėtą žinią. (Romiečiams 1:15, 16)
15. Kaip įdiegti Jehovos žodžius į savo širdį ir kokios mintys nuteiks mus netylėti?
15 Šiandien Jehova tiesiogiai nebebendrauja nė su vienu žmogumi. Bet mes skaitome Dievo žodžius Biblijoje. Tad jei uoliai studijuojame Šventąjį Raštą ir nuodugniai apmąstome, ką sužinome, Dievo žodžiai taps ir mūsų širdies ‘džiaugsmu ir linksmybe’. Kai dalijamės tais žodžiais su kitais, galime džiūgauti, kad vadinamės Jehovos vardu. Nepamirškime: niekas daugiau pasaulyje neskelbia Jehovos vardo. Tik jo liudytojai praneša gerąją naujieną apie Dievo įkurtą Karalystę ir moko romiuosius tapti Jėzaus Kristaus mokiniais. (Mato 28:19, 20) Kokie esame palaiminti! Suvokdami, kokią užduotį Jehova mums meilingai patikėjo, argi galime tylėti?
Žiūrėkime, su kuo draugaujame
16, 17. Kokio požiūrio į draugijas laikėsi Jeremijas ir kaip galime juo sekti?
16 Jeremijas kalba, kas dar padėjo jam nepritrūkti drąsos. Jis pasakė: „Aš niekada nesėdėjau pašaipūnų būryje ir nesidžiaugiau. Aš sėdėjau vienišas dėl Tavo rankos, nes Tu pripildei mane apmaudo.“ (Jeremijo 15:17, Brb) Jeremijas verčiau pasirinko vienatvę, negu būti sugadintas blogų draugijų. Šiandien mes irgi taip samprotaujame. Niekada nepamirštame apaštalo Pauliaus perspėjimo, kad „blogos draugijos gadina gerus papročius“, — net tuos, kuriuos turėjome daugelį metų. (1 Korintiečiams 15:33)
17 Dėl blogų draugijų mūsų mąstymas gali būti suterštas pasaulio dvasia. (1 Korintiečiams 2:12; Efeziečiams 2:2; Jokūbo 4:4) Todėl lavinkime savo pojūčius, kad įžvelgtume, kokios draugijos yra blogos, ir šalinkimės jų iš tolo. (Hebrajams 5:14) Jei Paulius dabar būtų gyvas, kaip manai, ką jis sakytų matydamas krikščionį, žiūrintį amoralius arba smurtinius filmus, agresyvų sportą? Ką patartų broliui, kuris per internetą bendrauja su absoliučiai nepažįstamais žmonėmis? Ką apaštalas manytų apie krikščionį, valandų valandas žaidžiantį kompiuterinius žaidimus arba sėdintį prie televizoriaus ir nesilaikantį gerų studijavimo įpročių? (2 Korintiečiams 6:14b; Efeziečiams 5:3-5, 15, 16)
Pasilik dvasiniame rojuje
18. Kas padės mums išsaugoti dvasinę stiprybę?
18 Mes branginame savo dvasinį rojų. Pasaulyje nėra nieko, kas bent kiek jį primintų. Net netikintieji palankiai atsiliepia apie krikščionių tarpusavio meilę, dėmesingumą, gerumą. (Efeziečiams 4:31, 32) Vis dėlto šiandien mums labiau nei kada nors anksčiau reikia kovoti su nusivylimu. Gera draugija, malda, puikūs studijavimo įpročiai padeda išsaugoti dvasinę stiprybę ir įkvepia mus atlaikyti bet kokį išmėginimą visiškai pasikliaujant Jehova. (2 Korintiečiams 4:7, 8)
19, 20. a) Kas padės mums ištverti mėginimus? b) Kam skirtas kitas straipsnis ir ką dar jis gali dominti?
19 Niekada neleiskime, kad tie, kas niekina Biblijos žinią, įbaugintų mus ar susilpnintų mūsų tikėjimą. Kaip Jeremiją persekioję priešai, taip ir tie, kas priešinasi mums, kovoja su Dievu. Jie nenugalės. Būdamas daug galingesnis už mūsų priešininkus, Jehova sako: „Pasitikėk Viešpačiu ir būk stiprus! Turėk drąsos ir pasitikėk Viešpačiu!“ (Psalmyno 27:14) Kupini giliai širdyje įsišaknijusio pasitikėjimo Jehova, būkime pasiryžę nepailsti daryti gera. Neabejokime: jei nepailsime, pjausime derlių — kaip Jeremijas ir Baruchas. (Galatams 6:9)
20 Daugeliui krikščionių tenka nuolat grumtis su nusivylimu. Jaunimas patiria ypatingų išmėginimų. Bet jie turi ir puikias galimybes. Kitas straipsnis kaip tik skirtas jaunuoliams. Jis bus įdomus ir tėvams, taip pat kitiems atsidavusiems susirinkimo nariams, kurie žodžiu, pavyzdžiu bei tiesiogine parama gali padėti mūsų jaunimui.
Kaip atsakytum?
• Kodėl galime tikėtis slegiančių aplinkybių ir iš ko turime laukti pagalbos?
• Kaip Jeremijas įveikė nuogąstavimus, nors gavo sunkią užduotį?
• Net suspaustiems sunkumų, kas taps mūsų širdžių ‘džiaugsmu ir linksmybe’?
[Studijų klausimai]
[Iliustracija 9 puslapyje]
Jeremijas manė esąs per jaunas ir nepatyręs, kad galėtų būti pranašu
[Iliustracija 10 puslapyje]
Net persekiojamas Jeremijas žinojo, kad Jehova yra su juo kaip „galingas gynėjas“