Ar tavo gyvenimą valdo aplinkybės?

SLEGIANČIOS aplinkybės, nelaimės šiais „sunkiais laikais“ įprastos. (2 Timotiejui 3:1) Vienos užklumpa ir praeina. Kitos vargina mėnesius, netgi metų metus. Dėl to daugelis jaučiasi kaip psalmininkas Dovydas, maldavęs Jehovą: „Palengvink man širdies rūpesčius ir išgelbėk mane iš mano vargų.“ (Psalmyno 25:17)

Gal ir tu grumiesi su nepakeliamais sunkumais? Jeigu taip, Biblija gali padėti ir padrąsinti. Prisiminkime Juozapą ir Dovydą, du ištikimus Jehovos tarnus, kantriai kentusius negandas. Apsvarstydami, kaip jie elgėsi užgriuvus bėdoms, lengviau ištversime panašias negandas.

Dideli išbandymai

Sulaukęs 17 metų Juozapas patyrė priešiškumą savo paties šeimoje. Vyresnieji broliai matė, kad Jokūbas, jų tėvas, „[Juozapą] myli labiau už kitus“, todėl „jo taip nekentė, kad vengdavo net pasisveikinti“. (Pradžios 37:4) Galima įsivaizduoti, koks susirūpinęs ir prislėgtas turėjo būti Juozapas. Galiausiai iš neapykantos broliai jį pardavė į vergiją. (Pradžios 37:26-33)

Vergaujant Egipte Juozapui teko priešintis nepadoriems šeimininko žmonos pasiūlymams. Atstumta iš įtūžio ji melagingai apkaltino Juozapą bandymu išprievartauti. Jaunuolį įmetė į kalėjimą, „jo kojos buvo supančiotos, ant kaklo užkarta grandinė“. (Pradžios 39:7-20; Psalmyno 105:17, 18) Koks išbandymas! Dėl šeimos bei aplinkinių klastingo elgesio Juozapas vergavo ir kalėjo apie 13 metų. (Pradžios 37:2; 41:46)

 Kitas jaunas izraelitas, Dovydas, senovėje irgi patyrė išbandymų. Ne vienus metus turėjo slapstytis nuo karaliaus Sauliaus, kuris jį persekiojo tarsi medžiotojas žvėrį. Dovydo gyvybei nuolat grėsė pavojus. Sykį jis atėjo pas kunigą Ahimelechą prašyti maisto. (1 Samuelio 21:2-8 [21:1-7, Brb]) Sužinojęs, kad šis padėjo Dovydui, Saulius įsakė nužudyti ne tik jį, bet ir visus kunigus bei jų šeimas. (1 Samuelio 22:12-19) Galima įsivaizduoti, kaip sielvartavo Dovydas, netyčia sukėlęs tokią tragediją!

Juozapas ir Dovydas gana ilgai kentė priešiškumą ir blogą elgesį. Tyrinėdami, kaip jie ištvėrė tokiomis sunkiomis aplinkybėmis, pasimokome kai ko naudingo. Aptarkime, kuo šie vyrai sektini.

Negiežkime apmaudo nei pykčio

Pirma, šie ištikimi vyrai nepasidavė apmaudui ir pykčiui. Būdamas kalėjime Juozapas galėjo piktintis išdavikais broliais, net planuoti kada nors atsimokėti. Iš kur žinome, kad tokias blogas mintis jis vijo šalin? Štai pagalvok, kaip Juozapas reagavo turėdamas progą keršyti, kai broliai atvyko į Egiptą pirkti maisto: „Nusigręžęs nuo jų, jis verkė... Tada... įsakė pripildyti jų maišus grūdų, sugrąžinti kiekvieno vyro pinigus į jo maišą ir aprūpinti maistu kelionei.“ Vėliau, siųsdamas brolius atgabenti tėvo, Juozapas priminė: „Nesibarkite pakeliui!“ Jo žodžiai ir poelgiai rodė, kad nedavė valios pagiežai nei pykčiui. (Pradžios 42:24, 25; 45:24)

