Jaunuoli, ar kloji pamatą ateičiai?
Jaunuoli, ar kloji pamatą ateičiai?
„Laiduoju tikrai žinąs, ką užsimojau dėl jūsų, ... dėl jūsų gerovės, o ne dėl žalos! Noriu jums suteikti vilties sklidiną ateitį.“ (JEREMIJO 29:11)
1, 2. Kokie skirtingi būna požiūriai į jaunystę?
DAUGUMA suaugusiųjų savo jaunystę prisimena kaip nuostabų laiką. Tai buvo dienos, kai jie tryško jėga ir entuziazmu. Miela pagalvojus, kad tada nedaug už ką buvai atsakingas, galėjai iki valios smagintis ir visas gyvenimas dar laukė priešaky.
2 Tačiau jums, jaunuoliai, tikriausiai atrodo kitaip. Juk augant tenka išgyventi emocinius bei fizinius pokyčius, tad sunkumų netrūksta. Mokykloje turbūt patiriate nemažą bendraamžių spaudimą. Ko gero, reikia didelių valios pastangų, kad pajėgtumėte atsisakyti pamėginti narkotikų, svaigalų, nepasielgti amoraliai. Daugeliui tenka ginti savo nuostatą dėl neutralumo arba atlaikyti kitus tikėjimo išbandymus. Taip, jaunystė gali būti sunkus metas. Vis dėlto ji teikia ir didelių galimybių. Tik kaip jomis pasinaudosite?
Džiaukis savo jaunyste
3. Kokį patarimą ir kokį perspėjimą Saliamonas davė jaunimui?
3 Vyresni žmonės sako, kad jaunystė trumpa, ir tai teisybė. Nespėjai apsidairyti, o ji jau prabėgo. Todėl, kol gali, džiaukis jaunyste! Taip patarė karalius Saliamonas: „Džiūgauk, jaunuoli, kol esi jaunas! Leisk savo širdžiai mėgautis savo jaunystės dienomis. Eik, kur veda tavo širdies troškimai, daryk, kas patinka tavo akims.“ Tačiau jis perspėjo: „Iš savo širdies pašalink rūpestį ir neapsunkink savęs.“ Toliau karalius tęsė: „Jaunystė ir gyvenimo aušra yra migla!“ (Mokytojo 11:9, 10)
4, 5. Kodėl išmintinga jaunystėje ruoštis ateičiai? Pateik palyginimą.
4 Ar supratai, ką Saliamonas turėjo omenyje? Tarkim, jaunuolis gauna didelę dovaną — palikimą. Ką su juo darys? Galbūt visą išleis malonumams — panašiai kaip sūnus palaidūnas iš Jėzaus pasakojimo. (Luko 15:11-23) O kas bus tada, kai išeikvos pinigus iki paskutinio cento? Vaikinas tikrai apgailestaus, kad elgėsi taip neatsakingai! Bet sakykim, jis panaudojo dovaną ateities labui: didumą pinigų sėkmingai investavo. Ar paskui, turėdamas pelno, gailėsis, kad jaunystėje neišbarstė visko linksmybėms? Žinoma, ne.
5 Į savo jaunystės metus žiūrėk kaip į Dievo dovaną, nes taip ir yra. Kaip juos panaudosi? Tu gali iššvaistyti jėgas ir entuziazmą mėgaudamasis tai vienu, tai kitu malonumu ir nieko negalvodamas apie ateitį. Jei taip atsitiktų, „jaunystė ir gyvenimo aušra“ tikrai būtų „migla“, kitaip tariant, tuštybė. Juk daug geriau skirti jaunystę pasiruošti ateičiai.
6. a) Kokiu Saliamono patarimu jaunuoliai gali vadovautis? b) Ko Jehova linki jaunimui ir kaip jaunuolis gali to siekti?
6 Saliamonas nurodė principą, padedantį geriausiai išnaudoti jaunystės dienas. Jis pasakė: „Atmink Kūrėją savo jaunystės dienomis.“ (Mokytojo 12:1) Toks yra kelias į sėkmę — klausyti Jehovos ir vykdyti jo valią. Senovės izraelitams Jehova pasakė, ką nori dėl jų padaryti: „Laiduoju tikrai žinąs, ką užsimojau dėl jūsų, ... dėl jūsų gerovės, o ne dėl žalos! Noriu jums suteikti vilties sklidiną ateitį.“ (Jeremijo 29:11) Jehova ir tau linki „vilties sklidinos ateities“. Jei tavo veiksmai, mintys, sprendimai rodys, kad jį prisimeni, sulauksi tokios ateities. (Apreiškimo 7:16, 17; 21:3, 4)
„Artinkitės prie Dievo“
7, 8. Kaip jaunuolis gali labiau suartėti su Dievu?
