Ar džiaugiesi ‘Jehovos įstatymu’?
Ar džiaugiesi ‘Jehovos įstatymu’?
„Laimingas, kas... džiaugiasi Viešpaties [„Jehovos“, NW] Įstatymu.“ (PSALMYNO 1:1, 2)
1. Kodėl esame laimingi Jehovos tarnai?
JEHOVA palaiko ir laimina mus, savo ištikimus garbintojus. Tiesa, patiriame nemažai sunkumų. Vis dėlto džiaugiamės tikra laime. Ir nenuostabu — juk tarnaujame „laimingajam Dievui“, kurio šventoji dvasia pripildo mūsų širdis džiaugsmo. (1 Timotiejui 1:11, NW; Gal 5:22) O džiaugsmas yra pasitenkinimo jausmas, kai tikimasi ar sulaukiama ko nors gero. Dangiškasis Tėvas išties teikia puikių dovanų. (Jokūbo 1:17) Be abejonių, mes laimingi!
2. Kokias psalmes aptarsime?
2 Apie laimę daug kalbama Psalmyne. Tai akivaizdu iš pirmos ir antros psalmių. Jėzaus Kristaus pirmieji sekėjai priskyrė antrąją psalmę Izraelio karaliui Dovydui. (Apaštalų darbų 4:25, 26) Nežinomas pirmosios psalmės autorius savo įkvėptą giesmę pradeda žodžiais: „Laimingas, kas atmeta nedorėlių patarimus.“ (Psalmyno 1:1) Šiame ir kitame straipsniuose aptarsime, kaip minėtos dvi psalmės skatina mus džiūgauti.
Laimės paslaptis
3. Kodėl dievobaimingas žmogus laimingas, kaip rašoma Psalmyno 1:1?
3 Pirmoji psalmė atskleidžia, kodėl dievobaimingas žmogus laimingas. Psalmininkas nurodo kelias priežastis: „Laimingas, kas atmeta nedorėlių patarimus, kas neina nusidėjėlių keliu ir nebendrauja su pašaipūnais.“ (Psalmyno 1:1)
4. Kokį pavyzdį paliko Zacharijas ir Elzbieta?
4 Kad būtume tikrai laimingi, turime laikytis teisingų Jehovos reikalavimų. Zacharijas ir Elzbieta, kuriems teko garbė tapti Jono Krikštytojo tėvais, „buvo teisūs Dievo akyse ir nepriekaištingai vykdė visus Viešpaties įsakymus bei nuostatus“. (Luko 1:5, 6) Mes irgi patirsime laimę, jei elgsimės panašiai ir griežtai ‘atmesime nedorėlių patarimus’ — jų neklausysime.
5. Kas padės vengti „nusidėjėlių kelio“?
5 Jei saugomės bedievių mąstysenos, ‘neisime nusidėjėlių keliu’. Nesilankysime ten, kur amoralios pramogos ir kur susirenka blogos reputacijos žmonės. O jeigu esame gundomi nusižengti Biblijos principams? Melskime Dievą pagalbos laikytis apaštalo Pauliaus patarimo: „Nevilkite svetimo jungo su netikinčiaisiais. Kas gi bendra tarp teisumo ir nuodėmės? Arba kas bendra tarp šviesos ir tamsos?“ (2 Korintiečiams 6:14) Jei esame tyraširdžiai ir pasikliaujame Dievu, atmesime bedievių mintis bei gyvenseną. Mūsų motyvai ir troškimai bus dori, ‘tikėjimas neveidmainiškas’. (Mato 5:8; 1 Timotiejui 1:5, Vl)
6. Kodėl turime saugotis šaipūnų?
6 Norėdami įtikti Jehovai neturime ‘bendrauti su pašaipūnais’. Kai kurie niekina dievobaimingumą, o ypač pašaipiai šiomis „paskutinėmis dienomis“ kalba buvę krikščionys, tapę atskalūnais. Apaštalas Petras perspėjo bendratikius: „Mylimieji, ... pirmiausia turite žinoti, kad paskutinėmis dienomis pasirodys šaipūnai, kupini pajuokos. Jie gyvens savo geiduliais ir kalbės: ‘Kur jo pažadėtas atėjimas? Juk nuo to laiko, kai užmigo protėviai, visa pasilieka kaip buvę nuo sutvėrimo pradžios.’“ (2 Petro 3:1-4) Jei ‘nebendraujame su pašaipūnais’, išvengsime juos ištiksiančios nelaimės. (Patarlių 1:22-27)
