Rūpintis pagyvenusiais — krikščionių pareiga

„Liksiu vis tas pats, kai jūs pasensite; kai jūs pražilsite, nešiosiu ir tada.“ (IZAIJO 46:4)

1, 2. Kuo skiriasi dangiškojo Tėvo ir žemiškųjų tėvų rūpinimasis?

ATSIDAVĘ tėvai rūpinasi vaikais per visą jų kūdikystę, vaikystę, paauglystę. Net kai jie suauga, sukuria savo šeimas, tėvai ir motinos toliau nešykšti meilės bei paramos.

² Vis dėlto tėvų galimybės ribotos, o mūsų dangiškasis Tėvas visada pasirengęs ištikimiems tarnams skirti meilingą dėmesį ir padėti. Apie senovės laikų savo išrinktąją tautą Jehova pasakė: „Liksiu vis tas pats, kai jūs pasensite; kai jūs pražilsite, nešiosiu ir tada.“ (Izaijo 46:4) Kokie malonūs šie žodžiai pagyvenusiems krikščionims! Jehova nepalieka tų, kurie jam atsidavę. Jis pažada remti, palaikyti ir vadovauti visą gyvenimą, net senatvėje. (Psalmyno 48:15 [48:14, Brb])

3. Ką aptarsime šiame straipsnyje?

³ Sekdami Jehova, rodykime meilingą dėmesį pagyvenusiems. (Efeziečiams 5:1, 2) Aptarkime, kaip paaugliai, susirinkimo prižiūrėtojai ir apskritai visi krikščionys gali pasirūpinti mūsų pasaulinės brolijos senimu.

Mūsų pareigos tėvams

4. Kokia yra krikščionių pareiga tėvams?

⁴ „Gerbk savo tėvą ir motiną.“ (Efeziečiams 6:2; Išėjimo 20:12) Šia paprasta, bet svarbia ištrauka iš Hebrajiškųjų raštų  apaštalas Paulius priminė, kokios vaikų pareigos tėvams. Kaip tą įsakymą taikyti rūpinantis pagyvenusiais? Į šį klausimą padeda atsakyti vienas puikus pavyzdys iš ikikrikščioniškųjų laikų.

5. a) Kas rodo, kad Juozapas išsaugojo meilę tėvui? b) Ką reiškia gerbti tėvus ir kokį rūpestingo sūnaus pavyzdį paliko Juozapas?

⁵ Juozapas nematė senolio tėvo, patriarcho Jokūbo, daugiau kaip 20 metų. Tačiau, be abejo, išsaugojo jam meilę. Pasisakęs broliams, kas iš tikrųjų esąs, jis paklausė: „Ar dar gyvas mano tėvas?“ (Pradžios 43:7, 27; 45:3) Tuo metu Kanaano žemę alino badas, todėl Juozapas perdavė tėvui kvietimą: „Atsikelk pas mane nedelsdamas. Įsikursi Gošeno šalyje ir būsi arti manęs... Ten aš tavimi pasirūpinsiu.“ (Pradžios 45:9-11; 47:12) Gerbti senus tėvus — tai globoti, teikti materialinę paramą, kai jie pasidaro nebepajėgūs. (1 Samuelio 22:1-4; Jono 19:25-27) Juozapas mielai ėmėsi šių pareigų.

6. Kaip Juozapas parodė nuoširdžią meilę tėvui ir kaip galime sekti jo pavyzdžiu?

⁶ Jehovos laiminamas Juozapas tapo vienu iš turtingiausių ir įtakingiausių Egipto pareigūnų. (Pradžios 41:40) Bet jis nemanė esąs pernelyg įžymus ir užsiėmęs, kad pagerbtų savo 130 metų tėvą. Sužinojęs Jokūbą (arba Izraelį) jau esant netoliese, „Juozapas įsakė pakinkyti vežimą ir nuvyko į Gošeną pasitikti savo tėvo. Vos pamatęs jį prieš save, jis puolė jam ant kaklo ir apsikabinęs ilgai verkė.“ (Pradžios 46:28, 29) Toks sutikimas nebuvo formali pagarba. Juozapas karštai mylėjo savo seną tėvą ir nesidrovėjo to parodyti. Jeigu mes irgi turime garbaus amžiaus tėvus, ar negailime jiems šiltų žodžių?

