‘Ji pamokė mus gerbti jos religiją’

VIENAI Jehovos liudytojai iš Rovigo provincijos (Italija) nustatė piktybinį auglį. Sveikatai blogėjant, ji keletą kartų gulėjo ligoninėje, kur prašėsi gydoma be kraujo perpylimo. Paskui namuose liudytoją prižiūrėjo vietinio onkologinių ligonių slaugos centro darbuotojai.

Šios 36 metų pacientės tvirtas tikėjimas ir noras bendradarbiauti padarė didelį įspūdį ja besirūpinančiam personalui. Vienas iš slaugytojų prieš jos mirtį tai aprašė medicinos žurnale. Straipsnyje ligonė vadinama Andžela.

„Andžela kupina gyvybės ir pasiryžusi nepasiduoti. Ji žino apie savo ligą bei sunkią būklę ir kaip kiekvienas iš mūsų ieško išeities, vaistų... Spėjome ją geriau pažinti. Andžela nesipriešino teikiamai pagalbai. Anaiptol, jos nuoširdumas labai palengvino mūsų darbą. Nauda buvo abipusė, nes bendraudavome atvirai ir slauga teikė malonumą... Greit supratome, kad jos religija trukdys mums ją gydyti.“ Tai slaugytojo nuomonė. Jo požiūriu, Andželai reikėjo perpilti kraują, o ji atsisakė. (Apaštalų darbų 15:28, 29)

„Mes, medikai, Andželai pasakėme, kad nepritariame jos sprendimui, bet ji paaiškino gyvybę labai branginanti. Iš jos žodžių supratome, kiek jai ir jos šeimai svarbi pasirinkta religija. Andžela kovoja su liga. Ji ryžtinga, trokšta gyventi, grumiasi iš paskutiniųjų. Aiškiai pasakė savo apsisprendimą, savo įsitikinimą. Ji turi nusistatymą, kurio mums dažnai trūksta, ir tikėjimą, kuris stipresnis už mūsiškį... Andžela moko gerbti jos religiją, nors profesinė etika mums diktuotų ką kita... Tokios pamokos labai vertingos, nes susiduriame su visokiais įvairių religijų žmonėmis, visokiomis aplinkybėmis. Semdamiesi patirties galime kuo nors padėti kiekvienam pacientui.“

Tame straipsnyje toliau buvo atkreiptas dėmesys į žodžius iš slaugytojų etikos kodekso, patvirtinto Italijoje 1999 metais: „Rūpindamasis ligoniu, slaugytojas privalo atsižvelgti į jo puoselėjamas religines, moralines bei kultūrines vertybes, rasę, lytį.“ Kartais gydytojams bei slaugančiam personalui gali būti sunku gerbti pacientų religinius įsitikinimus, tačiau šie už tai yra labai dėkingi.

Jehovos liudytojai nuodugniai apmąsto savo sprendimus dėl gydymo ir sveikatos priežiūros. Kaip rodo Andželos atvejis, į Šventojo Rašto nurodymus jie žiūri rimtai, tačiau nėra fanatikai. (Filipiečiams 4:5, NW) Savo pacientų liudytojų teisę apsispręsti pagal sąžinę gerbia vis daugiau gydytojų.