7 Prisiminti Jehovą Jokūbas skatina tokiais žodžiais: „Artinkitės prie Dievo, ir jis artinsis prie jūsų.“ (Jokūbo 4:8) Jehova yra Kūrėjas, dangiškasis Visavaldis, vertas, kad visi jį garbintume ir girtume. (Apreiškimo 4:11) Būdamas nenusakomai didis, jis vis dėlto artinasi prie mūsų, jei patys prie jo artinamės. Argi toks meilingas dėmesys nesušildo tavo širdies? (Mato 22:37)
8 Prie Jehovos galime artintis įvairiopai. Štai apaštalas Paulius sako: „Būkite atsidėję maldai, budėkite su ja dėkodami.“ (Kolosiečiams 4:2) Kitaip tariant, ugdykis įprotį melstis. Nesitenkink tik pasakydamas „amen“ po tėvo ar bendratikio maldos susirinkime. Ar išliejai kada nors širdį Jehovai, ar jam kalbėjai, ką manai, ko bijaisi, kokių sunkumų patiri? Ar sakei tai, apie ką nedrįstum šnekėtis nė su kuo kitu? Atviros, nuoširdžios maldos teikia ramybę. (Filipiečiams 4:6, 7) Jos padės artintis prie Jehovos ir jausti, kad jis irgi yra arti mūsų.
9. Kaip jaunuolis gali klausyti Jehovos?
9 Kaip dar galime labiau suartėti su Jehova, moko šie įkvėpti žodžiai: „Klausyk patarimo ir priimk pamokymą, kad ilgainiui taptum išmintingas.“ (Patarlių 19:20) Jei dėmėsies Jehovos žodžius ir paklusi jam, kursi sau ateitį. Kuo parodai, kad taip darai? Be abejo, reguliariai lankai krikščionių sueigas ir klausaisi programos. Taip pat ‘gerbi savo tėvą ir motiną’ dalyvaudamas šeimos Biblijos studijose. (Efeziečiams 6:1, 2; Hebrajams 10:24, 25) Tai puiku. Bet ar ‘gerai naudoji laiką’: ruošiesi sueigoms, nuolat skaitai Bibliją, tyrinėji? Ar taikai, ką skaitai, kad elgtumeis išmintingai? (Efeziečiams 5:15-17; Psalmyno 1:1-3) Jei taip, tu vis labiau artiniesi prie Jehovos.
10, 11. Kokių palaimų susilaukia jaunuoliai klausydami Jehovos?
10 Patarlių knygos pradžioje įkvėptasis rašytojas aiškina, koks tos Biblijos dalies tikslas. Ji skirta, „kad žmonės brangintų išmintį ir pamokymą, suvoktų prasmingus posakius, pratintųsi išmintingai elgtis, būdami teisūs, teisingi ir dori, kad neišmanėliai būtų pamokyti sumanumo, o jauni žmonės — žinojimo ir apdairumo“. (Patarlių 1:1-4) Tad skaitydamas bei taikydamas Patarlių — ir visos Biblijos — žodžius, ugdysiesi teisingumą, dorumą ir Jehova džiaugsis, kad prie jo glaudiesi. (Psalmyno 15:1-5) Kuo daugiau lavinsi nuovoką, sumanumą, apdairumą, sieksi pažinimo, tuo geresni bus tavo sprendimai.
11 Gal nerealu tikėtis, kad jaunuolis elgtųsi taip išmintingai? Anaiptol, nes nemažai jaunų krikščionių tokie ir yra. Todėl kiti gerbia juos ir ‘neniekina jų jaunystės’. (1 Timotiejui 4:12) Tėvai pagrįstai didžiuojasi tokiais vaikais; šie džiugina ir Jehovos širdį. (Patarlių 27:11) Nors dar jauni, gãli neabejoti, kad jiems taikomi įkvėpti žodžiai: „Žiūrėk į tobuląjį ir stebėk teisųjį, nes tokių galas — ramybė.“ (Psalmyno 37:37, Brb)
Mokėk tinkamai pasirinkti
12. Koks vienas jaunuolių apsisprendimas yra svarbus ir kodėl jis turi ilgalaikes pasekmes?
12 Jaunystė — metas, kai daug kas pasirenkama ir tai turi ilgalaikes pasekmes. Kai kurių dabartinių savo sprendimų poveikį jausi ir po daugelio metų. Išmintingi nutarimai lemia sėkmę, laimę, neišmintingi gali apkartinti visą gyvenimą. Pagalvok apie dvi sritis, kuriose tenka apsispręsti. Pirma, su kuo draugauti? Kodėl svarbu rinktis? Įkvėptoje patarlėje sakoma: „Bendrauk su išmintingu ir tapsi išmintingas, o kvailųjų bičiulis pateks į bėdą.“ (Patarlių 13:20) Kitaip tariant, galop tapsime tokie kaip ir mūsų draugai — išmintingi arba paiki. Koks norėtum būti?
