Nekenčiami be priežasties

„Jie manęs nekentė be priežasties.“ (JONO 15:25)

1, 2. a) Kodėl kai kas suglumsta, kai krikščionys apkalbami, tačiau kodėl mes nesistebime? b) Apie kokią neapykantą kalbėsime šiame straipsnyje? (Žiūrėk išnašą.)

JEHOVOS LIUDYTOJAI stengiasi gyventi pagal Dievo Žodžio principus, todėl daugelyje šalių turi gerą reputaciją. Tačiau kartais apie juos skleidžiama ir netiesa. Štai vienas Sankt Peterburgo valdininkas pasakojo: „Apie Jehovos liudytojus buvo kalbama kaip apie kažkokią pogrindyje tūnančią vaikų žudikų bei savižudžių sektą.“ Tas pareigūnas bendradarbiavo su liudytojais sprendžiant mūsų tarptautinio kongreso reikalus. Jis sakė: „Matau normalius, besišypsančius žmones... Jie taikūs, ramūs ir labai myli vienas kitą.“ Paskui pridūrė: „Tikrai nesuprantu, kodėl žmonės pasakoja apie juos nebūtus dalykus.“ (1 Petro 3:16)

² Dievo tarnams nemalonu, kai juos kaip kokius piktadarius drabsto purvais, tačiau tokiomis kalbomis nesistebi. Jėzus iš anksto įspėjo savo sekėjus: „Jei pasaulis jūsų nekenčia, tai žinokite — jis manęs nekentė pirmiau negu jūsų... Turėjo išsipildyti užrašytas Įstatyme žodis: ‘Jie manęs nekentė be priežasties.’“ * (Jono 15:18-20, 25; Psalmyno 35:19; 69:5 [69:4, Brb]) Jau anksčiau Jėzus buvo kalbėjęs mokiniams: „Jei šeimos galvą jie praminė Belzebulu, tai ką kalbėti apie namiškius!“ (Mato 10:25) Krikščionys supranta, kad ištverti visokius priekaištus — dalis kančių stulpo naštos, kurią jie sutiko nešti tapę Kristaus sekėjais. (Mato 16:24)

3. Kiek persekiojami tikrieji Dievo garbintojai?

³ Tikrieji Dievo garbintojai persekiojami seniai, dar nuo „teisiojo Abelio“ laikų. (Mato 23:34, 35) Tai ne keletas paskirų atvejų. Pasak Jėzaus, jo sekėjai bus „visų nekenčiami dėl [jo] vardo“. (Mato 10:22, kursyvas mūsų) Apaštalas Paulius irgi rašė, kad visi Dievo tarnai — taigi ir kiekvienas iš mūsų — patirs persekiojimų. (2 Timotiejui 3:12) Dėl ko?

Nepelnytos neapykantos kurstytojas

4. Ką Biblija rodo esant visos nepelnytos neapykantos iniciatorių?

⁴ Dievo Žodis rodo, kad nuo pat pradžių būta nematomo kurstytojo. Pagalvok, kaip žiauriai buvo nužudytas pats pirmasis tikėjimo vyras Abelis. Biblijoje sakoma, kad jį nužudęs brolis Kainas „buvo iš piktojo“, Šėtono Velnio. (1 Jono 3:12) Kainas mąstė panašiai kaip Šėtonas ir pastarasis juo pasinaudojo piktiems kėslams vykdyti. Iš Biblijos taip pat aišku, jog Šėtonas užtraukė baisius persekiojimus Jobui ir Jėzui Kristui. (Jobo 1:12; 2:6, 7; Jono 8:37, 44; 13:27) Taip pat ir iš Apreiškimo knygos aišku, kas užpuldinėja Jėzaus sekėjus: „Velnias įmes kai kuriuos jūsiškius į kalėjimą, kad būtumėte išbandyti.“ (Apreiškimo 2:10, kursyvas mūsų) Vadinasi, ne kas kitas, o Šėtonas yra visos niekuo nepateisinamos  neapykantos prieš Dievo tautą iniciatorius.

5. Kodėl Šėtonas nekenčia tikrųjų Dievo garbintojų?

⁵ Kodėl Šėtonas neapkenčia tikrųjų Dievo garbintojų? Neregėtas išdidumas paskatino jį sukilti prieš „amžių Karalių“, Jehovą Dievą. (1 Timotiejui 1:17; 3:6) Šėtonas tvirtina, kad Dievas pernelyg varžo savo kūrinius, kad niekas netarnauja Jehovai iš tyros širdies ir kad žmonės paklūsta jam skatinami vien savanaudiškumo. Be to, Velnias teigia, jog turėdamas valią išmėginti žmoniją, visus iki vieno atitrauktų nuo Dievo. (Pradžios 3:1-6; Jobo 1:6-12; 2:1-7) Jis siekia pats būti visa ko valdovas, todėl šmeižia Jehovą ir sako, kad jis engėjas, melagis, nevykėlis. Šėtonas niršta ant Dievo tarnų, nes trokšta būti garbinamas. (Mato 4:8, 9)

6. a) Kaip mus kiekvieną liečia Jehovos visavaldystės klausimas? b) Kaip žinios šiuo klausimu padeda mums likti ištikimiems Dievui? (Žiūrėk rėmelį, puslapis 16.)