7. Kodėl Jokūbas norėjo būti palaidotas Kanaane?

⁷ Jokūbas buvo tvirtai atsidavęs Jehovai iki pat gyvenimo pabaigos. (Hebrajams 11:21) Tikėdamas Dievo pažadais, jis pasiprašė palaidojamas Kanaane. Juozapas pagerbė tėvą ir įvykdė šį pageidavimą, nors tam reikėjo daug lėšų bei pastangų. (Pradžios 47:29-31; 50:7-14)

8. a) Koks pagrindinis mūsų motyvas rūpintis senais tėvais? b) Kaip vienas visalaikis tarnas rūpinosi pagyvenusiais tėvais? (Žiūrėk rėmelį 17 puslapyje.)

⁸ Kas skatino Juozapą rūpintis tėvu? Be abejo, ne vien meilė ir dėkingumas už gyvybę bei rūpinimąsi, bet taip pat didelis troškimas įtikti Jehovai. Mums irgi reikia būti tokiems. Paulius rašė: „Jei kuri našlė turi vaikų ar vaikaičių, jie tegu pirmiausia išmoksta maldingai tvarkyti savo namus ir deramai atsilyginti gimdytojams, nes tai malonu Dievui.“ (1 Timotiejui 5:4) Meilė Jehovai ir pagarbi jo baimė skatins mus rūpintis senais  tėvais, kad ir kiek sunkumų tektų ištverti. *

Kaip gali rūpintis vyresnieji

9. Ką Jehova paskyrė ganyti kaimenę, kurioje yra ir senųjų?

⁹ Savo ilgo gyvenimo pabaigoje Jokūbas pasakė, kad ‘Dievas buvo jo ganytojas nuo gimimo iki šios dienos’. (Pradžios 48:15) Dabar Jehova gano savo žemiškuosius tarnus pasitelkęs prižiūrėtojus, vyresniuosius. Jiems vadovauja „Vyriausiasis Ganytojas“ — Dievo Sūnus Jėzus Kristus. (1 Petro 5:2-4) Kaip prižiūrėtojai gali sekti Jehovos pavyzdžiu rūpindamiesi kaimenės senaisiais?

10. Kas buvo daroma, kad seni krikščionys gautų materialinę paramą? (Žiūrėk rėmelį 19 puslapyje.)

¹⁰ Įsikūrus krikščionių susirinkimui, apaštalai netrukus paskyrė „septynis vyrus, ... pilnus Dvasios ir išminties“, kad šie kasdien prižiūrėtų maisto dalijimą stokojančioms krikščionėms našlėms. (Apaštalų darbų 6:1-6) Vėliau Paulius mokė prižiūrėtoją Timotiejų įtraukti pavyzdingas pagyvenusias našles į sąrašą paramai gauti. (1 Timotiejui 5:3, 9, 10) Panašiai ir šiandien susirinkimo prižiūrėtojai prireikus mielai organizuoja pagalbą garbaus amžiaus krikščionims remti. Tačiau ne tik taip būtina pasirūpinti ištikimais senais liudytojais.

11. Ką Jėzus pasakė apie varganą našlę, davusią smulkią auką?

¹¹ Artinantis žemiškosios tarnystės pabaigai, Jėzus atsisėdo šalia šventyklos ir „stebėjo, kaip žmonės metė į skrynią variokus“. Štai kas patraukė jo dėmesį: „Atėjo viena suvargusi našlė ir įmetė du pinigėlius, tai yra skatiką.“ Jėzus pasišaukė mokinius ir pasakė: „Iš tiesų sakau jums: ši vargšė našlė įmetė daugiausia iš visų, kurie dėjo į aukų skrynią. Visi aukojo iš to, kas jiems atlieka, o ji iš savo neturto įmetė visa, ką turėjo, visus savo išteklius.“ (Morkaus 12:41-44) Našlė davė smulkią auką, bet Jėzus žinojo, kaip jo dangiškasis Tėvas brangina tokį nuoširdų moters atsidavimą. Vargana našlė buvo sena, bet tai Jėzui nesukliudė pasigėrėti jos poelgiu.