13, 14. a) Be tiesioginio kontakto su žmonėmis, su kuo dar bendraujama? b) Kokio klaidingo požiūrio turi vengti jaunuoliai?
13 Draugijos tau tikriausiai reiškia bendravimą su žmonėmis. Tačiau tai dar ne viskas. Sėdėdamas prie televizoriaus, klausydamasis muzikos, skaitydamas knygą, žiūrėdamas kino filmą, naršydamas po internetą, tu irgi bendrauji. Jei ta draugija žadina polinkį į smurtą ar nedorybę, skatina vartoti narkotikus, girtauti ar daryti dar ką nors nesuderinamo su Biblijos principais, tai bendrauji su „kvailiu“, kuris elgiasi lyg Jehovos visai nebūtų. (Psalmyno 14:1)
14 Galbūt manai, jog lankydamas krikščionių sueigas bei aktyviai dalyvaudamas susirinkimo veikloje esi pakankamai stiprus ir tavęs nepaveiks smurto filmas ar patraukli muzika su abejotino turinio eilėmis. Gal, tavo nuomone, nieko bloga trumpai dirstelėti į pornografinį interneto tinklalapį. Apaštalas Paulius sako, jog apsirinki! Štai jo žodžiai: „Blogos draugijos gadina gerus papročius!“ (1 Korintiečiams 15:33) Deja, daug jaunų krikščionių, kurie teikė puikių vilčių, sugadino savo gerus įpročius, nes pasirinko netinkamus draugus. Užtat būk pasiryžęs tokių bendrijų vengti. Taip tu laikysiesi Pauliaus patarimo: „Nemėgdžiokite šio pasaulio, bet pasikeiskite, atnaujindami savo mąstymą, kad galėtumėte suvokti Dievo valią — kas gera, tinkama ir tobula.“ (Romiečiams 12:2)
15. Ką dar turi rinktis jaunuoliai ir koks spaudimas galimas šiuo atveju?
15 Tau teks rinktis dar vieną dalyką. Artėja laikas, kai turėsi nutarti, ką veiksi baigęs mokyklą. Jei gyveni krašte, kur nelengva įsidarbinti, gal norisi tuoj pat priimti pirmą pasitaikiusį gerą pasiūlymą. O jeigu tavo šalis turtinga, tikriausiai pasiūlymų per akis ir kai kurie labai viliojantys. Iš geriausių paskatų mokytojai ar tėvai gali skatinti tave siekti karjeros, kad būtum puikiai apsirūpinęs, net turtingas. Tačiau tam reikia daug mokytis, todėl mažai laiko teliks Jehovos tarnybai.
16, 17. Paaiškink, kaip įvairios Rašto eilutės gali padėti jaunuoliui išsiugdyti supratingą požiūrį dėl darbo.
16 Prieš apsispręsdamas nepamiršk paieškoti patarimo Biblijoje. Ji skatina mus dirbti, kad išlaikytume save. (2 Tesalonikiečiams 3:10-12) Tačiau reikia atsižvelgti ir į kitką. Raginame tave perskaityti šias Šventojo Rašto eilutes ir apmąstyti, kaip jos padeda jaunuoliui neprarasti nuosaikumo renkantis karjerą: Patarlių 30:8, 9; Mokytojo 7:11, 12; Mato 6:33; 1 Korintiečiams 7:31; 1 Timotiejui 6:9, 10. Į jas įsigilinęs, ar supranti, koks yra Jehovos požiūris?
17 Pasaulietinis darbas niekada neturi būti toks svarbus, kad užgožtų tarnystę Jehovai. Puiku, jei turi įgūdžių gauti gerai apmokamą darbą baigęs vidurinę mokyklą. Jeigu reikia mokytis toliau, pasitark su tėvais. Tačiau niekada neišleisk iš akių to, „kas vertingiau“ — dvasinių tikslų. (Filipiečiams 1:9, 10) Nedaryk tokios klaidos kaip Jeremijo raštininkas Baruchas. Jis nustojo vertinęs tarnystę ir ėmė ‘laukti sau didelių dalykų’. (Jeremijo 45:5) Šis vyras primiršo, kad jokie šio pasaulio „dideli dalykai“ nepriartins prie Jehovos ir nepadės jam pergyventi Jeruzalės sunaikinimo. Panašiai šiandien galima pasakyti ir apie mus.
Brangink dvasines vertybes
18, 19. a) Kas kamuoja daugumą tavo kaimynų ir kaip pats dėl to jautiesi? b) Kodėl daugelis nejaučia dvasinio alkio?