⁶ Ar matai, kaip tai liečia tave? Būdamas Jehovos tarnas, be abejo, žinai, kad uolios pastangos vykdyti Dievo valią dosniai atlyginamos. Tačiau kaip tada, jei tau susiklostė sunkios, net skausmingos aplinkybės, trukdančios laikytis Jehovos įstatymų bei principų? Arba jeigu atrodo, kad tarnaudamas Jehovai nesulauki jokių palaimų? Gal pamanytum, jog nebeverta stengtis įtikti Dievui? O gal žinodamas puikias Jehovos savybes, iš meilės ir didelio dėkingumo jam nenuilstamai vaikščiosi visais jo keliais? (Pakartoto Įstatymo 10:12, 13) Jehova, leisdamas Šėtonui užtraukti mums kai kuriuos sunkumus, duoda kiekvienam galimybę pačiam atsakyti į Šėtono iššūkį. (Patarlių 27:11)

„Kai dėl manęs esate niekinami“

7. Koks yra vienas iš Velnio metodų atitraukti mus nuo Jehovos?

⁷ Aptarkime plačiau vieną iš klastų, kuria Šėtonas naudojasi savo teisumui įrodyti — melagingus priekaištus. Jėzus pavadino Šėtoną „melo tėvu“. (Jono 8:44) Velnias yra svarbiausias Dievo, jo vertingo žodžio bei švento vardo šmeižikas. Norėdamas užginčyti Jehovos teisę viešpatauti, Velnias užuominomis meta klaidingus kaltinimus bei atvirai meluoja; tokią pat taktiką naudoja norėdamas apšmeižti ištikimus Dievo tarnus. Apiberdamas juos priekaištais, jis gali dar labiau pasunkinti ir taip žiaurius išmėginimus.

8. Kaip Šėtonas užsipuolė Jobą ir kaip tai šį vyrą paveikė?

⁸ Pagalvok, kas atsitiko Jobui, kurio vardas reiškia „priešiškumo taikinys“. Atėmęs iš Jobo pragyvenimo šaltinį, vaikus, sveikatą, Šėtonas sudarė dar ir įspūdį, jog šis vyras yra Dievo nubaustas nusidėjėlis. Nors anksčiau Jobas buvo labai gerbiamas, dabar jį niekino net giminės bei artimi draugai. (Jobo 19:13-19; 29:1, 2, 7-11)  Negana to, pasinaudodamas tariamais guodėjais, Šėtonas ‘skaudino Jobą žodžiais’: pirmiausia užuominomis kalbėjo, kad jis tikriausiai padarė didelę nuodėmę, o paskui atvirai pasmerkė jį kaip nusidėjėlį. (Jobo 4:6-9; 19:2; 22:5-10) Kaip tai žeidė Jobą!

9. Kaip Jėzus buvo apkaltintas esąs nusidėjėlis?

⁹ Dievo Sūnus, svarbiausias Jehovos visavaldystės rėmėjas, tapo pagrindiniu Šėtono priešiškumo taikiniu. Jėzui atėjus į žemę, Šėtonas stengėsi jį kaip ir Jobą sukompromituoti dvasiniu atžvilgiu, apšaukti nuodėmiautoju. (Izaijo 53:2-4; Jono 9:24) Žmonės vadino Jėzų vyno gėrėju bei rijūnu, sakė, kad jį ‘velnias apsėdo’. (Mato 11:18, 19; Jono 7:20; 8:48; 10:20) Jis buvo melagingai apkaltintas piktžodžiavimu. (Mato 9:2, 3; 26:63-66; Jono 10:33-36) Tai kėlė Kristui sielvartą, nes jis žinojo, kad tuo nepelnytai daroma negarbė ir jo Tėvui. (Luko 22:41-44) Galų gale Jėzų pakabino ant stulpo kaip nekenčiamą nusikaltėlį. (Mato 27:38-44) Išsaugodamas visišką ištikimybę Dievui, Jėzus iškentė daug ‘nusidėjėlių priešgyniavimų’. (Hebrajams 12:2, 3)