12. Kaip susirinkimo vyresnieji gali rodyti dėkingumą seniems krikščionims už jų tarnybą?

 ¹² Kaip ir Jėzus, krikščionių prižiūrėtojai nenuvertina senimo pastangų remti teisingą garbinimą. Vyresnieji turi progų pagirti juos už dalyvavimą tarnyboje, sueigose, gerą įtaką susirinkimui bei ištvermę. Girdėdami malonų, padrąsinantį žodį, senieji „galės didžiuotis“ savo šventa tarnyba; tuomet jie neliūdės ir nelygins, ką kitiems krikščionims pavyksta nuveikti arba ką patys gebėdavo praeityje. (Galatams 6:4)

13. Kaip vyresnieji gali pasinaudoti pagyvenusių skelbėjų patirtimi bei gabumais?

¹³ Vyresnieji gali parodyti, jog vertina pagyvenusiųjų pastangas, pasinaudodami jų patirtimi bei sugebėjimais. Pavyzdingus senus liudytojus kartais reikėtų įtraukti į demonstracijas, paimti iš jų interviu. „Klausytojai būna labai dėmesingi, kai pakviečiu pasidalinti mintimis ką nors iš senyvųjų, kurių vaikai pasirinko tiesos kelią“, — sako vienas vyresnysis. Kito susirinkimo vyresnieji džiaugiasi, kad viena 71-erių metų pionierė sėkmingai padeda Karalystės skelbėjams tapti reguliariais skelbėjais. Ji taip pat skatina juos neapleisti svarbiausio — kasdien skaityti Bibliją, dienos citatą ir paskui visa tai apmąstyti.

14. Kaip viena vyresniųjų taryba parodė, jog vertina savo senyvą prižiūrėtoją?

¹⁴ Susirinkimo vyresnieji taip pat vertina senyvų prižiūrėtojų veiklą. Žozė, kuriam per septyniasdešimt, kelis dešimtmečius tarnauja vyresniuoju. Neseniai jam buvo padaryta didelė operacija. Žozė manė, kad dėl ilgo gydymo teks atsisakyti pirmininkaujančiojo prižiūrėtojo pareigų. „Mane nustebino kitų vyresniųjų požiūris, — pasakoja jis. — Užuot pritarę šiai mano nuomonei, jie paklausė, kaip galėtų pagelbėti, kad pajėgčiau  eiti savo pareigas.“ Jauno vyresniojo padedamas Žozė toliau džiugiai tarnauja pirmininkaujančiuoju prižiūrėtoju ir tai tikra palaima susirinkimui. Kitas to susirinkimo vyresnysis tvirtina: „Bendratikiai labai vertina Žozė tarnystę: myli ir gerbia jį už patirtį bei pavyzdingą tikėjimą. Jis puošia mūsų susirinkimą.“

Rūpinkimės vieni kitais

15. Kodėl visiems krikščionims turi rūpėti senyvų bendratikių gerovė?

¹⁵ Ne vien vaikai turi rūpintis pagyvenusiais tėvais, ne vien paskirti susirinkimo tarnai — senimu. Paulius prilygino krikščionių susirinkimą kūnui: „Tvarkydamas kūną, Dievas skyrė daugiau pagarbos tiems nariams, kurie jos stokojo, kad kūne nebūtų susiskaldymo ir patys nariai rūpintųsi vieni kitais.“ (1 Korintiečiams 12:24, 25) Kad krikščionių susirinkimas darniai veiktų, kiekvienas narys turi rūpintis bendratikių, taigi ir senųjų, gerove. (Galatams 6:2)

