Geroji naujiena skelbiama Meksikos čiabuviams

LAPKRIČIO 10-ąją, 2002 metais, grupė Meksikos čiabuvių, kalbančių mi̇̀šių kalba, susirinko San Migel Kecaltepeke. Tai miestas šalies pietuose, gražioje Oachakos valstijoje. Grupė atvyko į Jehovos liudytojų srities kongresą. Ypatinga rytinės programos dalis buvo biblinė drama.

Vos pasigirdus per garsiakalbį pirmiesiems žodžiams, auditorija apstulbo. Paskui ėmė ploti, daugeliui byrėjo ašaros. Drama skambėjo mišių kalba. Jai pasibaigus, klausytojai labai dėkojo už staigmeną. „Pirmą kartą supratau dramą. Ji palietė širdį“, — pasakė viena dalyvė. „Dabar galiu laiminga mirti. Jehova leido išgirsti dramą gimtąja kalba“, — džiaugėsi kita.

Ta drama — vaisius didelio darbo, kurio neseniai ėmėsi Meksikos Jehovos liudytojai, norėdami pasiekti čiabuvius su gerąja Karalystės naujiena. (Mato 24:14; 28:19, 20)

Jehova išklausė maldas

Meksikoje yra daugiau kaip 6 milijonai čiabuvių. Jie tarsi iš įvairių kultūrinių grupių sudaryta tauta, kalbanti 62 skirtingomis kalbomis. Penkiolika iš jų labiau paplitusios, kiekviena šneka per 100000 žmonių. Valstybinė Meksikos kalba — ispanų. Maždaug milijonas čiabuvių jos nemoka. O daugelis mokančiųjų geriau perprastų Biblijos tiesą savo šneka. (Apaštalų darbų 2:6; 22:2) Kai kurie studijavo Bibliją ir reguliariai lankė krikščionių sueigas, nors ne viską suprasdavo. Trokšdami girdėti tiesos žinią savo kalba, prašė to maldose.

Atsižvelgdamas į tai, Jehovos liudytojų Meksikos filialas ėmėsi darbo. 1999 metais pradėtos rengti susirinkimo sueigos čiabuvių kalbomis. Taip pat suburtos vertėjų grupės. 2000-aisiais srities kongreso drama pastatyta majų, vėliau keletu kitų kalbų.

Tolesnė užduotis buvo Biblijos studijavimo priemonių vertimas. Pats pirmas išverstas leidinys — brošiūra Gėrėkitės gyvenimu žemėje amžinai! Ji parengta celtalų, cocilų, majų, mazatekų, totonakų ir vavų kalbomis. Be kitų spaudinių, kas mėnesį pradėjo eiti Mūsų Karalystės tarnyba majų kalba. Kai kurie leidiniai įrašyti į garsajuostes. Kad čiabuviai išmoktų skaityti ir rašyti savo kalba, adaptuojama brošiūra „Mokykis  skaityti ir rašyti“. Biblinė literatūra dabar leidžiama 15 vietinių kalbų, vertimų daugėja.

„Deda visas pastangas“

Versti ne taip paprasta. Pasaulietinės literatūros Meksikos čiabuvių kalbomis labai mažai. Dažnai sunku rasti žodynų. Be galo daug dialektų. Pavyzdžiui, vien zapotekų kalbos yra penki dialektai. Jie taip skiriasi, kad įvairių regionų zapotekai vieni kitų nesupranta.

Iškyla ir daugiau sunkumų. Kadangi nėra kalbos normų, vertėjams tenka nusistatyti savas. Tam reikia nemažai tyrinėti ir konsultuotis. Nenuostabu, jog daugelis vertėjų jautėsi kaip Elida iš vavų grupės. Ji pasakoja: „Kai mane pakvietė į Jehovos liudytojų Meksikos filialą būti vertėja, apėmė dvejopi jausmai: džiaugsmas ir baimė.“

Vertėjai taip pat turi išmokti dirbti kompiuteriu, įgyti vertimo įgūdžių, laikytis tvarkaraščio. Užduotis išties nelengva. Ką jie apie tai galvoja? Majų grupės narė Glorija sako: „Sunku išreikšti žodžiais, kaip džiaugiamės galėdami versti biblinius leidinius į gimtąją kalbą.“ Vienas vertimo skyriaus prižiūrėtojų pažymi: „Vertėjai taip trokšta turėti biblinės literatūros savo kalba, kad deda visas pastangas nugalėti sunkumus.“ Kokie rezultatai?