10. Kaip šiais laikais pateptųjų likutis tapo Šėtono taikiniu?

¹⁰ Šiais laikais Kristaus pateptųjų likutis irgi tapo Velnio priešiškumo taikiniu. Šėtonas vadinamas Kristaus „brolių kaltintoju, skundusiu juos mūsų Dievui dieną ir naktį“. (Apreiškimo 12:9, 10) Išmestas iš dangaus į žemę Velnias dabar dar labiau stengiasi, kad Kristaus broliai būtų nekenčiami. (1 Korintiečiams 4:13) Kai kuriose šalyse pateptieji, panašiai kaip pirmojo amžiaus krikščionys, šmeižikiškai vadinami pavojinga sekta, atskala. (Apaštalų darbų 24:5, 14; 28:22) Kaip minėta pradžioje, likutis yra melagingos propagandos juodinamas. Tačiau „gerbiami ir žeminami, šmeižiami ir giriami“ pateptieji Kristaus broliai, remiami savo draugų — „kitų avių“, nuolankiai stengiasi ‘laikytis Dievo įsakymų ir saugoti Jėzaus liudijimą’. (2 Korintiečiams 6:8; Jono 10:16; Apreiškimo 12:17)

11, 12. a) Dėl ko galima susilaukti priekaištų? b) Kaip krikščioniui gali tekti kentėti neteisėtus išpuolius dėl savo tikėjimo?

¹¹ Aišku, ne visi Dievo tarnai susilaukia kaltinimų „dėl teisumo“. (Mato 5:10) Kai kurie patiria sunkumų dėl savo pačių netobulumo. Argi garbė, jei ‘esame plakami už nusikaltimus’? Tačiau Jehovos akyse „girtina, jei [krikščionis] dėl Dievo pažinimo pakelia skausmus, nekaltai kentėdamas“. (1 Petro 2:19, 20, Brb) Kokiomis aplinkybėmis tai gali atsitikti?

¹² Vienus krikščionis įžeidinėja dėl to, kad atsisako palaikyti laidotuvių papročius, prieštaraujančius Šventajam Raštui. (Pakartoto Įstatymo 14:1) Iš jaunuolių nuolat tyčiojamasi, kad paiso Jehovos moralinių normų. (1 Petro 4:4) Kai kurie krikščionys tėvai nepagrįstai vadinami „nerūpestingais“ arba „piktavaliais“, nes prašo gydyti jų vaikus be kraujo perpylimo. (Apaštalų darbų 15:29) Kitus giminės bei kaimynai atstumia vien todėl, kad tapo Jehovos tarnais. (Mato 10:34-37) Visi šie krikščionys kenčia neteisybę kaip kadaise pranašai bei pats Jėzus. (Mato 5:11, 12; Jokūbo 5:10; 1 Petro 2:21)

Krikščionys ištveria priekaištus

13. Kas gali padėti išlaikyti dvasinę pusiausvyrą, kai kenčiame skaudžius priekaištus?

¹³ Peikiami dėl tikėjimo mes, kaip senovės pranašas Jeremijas, galime nusiminti ir manyti, jog nebepajėgsime tarnauti Dievui. (Jeremijo 20:7-9) Kas padės išlaikyti  dvasinę pusiausvyrą? Stenkis į viską žiūrėti Jehovos akimis. Jo požiūriu, tie, kas per išmėginimus lieka ištikimi, yra ne aukos, o nugalėtojai. (Romiečiams 8:37) Prisimink tuos, kurie palaikė Jehovos visuotinę valdžią kiekvieną kartą, kai Velnias užtraukdavo pažeminimą. Tai Abelis, Jobas, Jėzaus motina Marija bei kiti senovės dienų ištikimieji, taip pat ir šių laikų krikščionys, mūsų bendratikiai. (Hebrajams 11:35-37; 12:1) Apmąstyk, kaip jie laikėsi ištikimybės Dievui. Šis didelis ištikimųjų debesis kviečia ir mus stoti su jais ant laimėtojų pakylos, skirtos tiems, kurie tikėjimu nugali pasaulį. (1 Jono 5:4)

14. Kaip karšta malda gali sustiprinti ir padėti likti ištikimiems Dievui?

¹⁴ Jei ‘esame neramūs ir susirūpinę’, kreipkimės į Jehovą karšta malda; jis mus paguos ir sustiprins. (Psalmyno 50:15; 94:19) Dievas suteiks išminties, kaip ištverti mėginimus, ir padės visada prisiminti, kad sprendžiamas svarbus klausimas dėl Jehovos visavaldystės, kurią palaikydami jo tarnai nepagrįstai nekenčiami. (Jokūbo 1:5) Jis taip pat garantuoja duosiąs „Dievo ramybę, pranokstančią bet kokį supratimą“. (Filipiečiams 4:6, 7) Tokia ramybė neleis mums sutrikti, bet įgalins ryžtingai laikytis ir nepasiduoti baimei kraštutinių išbandymų užkluptiems. Jehova per savo šventąją dvasią palaikys, kad ir kas jam leidus mus ištiktų. (1 Korintiečiams 10:13)

