Vertingiausias paveldas

SAVO gyvenimo saulėlydyje garbaus amžiaus apaštalas Jonas rašė: „Nerandu didesnio džiaugsmo, kaip klausytis, jog mano vaikai gyvena tiesoje.“ (3 Jono 4)

Šis Dievui ištikimas vyras turėjo omenyje savo dvasinius vaikus. Tą patį gali pasakyti apie vaikus ir daugelis tėvų. Visomis išgalėmis jie stengėsi auginti savo atžalas „drausmindami ir mokydami Viešpaties vardu“, tad dabar džiaugiasi, kad šie „gyvena tiesoje“. (Efeziečiams 6:4) Mokyti vaikus eiti amžinojo gyvenimo keliu reiškia duoti jiems vertingiausią paveldą. Juk krikščionims, kurie atsidavę Dievui, tai yra gyvena kaip Jehova nori, „skirtas esamojo ir būsimojo gyvenimo pažadas“. (1 Timotiejui 4:8)

Jehovai, tobulajam Tėvui, labai brangūs dievobaimingi tėvai, negailintys pastangų dvasiškai lavinti savo vaikus. Jei šie leidžiasi taip auklėjami, patiria daug džiaugsmo drauge su tėvais teisingai garbindami Dievą. Malonūs prisiminimai apie tai lydi juos ir užaugus. Vieniems gera prisiminti, kaip pirmą kartą atliko užduotį Teokratinės tarnybos mokykloje. * Kiti galbūt iki šiol mena tą akimirką, kai ryžosi patys perskaityti Biblijos eilutę klausytojui skelbdami su tėvais gerąją naujieną. O ar gali vaikai užmiršti, kaip tėvai jiems skaitydavo Mano biblinių pasakojimų knygą arba „Klausykite Didžiojo Mokytojo“ *? Štai Gabrielius pasakoja, kas jam labiausiai patikdavo: „Kai buvau tik ketverių, gamindama valgį mama kasdien man giedodavo. Ypač įsiminiau vieną Karalystės giesmę. Vėliau ta giesmė padėjo man suvokti, kaip svarbu tarnauti Jehovai.“ Galbūt ir tu mintyse niūniuoji Gabrieliaus mėgstamą melodiją. Tai 157-oji giesmyno Giedokite gyrių Jehovai giesmė „Garbink Jehovą jaunystėje“.

Pirmieji jos žodžiai tokie: „Kūdikiai šlovino Dievą seniai; Jėzų pasveikino jųjų balsai.“ Taip, buvo vaikų, kurie turėjo puikią progą bendrauti su Jėzumi, ir jis, ko gero, džiaugėsi jų meilumu, nuoširdumu.  Jėzus savo sekėjams netgi nurodė vaikus kaip stropumo moksle pavyzdį. (Mato 18:3, 4) Tad ir vaikams dera garbinti Jehovą. Toliau giesmė skamba taip: „Taigi jie su vyresniaisiais kartu gali laikyti Jehovą šventu.“

Pavyzdingu elgesiu — namie, mokykloje bei kitur — daugelis vaikų teikia garbę Dievui ir savo šeimai. Kokia palaima jiems — „mylintys tiesą krikščionys tėvai“! (Pakartoto Įstatymo 6:7) Dievobaimingi tėvai paklūsta Jehovai, meilingajam Tėvui, mokančiam savo kūrinius vaikščioti taku, kuriuo turi eiti. Taip darydami tėvai susilaukia palaimų. To paties mokydami ir savo mažuosius, džiaugiasi, kad šie ‘būna klusnūs’. (Izaijo 48:17, 18) Štai Anhelika, tarnaujanti Meksikos Jehovos liudytojų filiale, sako: „Tėvai visuomet stengėsi laikytis Biblijos principų. Todėl mano vaikystė buvo nuostabi. Jaučiausi laiminga.“

Tokie krikščionys mato, kaip svarbu saugoti dvasinį palikimą. Gal ir jūs auklėjami šeimoje, branginančioje krikščioniškas vertybes? Tuomet esate skatinami tos pačios giesmės žodžiais: „Stenkitės likti, jaunuoliai, tyri.“ Ateis laikas, kai turėsite dėl daug ko patys apsispręsti, todėl dabar mokykitės „pasikliauti Jehova širdy. O tik nevarkite jūs dėl garbės“.

Jei imsite klaidingai elgtis — vaikytis populiarumo, gali niekais virsti visa jūsų auklyba ir būti sužlugdyta ateitis. Trokšdami garbės galite prarasti budrumą. Kai kam taip ir atsitiko bendraujant su tais, kurie atrodė neblogi, net patrauklūs žmonės, tačiau nėmaž nepaisė krikščioniškų normų. Taip buvo su Tara — vaizdajuostės Jaunimas klausia: kaip man įsigyti tikrų draugų? pagrindine veikėja. Kaip ir ji, kiekvienas jaunuolis krikščionis, draugaujantis su bendraamžiais, kurie nevertina Dievo teisingo garbinimo, anksčiau ar vėliau supras, kad, pasak giesmės žodžių, „blogos draugijos pakenkti galės“. Geriems įpročiams išsiugdyti reikia daug metų, o juos sugadinti galima kaipmat.

Aišku, nelengva gyventi dievobaimingai. Bet, kaip toliau giedama giesmėje, „jei prisiminsite Dievą jauni, girsite jį ir  tiesa, ir dvasia“, padėsite tvirtą tikros sėkmės pamatą. Ir „džiaugsmo patirsite jūs augdami“. Dar geriau suvoksite, kad per meilingą Jehovos rūpinimąsi niekas nesutrukdys daryti, kas, jo požiūriu, teisinga. Tai padės tapti subrendusiu Dievo tarnu. Ir svarbiausia — jei paklūstate krikščioniškam auklėjimui, „džiaugsis Jehova dėl to širdyje“. Ar tai ne pati didžiausia garbė? (Patarlių 27:11)

Tad, jaunuoliai, visada branginkite, kad esate auklėjami Jehovos ir krikščionių tėvų. Jų didelė meilė teskatina elgtis, kaip patinka Dievui. Kaip Jėzumi Kristumi bei ištikimu jaunuoju Timotiejumi, taip ir jumis džiaugsis dangiškasis Tėvas ir žemiškieji tėvai. O jeigu ateityje patys susilauksite vaikų, turbūt pritarsite minėtajai Anhelikai: „Jei kada nors turėsiu vaiką, stropiai stengsiuosi nuo pat kūdikystės išugdyti jo širdyje meilę Jehovai, kad tai būtų brangiausias turtas.“ Tikrai, mokyti žengti teisumo taku, vedančiu į amžinąjį gyvenimą — tai duoti patį vertingiausią paveldą.

[Išnašos]