7. Kodėl turime atkreipti dėmesį į Psalmyno 1:1 žodžius?
7 Nepaisydami 1 psalmės įžanginių žodžių, prarasime dvasingumą, įgytą studijuojant Bibliją. Taip mūsų dvasinė būklė blogės. Pirmasis žingsnis žemyn — jei klausysime, ką pataria nedorėliai. Paskui, pradėję su jais bendrauti, galime netgi tapti atsimetėliais šaipūnais. Draugystė su nedorais žmonėmis ugdo bedievišką dvasią ir gali pakenkti mūsų santykiams su Jehova Dievu. (1 Korintiečiams 15:33; Jokūbo 4:4) Niekad neleiskime tam atsitikti!
8. Kas padės susitelkti į dvasinius dalykus?
8 Sutelkti dėmesį į dvasinius dalykus ir vengti nedorėlių draugijos padės malda. Paulius rašė: „Nieku per daug nesirūpinkite, bet visuose reikaluose malda ir prašymu su padėka jūsų troškimai tesidaro žinomi Dievui. Ir Dievo ramybė, pranokstanti bet kokį supratimą, sergės jūsų širdis ir mintis Kristuje Jėzuje.“ Apaštalas ragino mąstyti apie tai, kas teisinga, garbinga, teisu, tyra, mylėtina, giriama, apie visa, kas dora ir šlovinga. (Filipiečiams 4:6-8) Klausykime Pauliaus patarimo ir niekad nesielkime kaip nedorėliai.
9. Vengdami blogų darbų, kaip stengiamės padėti visokiems žmonėms?
9 Mes atmetame nedorėlių darbus, bet stengiamės taktiškai paliudyti visiems, kaip ir apaštalas Paulius. Jis romėnų valdytojui Feliksui kalbėjo apie „teisumą, susilaikymą ir būsimąjį teismą“. (Apaštalų darbų 24:24, 25; Kolosiečiams 4:6) Gerąją naujieną apie Karalystę skelbiame visokiems žmonėms. Elgiamės su jais maloniai. Neabejojame, kad „palankiai nusiteikusieji amžinajam gyvenimui“ įtikės ir gėrėsis Dievo įstatymu. (Apaštalų darbų 13:48, NW)
Jis džiaugiasi Jehovos įstatymu
10. Kas padės labiau paveikti protą ir širdį studijuojant?
10 Apie laimingą žmogų psalmininkas toliau sako: „[Jis] džiaugiasi Viešpaties [„Jehovos“, NW] Įstatymu“ „ir pusbalsiu skaito jo įstatymą dieną bei naktį.“ (Psalmyno 1:2; Jr) Kaip Dievo tarnai, ‘džiaugiamės Jehovos įstatymu’. Kai įmanoma, studijuodami asmeniškai galbūt skaitome jį „pusbalsiu“ — ištariame žodžius. Taip skaityti Biblijos ištraukas tikrai naudinga — labiau paliečia protą ir širdį.
11. Kodėl turime skaityti Bibliją „dieną bei naktį“?
11 „Ištikimas ir protingas vergas“ ragina skaityti Bibliją kasdien. (Mato 24:45, Jr) Norėdami geriau susipažinti su žmonijai skirta Jehovos žinia, turėtume tai daryti dieną ir net naktį, kai dėl kokių nors priežasčių neužmiegame. Petras skatino: „Lyg naujagimiai trokškite dvasinio, neatmiešto pieno, kad nuo jo augtumėte išganymui.“ (1 Petro 2:1, 2) Ar mėgsti skaityti Dievo Žodį kasdien ir naktį apmąstyti jį bei Kūrėjo tikslus? Psalmininkas mėgo. (Psalmyno 63:7 [63:6, Brb])
12. Ką darysime, jei mėgstame Jehovos įstatymą?
12 Mūsų amžina laimė priklauso nuo to, ar džiaugiamės Dievo įstatymu. Jis — tobulas ir teisingas, gyventi pagal jį — didelis atpildas. (Psalmyno 19:8-12 [19:7-11, Brb]) Jėzaus mokinys Jokūbas rašė: „Kas geriau įsižiūri į tobuląjį laisvės įstatymą ir jo laikosi, kas tampa nebe užuomarša klausytojas, o darbo vykdytojas, tas bus palaimintas už savo darbą.“ (Jokūbo 1:25) Jei tikrai mėgstame Jehovos įstatymą, kasdien skirsime laiko dvasiniams dalykams apmąstyti. Stengsimės ‘ištirti net Dievo gelmes’ ir Karalystę laikyti svarbiausia. (1 Korintiečiams 2:10-13; Mato 6:33)
Lyg medis
13—15. Kokia prasme galime būti lyg medis, pasodintas prie neišsenkančio vandens šaltinio?