„Ačiū, Jehova!“

Brolių siekius padėti čiabuviams Jehova akivaizdžiai laimina. Padaugėjo krikščionių sueigas ir asamblėjas lankančių žmonių. Pavyzdžiui, 2001 metais į Kristaus mirties Minėjimą susirinko 223 mišių kalba kalbantys liudytojai. O dalyvių iš viso buvo 1674 — septynis su puse karto daugiau!

Kai kurie studijuotojai tiesą dabar gali suprasti greičiau. Mirna atsimena, kaip buvo, kol dar sueigos majų kalba nevyko. „Pradėjusi studijuoti, po trijų mėnesių pasikrikštijau, — prisimena ji. — Žinojau turinti krikštytis, bet Biblijos tiesų gerai neperpratau. Mano gimtoji kalba majų, o ispaniškai menkai temoku. Tiesos esmei suvokti reikėjo laiko.“ Šiandien ji su vyru džiugiai darbuojasi majų vertėjų grupėje.

Susirinkimų nariai labai laimingi gaudami leidinius savo kalba. Kai buvo pristatyta į cocilų kalbą išversta brošiūra Gėrėkitės gyvenimu žemėje amžinai!, viena sueigų lankytoja apglėbusi spaudinį tarė: „Ačiū, Jehova!“ Pranešimai rodo,  jog dabar Biblijos studijuotojai greičiau pasiruošia krikštui, neaktyvūs skelbėjai atnaujina veiklą, krikščionys broliai jaučiasi geriau pasirengę imtis atsakingų pareigų susirinkime. Kai kurie žmonės biblinę literatūrą savo kalba priima mieliau ir labiau linkę skaityti.

Sykį liudytoja atėjo vesti Biblijos studijų, bet studijuotojos nebuvo namie. Kai prie durų priėjo jos vyras, sesuo norėjo jam paskaityti iš brošiūros. „Nereikia“, — atsakė jis. Tada sesuo totonakų šneka paaiškino, kad brošiūra yra jo gimtąja kalba. Tai išgirdęs vyras atsinešė suolelį ir atsisėdo. O klausydamasis vis kartojo: „Tai tiesa. Taip, tai tiesa.“ Dabar jis lanko krikščionių sueigas.

Jukatano valstijoje vienos liudytojos vyras priešinosi tiesai, o parėjusią iš sueigų žmoną netgi mušdavo. Pradėjus rengti sueigas majų kalba, ji nusprendė pakviesti vyrą apsilankyti. Programa jam patiko. Dabar jis ateina reguliariai, studijuoja Bibliją ir, žinoma, nebemuša žmonos.

Vienas totonakas paaiškino dviem liudytojoms, kad niekada nesimeldžia, nes Dievas klauso tik ispaniškų maldų. Taip jam pasakė katalikų kunigas. Todėl vyras turėjo mokėti jam, kad melstųsi už  totonakus. Liudytojos parodė, jog Dievas klauso maldų visomis kalbomis, ir vyras mielai priėmė iš jų brošiūrą totonakų kalba. (2 Metraščių 6:32, 33; Psalmyno 65:3 [65:2, Brb])

„Kualcin taktua“

Paskatinti tokios plėtros daugelis Karalystės skelbėjų mokosi kurios nors čiabuvių kalbos arba stengiasi pagilinti jos žinias. Būtent taip daro vienas rajono prižiūrėtojas, lankantis navatlių susirinkimus Pueblos valstijos šiaurinėje dalyje. Jis pasakoja: „Vaikai, per sueigas paprastai užmigdavę, man kalbant navatlių kalba atidžiai klausosi. Sykį po programos priėjo keturmetis berniukas ir pasakė: ‘Kualcin taktua’ (gražiai kalbi). Taigi stengiausi neveltui.“