18 Ar esi matęs nuotraukose badaujančių šalių vaikus? Žiūrint į juos tikriausiai spaudžia širdį. O ar nejauti tokio pat gailesčio aplinkiniams? Klausi, kodėl? Jie irgi alksta kamuojami bado, kurį išpranašavo Amosas: „Ateina dienos, — tai Viešpaties Dievo žodis, — kai siųsiu badą į kraštą. Ne duonos badą ar vandens troškimą, bet Dievo žodžių badą.“ (Amoso 8:11)
19 Aišku, daugumai kenčiančių tokį badą, nelengva ‘suvokti savo dvasinius poreikius’. (Mato 5:3, NW) Daug kas nejaučia dvasinio alkio. Kai kurie net mano esą visiškai sotūs. Taip yra todėl, kad sotinasi beverte „pasaulio išmintimi“, tai yra materializmu, mokslininkų spėlionėmis, įvairiomis nuomonėmis apie moralę ir panašiomis idėjomis. Kai kurių požiūriu, Biblijos mokymai pasenę, palyginus su šių dienų „išmintimi“. Tačiau „pasaulis išmintimi Dievo nepažino“. Šio pasaulio išmintis nepadės suartėti su Dievu. Ji „Dievo akyse yra kvailybė“. (1 Korintiečiams 1:20, 21; 3:19)
20. Kodėl nedera mėgdžioti žmonių, kurie negarbina Jehovos?
20 Žiūrėdamas į bado nualintų vaikų nuotraukas, aišku, nenori atrodyti kaip jie. Vis dėlto kai kurie jaunuoliai iš krikščionių šeimų linkę būti panašūs į dvasiškai alkstančius. Tokie, matyt, įsivaizduoja, kad pasaulyje jaunimas gyvena be rūpesčių, smaginasi. Nepagalvoja, kad toks jaunimas yra svetimas Jehovai. (Efeziečiams 4:17, 18) Be to, pamiršta, kokie būna dvasinio bado padariniai, pavyzdžiui, nelauktas nėštumas paauglystėje, fizinė bei emocinė amoralumo, rūkymo, girtavimo, narkomanijos žala. Dėl dvasinio bado žmogus darosi maištingas, netenka vilties, nebežino, ko apskritai siekti.
21. Kaip neperimti klaidingų pažiūrų iš tų, kurie nėra Jehovos garbintojai?
21 Todėl būdamas mokykloje tarp tų, kurie nėra tavo bendratikiai, neperimk jų pažiūrų. (2 Korintiečiams 4:18) Kai kurie niekina dvasinius dalykus. Be to, žiniasklaida subtiliai perša mintį, jog amoraliai elgtis, išgėrinėti, nešvankiai kalbėti visai normalu. Nepasiduok tokiai įtakai. Nuolat bendrauk su žmonėmis, ‘išlaikančiais tikėjimą ir gerą sąžinę’. Visada būk ‘gausus Viešpaties darbais’. (1 Timotiejui 1:19; 1 Korintiečiams 15:58, Brb) Būk aktyvus Karalystės salėje ir lauko tarnyboje. Mokykliniais metais kartkartėmis tarnauk pagalbiniu pionieriumi. Taip stiprink savo dvasingumą ir tada nesusvyruosi. (2 Timotiejui 4:5)
22, 23. a) Kodėl jauni krikščionys dažnai pasirenka kelią, kurio kiti nesupranta? b) Ką jaunuoliai skatinami daryti?
22 Kai kas tikriausiai nesupras tavo sprendimų, paremtų dvasiniu požiūriu. Pavyzdžiui, vienas jaunas krikščionis buvo gabus muzikantas, jam gerai sekėsi ir visi kiti dalykai mokykloje. Ją baigęs drauge su tėvu vertėsi langų valymu, kad galėtų tarnauti visalaikiu evangelizuotoju, arba pionieriumi. Mokytojai niekaip nesuvokė tokio pasirinkimo. O tu — jei esi su Jehova — supranti, kodėl jaunuolis taip apsisprendė.
23 Galvodamas, kaip panaudoti puikias jaunystės jėgas, ‘kraukis lobį — gerus pamatus ateičiai, kad pasiektum tikrąjį gyvenimą’. (1 Timotiejui 6:19) Būk pasiryžęs ‘atminti Kūrėją’ savo jaunystėje ir visą likusį gyvenimą. Tai vienintelis kelias susikurti laimingą ateitį — tokią, kuri niekada nesibaigs.
Kokia tavo išvada?
• Kokie įkvėpti patarimai padeda jaunuoliams planuoti savo ateitį?
• Kaip jaunimas gali ‘artintis prie Dievo’?
• Kokie sprendimai turi įtakos jaunuolio ateičiai?
[Studijų klausimai]
[Iliustracijos 15 puslapyje]
Ar verta asmeniniams siekiams skirti visą jaunystės energiją ir entuziazmą?
[Iliustracija 16, 17 puslapiuose]
Išmintingi jauni krikščionys visad yra sutelkę dėmesį į dvasinius dalykus