Laiškas Nojui
Laiškas Nojui
„BRANGUS Nojau, ne kartą skaičiau Biblijoje apie tai, kaip pasistatei arką ir su šeima išsigelbėjai per Tvaną.“
Taip prasideda penkiolikametės Minamarijos laiškas, patekęs į 14—21 metų amžiaus moksleivių rašinių konkursą. Jį surengė Suomijos pašto tarnyba, Gimtosios kalbos mokytojų federacija ir Suomių literatūros draugija. Remdamiesi pasirinkta knyga, dalyviai turėjo parašyti laišką jos autoriui arba personažui. Mokytojai atrinko per 1400 darbų ir nusiuntė vertinimo komisijai. Ši išrinko patį geriausią, dešimčiai skyrė antrąją vietą ir dar tiek pat įvertino trečiąja. Minamarija džiaugėsi, kad ir jos laiškas pateko į trečiąją grupę.
Kodėl mokinė rašė Nojui, gyvenusiam prieš maždaug penkis tūkstantmečius? Ji paaiškina: „Rinkdamasi knygą, pirmiausia pagalvojau apie Bibliją. Joje aprašyti asmenys man gerai pažįstami. Esu tiek daug apie juos skaičiusi — jie man tarsi gyvi. O Nojaus gyvenimas labai įdomus, visai kitoks nei manasis.“
Minamarijos laiškas Nojui baigiasi žodžiais: „Tu tebesi tikėjimo ir klusnumo pavyzdys. Ir įkvepi visus, skaitančius Bibliją, gyventi pagal tikėjimą.“
Šitas Šventąjį Raštą branginančios mergaitės rašinys puikiai liudija, kad Biblija išties ‘gyva ir veiksminga’ — jos įtaka didžiulė tiek jaunam, tiek pagyvenusiam. (Hebrajams 4:12)