Čiabuvių laukas išties ‘prinokęs pjūčiai’ ir visi jos dalyviai yra labai padrąsinti. (Jono 4:35) Vertimo grupes organizavęs Robertas sako: „Akyse tebestovi broliai ir sesės, kurių veidais rieda džiaugsmo ašaros, nes jie girdi Biblijos mokymus gimtąja kalba ir juos supranta. Mąstant apie tai sugniaužia gerklę.“ Matydamas, kaip tie nuoširdūs žmonės stoja Karalystės pusėn, Jehova irgi labai džiaugiasi. (Patarlių 27:11)

[Rėmelis 10, 11 puslapiuose]

Susipažinkite su kai kuriais vertėjais

● „Tėvai mokė mane tiesos nuo kūdikystės. Deja, kai sulaukiau vienuolikos, tėvas metė krikščionių susirinkimą. Po dvejų metų mus paliko mama. Vyriausia iš penkių vaikų, turėjau imtis jos pareigų, nors tebesimokiau.

Dvasiniai broliai ir seserys mus meilingai rėmė, bet gyvenome sunkiai. Kartais galvodavau: „Kodėl taip atsitiko man? Juk aš dar tokia nesubrendusi!“ Ištvėriau tik Jehovos padedama. Baigusi vidurinę mokyklą, tapau visalaike skelbėja. Tai buvo labai naudinga. Paskui mane pakvietė į navatlių vertimo grupę.

Tėtis dabar grįžęs į susirinkimą. Jehovai tarnauja ir mano jaunesni broliai bei seserys. Neveltui stengiausi būti atsidavusi Dievui. Jis labai palaimino mūsų šeimą“ (Alisija).

● „Bendraklasė, liudytoja, turėjo užduotį apie gyvybės kilmę. Tą pamoką praleidau, o artėjo egzaminai. Todėl paprašiau liudytojos paaiškinti. Dažnai galvodavau, kodėl žmonės miršta. Kai ji pasiūlė knygą „Gyvybė — kaip ji atsirado? Evoliucionavo ar buvo sukurta?“ * ir Biblijos studijas, sutikau. Kūrėjo tikslas ir meilė palietė širdį.

Baigęs mokyklą turėjau galimybę tapti ispanų ir cocilų kalbų mokytoju. Tačiau būtų reikėję toli išvažiuoti, mokytis savaitgaliais ir praleisti krikščionių sueigas. Įsidarbinau mūrininku. Tėvui, neliudytojui, mano sprendimas visai nepatiko. Vėliau, tarnaujant pionieriumi, buvo įkurta biblinės literatūros vertimo į cocilų kalbą grupė. Jaučiau paskatą prisidėti.

Turėdami leidinius savo kalba broliai ir seserys jaučiasi vertinami ir branginami. Tai džiugina. Būti vertėju man — didelė garbė“ (Umbertas).

● „Mama paliko šeimą, kai tebuvau šešerių. Vėliau tėtis pradėjo studijuoti su Jehovos liudytojais. Sykį viena sesuo pasiūlė Šventojo Rašto studijas, aptariant patarimus jaunimui. Man, paauglei be motinos, kaip tik to reikėjo. Būdama 15 pasikrikštijau.

1999-aisiais tėvą nužudė pikti žmonės, siekiantys pasisavinti jo žemę. Buvau sukrėsta. Apėmė depresija, nebenorėjau gyventi. Vis dėlto meldžiau Jehovą stiprybės. Labai paguodė keliaujantysis prižiūrėtojas su žmona. Netrukus tapau reguliariąja pioniere.

Kartą pastebėjau, kaip kai kurie šešias valandas keliauja, vien kad išgirstų 20 minučių programos dalį, parengtą totonakų kalba, nors kita sueigos dalis vyksta ispaniškai ir jie nesupranta. Todėl labai džiaugiausi gavusi kvietimą padėti versti biblinius leidinius į totonakų kalbą.

Sakydavau tėčiui, kad mano svajonė — tarnauti Jehovos liudytojų filiale. Jis abejojo, ar netekėjusi mergina gali būti pakviesta. Koks laimingas jis bus, kai prikeltas sužinos, jog verčiau ten biblinius leidinius į savo kalbą!“ (Edita)

[Išnaša]

[Iliustracija 9 puslapyje]

Cocilų vertėjai aptaria žodį, kurį sunku išversti