Dievo kūrinijos grožybės

‘Vasara ir žiema nesiliaus’

KAITRI Saulė kepina dykumą, o kitose Žemės vietose vos šildo po šiaurios žiemos. Tikrai, Saulės šiluma iš dalies lemia klimatą bei metų laikus.

Pastarieji mūsų planetoje labai skiriasi. O kaip metų laikai veikia tave? Ar džiaugiesi atbundančiu pavasariu matydamas sprogstančius medžius ir pražystančias gėles? Ką jauti maloniais vasaros vakarais? Ar gėriesi gaiviomis rudens dienomis, kada keičiasi puikios lapų spalvos? Ar neglosto akies sniegu apklotas miškas?

Dėl ko būna metų laikai? Trumpai tariant, dėl Žemės posvyrio. Jos sukimosi aplink Saulę ašis pakrypusi maždaug 23,5 laipsnio kampu nuo statmens į orbitos plokštumą. Be šito metų laikų nebūtų ir klimatas nesikeistų apskritus metus. Dėl to sutriktų augalų vegetacija ir žemdirbystės ciklas.

Sezonų kaita rodo esant Kūrėją. Psalmininkas kreipdamasis į Jehovą Dievą taikliai pasakė: „Tu nustatei visas žemės ribas, padarei vasarą ir žiemą.“ (Psalmyno 74:17, kursyvas mūsų) *

Stebėtojui iš Žemės dangaus kūnai patikimai nurodo metų laikus. Kurdamas mūsų Saulės sistemą, Dievas pasakė: „Tebūna šviesuliai dangaus skliaute... Teženklina jie metų laikus, dienas ir metus.“ (Pradžios 1:14) Dukart per metus Žemė atsiduria tokiame savo orbitos taške, kai pusiaujyje Saulė vidurdienį šviečia tiesiai virš galvos. Tai vadinama ekvinokcija. Daugelyje šalių ji ženklina pavasario arba rudens pradžią. Tada visoje Žemėje diena beveik lygi nakčiai.

Metų laikai bei jų kaita priklauso ne vien nuo astronominių objektų judėjimo. Sezonai, klimatas, orai — viena bendra sudėtinga sistema, palanki gyvybei. Kalbėdami Mažosios Azijos gyventojams — daugelis jų gerai nusimanė apie žemdirbystę bei derlių — krikščionių apaštalas Paulius ir jo bendražygis Barnabas pasakė, kad Dievas ‘duoda jums lietaus bei vaisingų metų, teikia jums maisto ir širdies džiaugsmo’. (Apaštalų darbų 14:14-17)

Dėl nuostabaus fotosintezės proceso veša augalai sausumoje ir fitoplanktonas jūrose. Todėl nesibaigianti mitybos grandinė ir biologinė įvairovė sudėtingai priklauso nuo oro bei klimato. Čia labai dera Pauliaus žodžiai apie Jehovos ranką: „Jeigu žemė sugeria dažną lietų ir iš jos prasikala želmenys, naudingi tiems, kurie ją dirba, tai ji susilaukia Dievo palaimos.“ (Hebrajams 6:7)

Žodis „palaimos“ įgis naują prasmę, jeigu valandėlei susimąstysi, kas nutinka tada, kai pavasarėjant kyla temperatūra, ilgėja ir  šviesėja dienos, sulaukiama lietaus. Sužydi gėlės, iš žiemos prieglobsčio išlenda vabzdžiai, pasiruošę apdulkinti pasėlius. Nuo paukščių, tokių kaip antai mėlynasis kėkštas, kurį matai nuotraukoje, miškai sumirga spalvomis ir suskamba giesmėmis — gamta atbunda. Gyvenimo ritmas pagreitėja ir toliau tęsiasi organizmų gimimo, atgimimo bei augimo ciklas. (Giesmių giesmės 2:12, 13) Jis baigiasi derliaus nuėmimu vasaros gale arba rudenį. (Išėjimo 23:16)

Jehovos darbus puikiai liudija tai, kaip jis pakreipė Žemę, kad čia būtų diena ir naktis, metų laikai, vyktų sėja ir pjūtis. Neabejojame, kad po žiemos sulauksime vasaros. Juk pats Dievas yra pažadėjęs: „Ligi tik žemė tvers, sėja ir pjūtis, šaltis ir šiluma, vasara ir žiema, diena ir naktis nesiliaus.“ (Pradžios 8:22)

[Išnaša]

[Rėmelis/iliustracija 9 puslapyje]

Palydovas, be kurio neišgyventume

Visais laikais žmones džiugino ir stebino Mėnulis. Tačiau ar žinai, kad ir nuo jo priklauso sezonų kaita? Šis dangaus kūnas padeda palaikyti Žemės posvyrį stabilų — jos sukimosi ašį pakrypusią tam tikru kampu. Tai, pasak mokslo apžvalgininko Endriu Hilo, „nulemia Žemėje gyvybei palankias sąlygas“. Jeigu nebūtų šito didelio gamtinio palydovo, stabilizuojančio mūsų planetos ašies posvyrį, temperatūra pakiltų ir gyvybės Žemėje tikriausiai nebeliktų. Štai todėl viena astronomų grupė padarė išvadą: „Galima sakyti, kad Mėnulis reguliuoja Žemės klimatą.“ (Psalmyno 104:19)

[Šaltinio nuoroda]

Mėnulis: Fish & Wildlife Service, Washington, D.C./Bart O’Gara

[Iliustracija 9 puslapyje]

Kupranugariai (Šiaurės Afrika ir Arabijos pusiasalis)