Ir Dovydas negiežė apmaudo ant karaliaus Sauliaus. Du kartus galėjo Sauliui atimti gyvybę. Tačiau kai vyrai ragino Dovydą tai padaryti, šis atsakė: „Apsaugok, Viešpatie, kad taip padaryčiau savo valdovui, Viešpaties pateptajam, pakeldamas prieš jį savo ranką, nes jis yra Viešpaties pateptasis“ (Brb). Dovydas viską paliko Jehovai ir pasakė savo vyrams: „Kaip Viešpats gyvas, pats Viešpats ištiks jį arba kai ateis jo diena mirti, arba kai nužygiuos į mūšį ir žus.“ Vėliau Dovydas net sukūrė graudulingą giesmę gedėdamas žuvusio Sauliaus ir jo sūnaus Jehonatano. Jis, kaip ir Juozapas, nesileido apmaudo užvaldomas. (1 Samuelio 24:4-7; 26:7-13; 2 Samuelio 1:17-27)

 Ar patyrę kokią skriaudą apmaudaujame ir piktinamės? Taip kartais atsitinka. Jeigu pasiduosime tokiems jausmams, pasekmės gali būti žalingesnės nei pati skriauda. (Efeziečiams 4:26, 27) Net jei neįstengtume sulaikyti kitų nuo nederamo poelgio, savo reakciją valdyti įmanoma. Tikėdami, kad Jehova atėjus laikui ištaisys padėtį, apmaudo ir pykčio atsikratysime lengviau. (Romiečiams 12:17-19)

Daryk viską, ką gali

Antra, mes pasimokome neleisti aplinkybėms žlugdyti gyvenimo. Kartais taip nerimaujame dėl mums neįmanomų dalykų, kad užmirštame, kas įmanoma. Aplinkybės tarsi sukausto. Taip galėjo atsitikti ir Juozapui. Bet jis darė viską, kas nuo jo priklausė. Vergaudamas Juozapas „rado malonę [savo šeimininko] akyse ir tapo jo asmeniniu tarnu. Ilgainiui jis padarė jį savo namų prievaizdu“. Panašiai ir kalėjime. Dėl Jehovos palankumo ir Juozapo stropumo „kalėjimo viršininkas atidavė į Juozapo rankas visus tame kalėjime buvusius kalinius. Ir kas tik ten buvo reikalinga atlikti, per jį buvo padaryta“. (Pradžios 39:4, 21-23)

Gyvendamas kaip bėglys Dovydas irgi darė viską, kas nuo jo priklausė. Stovyklaudamas Parano dykumoje su vyrais saugojo nuo plėšikų Nabalo bandas. „Siena mums jie buvo ir naktį, ir dieną“, — pasakė vienas iš Nabalo piemenų. (1 Samuelio 25:16) Vėliau būdamas Ciklage Dovydas ne kartą puolė miestus, kuriuos valdė priešiškos tautos, gyvenančios į pietus nuo Izraelio žemių. Taip saugojo Judo sienas. (1 Samuelio 27:8; 1 Metraščių 12:21-23 [12:20-22, Brb])

Ar galėtume ir mes geriau išnaudoti esamas aplinkybes? Galime, nors tai nelengva. Apie savo gyvenimą Paulius rašė: „Išmokau būti patenkintas savo būkle... Visa ko teko ragauti: buvau sotus ir alkanas, turtingas ir beturtis.“ Kaip Paulius išsiugdė tokį požiūrį? Nenustodamas pasitikėti Jehova. Jis pripažino: „Aš visa galiu tame, kuris mane stiprina.“ (Filipiečiams 4:11-13)