16. Kaip galime parodyti dėmesį garbaus amžiaus bendratikiams atėję į krikščionių sueigą?

¹⁶ Krikščionių sueigos — gera proga rodyti rūpinimąsi pagyvenusiais. (Filipiečiams 2:4; Hebrajams 10:24, 25) Ar pasišnekučiuojame su jais Karalystės salėje? Ar pasiteiraujame apie sveikatą ir sykiu ar ‘perduodame šiek tiek dvasinių dovanų’, tokių kaip įkvepiantys tarnybos atsitikimai arba Šventojo Rašto mintys? Kadangi kai kuriems garbaus amžiaus bendratikiams sunku vaikščioti, nelaukime, kol jie prieis, o patys prisėskime šalia. Jei kas nors iš jų blogai girdi, kalbėkime lėtai ir aiškiai. Kad tikrai ‘pasidrąsintume drauge’, turime atidžiai išklausyti senyvą žmogų. (Romiečiams 1:11, 12; Jr)

17. Kaip galime rūpintis pagyvenusiais krikščionimis, kurie priversti būti namuose?

¹⁷ Ką daryti, jei kas nors iš senųjų nebegali lankyti krikščionių sueigų? Jokūbo 1:27 primenama, kad mūsų pareiga „rūpintis našlaičiais ir našlėmis jų sielvarte“. Viena graikiško veiksmažodžio, verčiamo „rūpintis“, reikšmė yra „lankyti“.  (Apaštalų darbų 15:36) Kaip džiaugiasi pagyvenusieji, kai ateiname pas juos. Paulius, „senas žmogus“, apie 65-uosius m. e. m. įkalintas Romoje, pasijuto vienui vienas. Jis troško pamatyti savo bendradarbį Timotiejų ir jam rašė: „Paskubėk veikiai atvykti pas mane.“ (Filemonui 9; 2 Timotiejui 1:3, 4; 4:9) Kai kurie seni mūsų bendratikiai, kad ir laisvi, priversti būti namuose dėl savo negalių. Jie tarsi prašyte prašosi aplankomi. Ar mes jautrūs tokiems poreikiams?

18. Kaip pasijunta pagyvenusieji, kai juos aplankome?

¹⁸ Niekada nemanyk, jog lankyti dvasinius brolius bei seseris mažai naudinga. Štai krikščionis, vardu Onesiforas, uoliai ieškojo apaštalo Pauliaus, jį rado ir paskui ‘dažnai stiprindavo’. (2 Timotiejui 1:16, 17) „Man smagu bendrauti su jaunesniaisiais, — sako viena pagyvenusi sesė. — Puikiausia, kad jaučiuosi lyg būčiau jų namiškė. Tai mane labai džiugina.“ Kita senyva krikščionė pasakoja: „Esu labai dėkinga, jei kas nors atsiunčia atviruką, paskambina ar trumpam užsuka. Tuomet tiesiog atsigaunu.“

Jehova atlygina rūpestingiesiems

19. Kodėl palaiminga rūpintis pagyvenusiais?

¹⁹ Rūpindamiesi senaisiais patirsime daug palaimų. Tai puiki proga semtis iš jų žinių bei patirties. Tie, kas rūpinasi, jaučiasi laimingi duodami, taip pat kupini pasitenkinimo ir vidinės ramybės, nes vykdo Šventojo Rašto įpareigojimus. (Apaštalų darbų 20:35) Be to, šiems geradariams nėra ko nuogąstauti, kad senatvėje gali būti apleisti. Dievo Žodis laiduoja: „Dosnus žmogus turtėja, o kas pagirdo kitus, tas pats bus pagirdytas.“ (Patarlių 11:25)

20, 21. Koks Jehovos požiūris į tuos, kurie rūpinasi senimu, ir kam turime būti pasiryžę?