13 Toliau apibūdindamas dorybingą žmogų psalmininkas sako: „Jis lyg medis, pasodintas prie tekančio vandens, duodantis vaisių laikui atėjus, o jo lapai nevysta. Kad ir ką jis darytų, jam sekasi.“ (Psalmyno 1:3) Kaip ir visi netobuli žmonės, Jehovos tarnai patiria sunkumų. (Jobo 14:1) Galbūt kenčiame persekiojimą ar kitokius tikėjimo išbandymus. (Mato 5:10-12) Bet Dievo padedami ištveriame, taip kaip tvirtas medis atlaiko galingus vėjus.
14 Medis, pasodintas prie neišsenkančio vandens telkinio, nenudžiūsta užėjus karščiams ar sausrai. Jei esame dievobaimingi, jėgų teikia neišsenkantis Šaltinis — Jehova Dievas. Paulius pasitikėjo Dievo pagalba, todėl pasakė: „Aš visa galiu tame [Jehovoje], kuris mane stiprina.“ (Filipiečiams 4:13) Jei mums vadovauja ir palaiko Jehovos šventoji dvasia, nenuvystame — netampame nevaisingi ar dvasiškai mirę. Našiai darbuojamės Dievo tarnyboje ir rodome jo dvasios vaisius. (Jeremijo 17:7, 8; Galatams 5:22, 23)
15 Hebrajiško žodžio forma, verčiama „lyg“, rodo, jog psalmininkas čia vartoja palyginimą. Gretinami du skirtingi dalykai, turintys vieną bendrą ypatybę. Žmonės ir medžiai skiriasi, bet vešlumas medžio, pasodinto prie neišsenkančio šaltinio, psalmininkui, matyt, priminė dvasinį klestėjimą tų, kurie ‘džiaugiasi Viešpaties įstatymu’. Jei džiaugiamės juo, mūsų dienos gali būti tarsi medžio. Turime viltį gyventi amžinai. (Jono 17:3)
16. Kodėl ir kokia prasme ‘viskas, ką darytume, sekasi’?
16 Jei einame tiesiu keliu, Jehova padeda pakelti išbandymus bei sunkumus. Tarnaujame Dievui džiugiai ir vaisingai. (Mato 13:23; Luko 8:15) ‘Kad ir ką darytume, sekasi’, nes svarbiausias mūsų tikslas — vykdyti Jehovos valią. Kadangi jo planai niekuomet nežlunga, džiaugdamiesi jo įsakymais dvasiškai klestime. (Pradžios 39:23; Jozuės 1:7, 8; Izaijo 55:11) Taip yra, net jei kenčiame priešiškumą. (Psalmyno 112:1-3; 3 Jono 2)
Tariama nedorėlių sėkmė
17, 18. a) Su kuo psalmininkas palygino nedorėlius? b) Kodėl nedorėliai neturi saugios ateities, net jei materialiai klesti?
17 Nedorėlių dalia visai kitokia nei teisiųjų. Jeigu jie materialiai ir klesti, dvasine prasme skursta. Tai rodo tolesni psalmininko žodžiai: „Nedorėliai — ne tokie! Jie kaip vėjo blaškomi pelai! Todėl nedorėliai teisme neatsilaikys, nei nusidėjėliai — teisiųjų sueigoje.“ (Psalmyno 1:4, 5) Įsidėmėk žodžius: „Nedorėliai — ne tokie!“ Tai reiškia, jie nepanašūs į dievobaimingus žmones, kurie ką tik buvo palyginti su vaisingais ilgaamžiais medžiais.