Lauk Jehovos

Trečia, užuot bandę pakeisti aplinkybes nebiblinėmis priemonėmis, turime laukti Jehovos. Jėzaus mokinys Jokūbas rašė: „Ištvermė tegul atlieka tobulą darbą, kad būtumėte tobuli ir nepeiktini, be jokio trūkumo.“ (Jokūbo 1:4, Jr) Nemėgindami tuoj nutraukti išbandymų netinkamais būdais, o kantriai iškentėdami, leisime ištvermei ‘atlikti tobulą darbą’. Taip mūsų tikėjimas bus patikrintas, išgrynintas, patirsime, kaip stipriai jis palaiko. Tokią ištvermę parodė Juozapas ir Dovydas. Jie nebandė ieškoti sprendimo, galinčio užtraukti Jehovos nemalonę, bet darė viską, kas įmanoma esamomis aplinkybėmis, ir buvo labai palaiminti. Jie laukė Jehovos ir jis panaudojo juodu išgelbėti jo tautą ir jai vadovauti. (Pradžios 41:39-41; 45:5; 2 Samuelio 5:4, 5)

Dėl susidariusių aplinkybių ir mums kartais galbūt norisi ieškoti nebiblinių sprendimų. Pavyzdžiui, gal esi nusivylęs, kad nerandi tinkamo sutuoktinio? Jeigu taip, saugokis pagundos peržengti Jehovos  nurodymą tuoktis „tik Viešpatyje“. (1 Korintiečiams 7:39) Gal iškilo sunkumų santuokoje? Užuot pasidavę pasaulio dvasiai ir atsiskyrę vienas nuo kito ar net siekę teisiškai išsituokti, bandykite spręsti problemą drauge. (Malachijo 2:16; Efeziečiams 5:21-33) Gal dėl ekonominių sąlygų nelengva išlaikyti šeimą? Kas laukia Jehovos, vengs įtartinų ir neteisėtų uždarbio šaltinių. (Psalmyno 37:25; Hebrajams 13:18) Visi turime stengtis daryti, ką tik galime, kad esamomis aplinkybėmis Jehova laimintų. Dėdami pastangas, būkime pasiryžę laukti tobulo jo sprendimo. (Michėjo 7:7)

Jehova palaikys

Juozapas ir Dovydas sėkmingai įveikė nusivylimą bei sunkumus. Tai verta apmąstyti. Nors jų gyvenimas aprašytas vos keliuose Biblijos puslapiuose, jų išbandymai tęsėsi ne vienus metus. Pagalvok: „Kaip šie Dievo tarnai prisitaikė prie aplinkybių? Kaip neprarado džiaugsmo? Kokias savybes turėjo ugdytis?“

Taip pat pravartu apsvarstyti dabartinių Jehovos tarnų ištvermės pavyzdžius. (1 Petro 5:9) Sargybos bokšte ir Atsibuskite! kasmet spausdinama daug gyvenimo istorijų. Ar perskaitai ir apmąstai šių ištikimų krikščionių pasakojimus? Bendratikių, pasiaukojamai tarnaujančių sunkiomis aplinkybėmis, turime ir savo susirinkimuose. Ar bendrauji su jais? Ar mokaisi iš jų per susirinkimo sueigas? (Hebrajams 10:24, 25)

Jei slegia vargai, žinok: Jehova rūpinasi tavimi ir palaiko. (1 Petro 5:6-10) Neleisk aplinkybėms valdyti tavo gyvenimo. Sek Juozapo, Dovydo bei kitų pavyzdžiu: neapmaudauk, daryk viską, ką gali, esamomis sąlygomis ir lauk Jehovos tobulo sprendimo. Artinkis prie jo per maldą ir uolią tarnystę. Tuomet patirsi, kad galima džiaugtis ir būti laimingam netgi sunkiais laikais. (Psalmyno 34:9 [34:8, Brb])

[Iliustracija 20, 21 puslapiuose]

Juozapas darė viską, ką galėjo

[Iliustracija 23 puslapyje]

Dovydas laukė, kol Jehova padės įveikti sunkumus