²⁰ Jehova atlygina dievobaimingiems vaikams, prižiūrėtojams bei kitiems dėmesingiems krikščionims už nesavanaudišką rūpinimąsi senyvais bendratikiais. Jie rodo tokią dvasią, apie kurią kalbama vienoje patarlėje: „Kas dosnus vargšui, tas skolina Viešpačiui; jis atmokės jam už gerą darbą.“ (Patarlių 19:17) Jeigu meilės skatinami padedame varganiems, Dievo požiūriu, tai yra skola, už kurią jis atlygina palaimomis. Jis atsidėkoja ir už meilingą rūpinimąsi garbaus amžiaus bendratikiais, kurių daugelis yra ‘pasaulio akyse vargdieniai, bet turtingi tikėjimu’. (Jokūbo 2:5)

²¹ Koks dosnus Dievo atlygis! Tai amžinasis gyvenimas. Didžioji Dievo tarnų dauguma džiaugsis amžinybe žemės rojuje, kuriame išnyks visi paveldėtos nuodėmės padariniai ir ištikimiems seniems žmonėms bus sugrąžinta jaunystės galia. (Apreiškimo 21:3-5) Laukdami to palaimingo meto, ir toliau neapleiskime savo krikščioniškos pareigos rūpintis pagyvenusiais.

[Išnaša]

Kaip atsakytum?

• Kaip vaikai gali gerbti senus tėvus?

• Kaip vyresnieji rodo dėkingumą savo kaimenės senimui?

• Kaip kiekvienas krikščionis gali parodyti nuoširdų dėmesį pagyvenusiems?

• Kaip laiminami tie, kas rūpinasi garbaus amžiaus krikščionimis?

[Studijų klausimai]

[Rėmelis 17 puslapyje]

Kai vieno krikščionies tėvams prireikė paramos

Filipui, tarnavusiam savanoriu statybininku Liberijoje 1999 metais, buvo pranešta, kad sunkiai susirgo tėvas. Žinodamas, jog motinai bus sunku tokiomis aplinkybėmis, jis nutarė grįžti namo ir pasirūpinti tėvo gydymu.

„Nelengva buvo apsispręsti, — pasakoja Filipas, — bet suvokiau, kad mano pirmoji pareiga yra padėti tėvams.“ Trejus metus jis pasiliko su jais: perkėlė į tinkamesnį namą ir vietinių bendratikių padedamas įrengė viską taip, kad būtų patogiau ligotam tėvui.

Dabar Filipo motinai daug parankiau prižiūrėti sunkiai sergantį vyrą. Neseniai Filipas pradėjo tarnauti savanoriu Makedonijos Jehovos liudytojų filiale.

[Rėmelis 19 puslapyje]

Jie rūpinasi bendratike

Kai Ada, 85 metų krikščionė iš Australijos, nebegalėjo išeiti iš namų dėl silpnos sveikatos, ja pasirūpino susirinkimo vyresnieji. Jie organizavo bendratikių grupę jai padėti. Tie broliai bei seserys atėję mielai valo, skalbia, verda ir tvarko kitus reikalus.

Jau beveik dešimtmetį teikiama tokia pagalba ir iki šiol daugiau nei 30 Jehovos liudytojų rūpinasi Ada. Jie lanko seserį, skaito jai biblinius leidinius, pasakoja apie dvasinę bendratikių pažangą ir nuolat su ja meldžiasi.

Vienas krikščionių vyresnysis pasakė: „Adai padedantys liudytojai džiaugiasi galėdami tai daryti. Ne vieną dešimtmetį daugelį įkvėpdavo jos ištikima tarnyba, todėl net neįsivaizduojama, kad būtume nejautrūs sesės poreikiams.“

[Iliustracija 16 puslapyje]

Ar negailime švelnių žodžių seniems tėvams?

[Iliustracijos 18 puslapyje]

Visi susirinkimo nariai gali rodyti meilę pagyvenusiems bendratikiams