18 Nedorėliai neturi saugios ateities, net jei klesti materialiai. (Psalmyno 37:16; 73:3, 12) Jie — lyg neprotingas turtuolis iš pavyzdžio, kurį Jėzus pateikė paprašytas išspręsti palikimo dalybų ginčą. Jėzus miniai pasakė: „Žiūrėkite, saugokitės bet kokio godumo, nes jei kas ir turi apsčiai, jo gyvybė nepriklauso nuo turto.“ Jėzus tą mintį pabrėžė papasakodamas apie turtingą vyrą, kurio laukai davė gausų derlių, — tokį gausų, kad norėdamas sukrauti visas gėrybes planavo nugriauti senus klojimus ir statytis didesnius. Paskui tas vyras tikėjosi valgyti, gerti ir linksmai pokyliauti. Bet Dievas tarė: „Kvaily, dar šiąnakt bus pareikalauta tavo gyvybės. Kam gi atiteks, ką susikrovei?“ Iškėlęs šią svarbią mintį Jėzus pridūrė: „Taip būna tam, kas krauna turtus, bet nesirūpina tapti turtingas pas Dievą.“ (Luko 12:13-21)
19, 20. a) Apibūdink kūlimą ir vėtymą senovės Izraelyje. b) Kodėl nedorėliai yra kaip pelai?
19 Nedorėliai nėra ‘turtingi pas Dievą’. Dėl to jie tokie pat nesaugūs ir netvirti kaip pelai, liekantys nukūlus varpas. Senovės Izraelyje nuimti javai būdavo perkeliami ant grendymo, aukštesnės plokščios vietos. Paskui gyvulių traukiamos kūlimo rogės su aštriais akmens ar geležies dantimis susmulkindavo stiebelius ir grūdai atsiskirdavo nuo pelų. Tada mišinį semdavo vėtykle ir beriant prieš vėją išvėtydavo. (Izaijo 30:24) Grūdai krisdavo ant grendymo, o šiaudelius vėjas nunešdavo šalin, pelus išpustydavo. (Rūtos 3:2) Grūdus galutinai išvalydavo sijojant. Tuomet jie jau būdavo tinkami pilti į aruodą ar malti. (Luko 22:31) Pelų nelikdavo nė pėdsako.
20 Kaip grūdai nubyrėdavo ant žemės ir pasilikdavo, o pelai būdavo nupučiami, taip teisieji išliks, o nedorėliai žus. Mūsų laimei, piktadariai netrukus bus pašalinti amžiams. Jiems išnykus, tie, kurie džiaugiasi Jehovos įstatymu, patirs nuostabių palaimų. Klusnius žmones Dievas galiausiai apdovanos amžinuoju gyvenimu. (Mato 25:34-46; Romiečiams 6:23)
„Teisiųjų kelias“ palaimintas
21. Kaip Jehova ‘globoja teisiuosius’?
21 Pirmoji psalmė baigiasi žodžiais: „Viešpats globoja teisiųjų kelią, o nedorėlių kelias veda į pražūtį.“ (Psalmyno 1:6) Kaip Dievas ‘globoja teisiuosius’? Elgdamiesi dorai galime būti tikri, jog dangiškasis Tėvas mato mūsų dievobaimingą gyvenseną ir pripažįsta mus savo tarnais. Todėl meskime jam visus rūpesčius, aiškiai žinodami, kad jis mumis rūpinasi. (Ezechielio 34:11; 1 Petro 5:6, 7)
22, 23. Kas laukia nedorėlių ir teisiųjų?
22 „Teisiųjų kelias“ išliks amžinai, bet nepataisomi nedorėliai pražus, nes bus Jehovos pasmerkti. Jų „kelias“, arba gyvenimas, nutrūks. Galime neabejoti Dovydo žodžiais: „Dar valandėlė, ir nedorėlio nebebus; žvalgysiesi po vietą, kur jis buvo, bet jis jau bus dingęs. O romieji paveldės žemę ir gėrėsis gausia gerove. Teisieji paveldės kraštą ir jame gyvens amžinai.“ (Psalmyno 37:10, 11, 29)
23 Kokia bus laimė gyventi žemės rojuje, kai nebeliks nedorėlių! Romieji ir teisieji tada džiaugsis tikra taika, nes visada gėrėsis ‘Jehovos įstatymu’. Tačiau prieš tai turi būti įvykdytas „Jehovos įsakas“. (Psalmyno 2:7a, NW) Kitame straipsnyje aptarsime, koks tas įsakas ir ką jis reikš mums bei visai žmonijai.
Kaip atsakytum?
• Kodėl dievobaimingas žmogus laimingas?
• Kas rodo, jog džiaugiamės Jehovos įstatymu?
• Kaip žmogus gali būti tarsi medis prie vandens?
• Kuo skiriasi teisiųjų ir nedorėlių kelias?
[Studijų klausimai]
[Iliustracija 11 puslapyje]
Malda padės išvengti nedorėlių draugystės
[Iliustracija 12 puslapyje]
Kodėl teisusis yra lyg medis?