15. Kas mums padeda neapmaudauti kenčiant išmėginimus?

¹⁵ Kas padės nepasiduoti apmaudui, jei kas nors be priežasties mūsų nekenčia? Nepamiršk, kad mūsų pagrindiniai priešininkai yra Šėtonas ir demonai. (Efeziečiams 6:12) Nors kai kurie persekioja mus sąmoningai, daugelis užsipuola dėl menko supratimo arba paskatinti kitų. (Danieliaus 6:4-16; 1 Timotiejui 1:12, 13) Jehova trokšta, kad „visokie žmonės“ galėtų ‘būti išgelbėti ir pasiektų tiesos pažinimą’. (1 Timotiejui 2:4, NW, Brb) Juk kai kurie buvę priešininkai dabar yra tikėjimo broliai, nes matė nepriekaištingą mūsų elgesį. (1 Petro 2:12) Dar galime pasimokyti iš Jokūbo sūnaus Juozapo. Nors šis jaunuolis labai nukentėjo nuo savo brolių, nejautė jiems priešiškumo. Kodėl? Jis suprato, kad Jehova leido įvykiams taip klostytis įgyvendindamas savo tikslus. (Pradžios 45:4-8) Panašiai ir mums Jehova gali leisti patirti neteisybę, kurią pajėgiame ištverti, kad būtų pašlovintas jo vardas. (1 Petro 4:16)

16, 17. Kodėl nereikia nerimastauti, kai priešininkams pavyksta kliudyti skelbti gerąją naujieną?

¹⁶ Nebūkime per daug susirūpinę, jei kurį laiką priešininkams pavyksta kliudyti plisti gerajai naujienai. Jehova dabar purto tautas pasauliniu liudijimu ir yra surenkami tautų lobiai. (Agėjo 2:7) Jėzus Kristus, Gerasis Ganytojas, pasakė: „Manosios avys klauso mano balso; aš jas pažįstu, ir jos seka paskui mane. Aš joms duodu amžinąjį gyvenimą... ir niekas jų neišplėš iš mano rankos.“ (Jono 10:27-29, kursyvas mūsų) Šventieji angelai taip pat dalyvauja didžiojoje dvasinėje pjūtyje. (Mato 13:39, 41; Apreiškimo 14:6, 7) Tad joks priešininkas  negali sužlugdyti Dievo tikslų. (Izaijo 54:17; Apaštalų darbų 5:38, 39)

¹⁷ Neretai priešininkų pastangos duoda jiems patiems netikėtų rezultatų. Vienoje Afrikos bendruomenėje buvo skleidžiamos bjaurios melagystės apie Jehovos liudytojus; netgi sakoma, kad jie — Velnio garbintojai. Viena moteris, vardu Greis, liudytojams vos pasirodžius bėgdavo už savo namo ir slėpdavosi, kol šie nueidavo. Kartą jos bažnyčioje pastorius iškėlęs vieną mūsų leidinį prisakė visiems susirinkusiems jo neskaityti, antraip praras savo tikėjimą. Tai sužadino Greis smalsumą. Liudytojams apsilankius ji nebesislėpė, o pasikalbėjo ir paėmė siūlomą leidinį. Buvo pradėtos Biblijos studijos ir 1996 metais moteris pasikrikštijo. Dabar Greis pati ieško žmonių, kurie klaidingai informuoti apie Jehovos liudytojus.

Stiprink savo tikėjimą

18. Kodėl būtina stiprinti savo tikėjimą dar neužklupus išbandymams ir kaip tai daryti?

¹⁸ Kadangi Šėtonas gali bet kada užgriūti su niekuo nepateisinama neapykanta, itin svarbu savo tikėjimą stiprinti dabar. Kaip tai daryti? Štai iš vienos šalies, kurioje Jehovos tarnai persekiojami, pranešama: „Aišku viena: tiems, kurie turi gerus dvasinius įpročius ir didžiai brangina Biblijos tiesą, nesunku tvirtai laikytis per išmėginimus. Bet tie, kas netgi palankiu metu praleidinėja sueigas, nereguliariai dalyvauja lauko tarnyboje ir leidžiasi į kompromisus dėl mažų dalykų, sunkiai mėginami dažnai suklumpa.“ (2 Timotiejui 4:2, Jr) Jei  matai, kad tau reikia pasitempti, nedelsdamas tai ir daryk. (Psalmyno 119:60)

19. Ką Dievo tarnai, kenčiantys niekuo nepateisinamą neapykantą, pasiekia?

¹⁹ Tikrųjų garbintojų, kenčiančių Šėtono neapykantą, ištikimybė Jehovai — gyvas Jo visavaldystės teisėtumo, tinkamumo bei teisingumo liudijimas. Tai džiugina Jehovos širdį. Nors žmonės gali apipilti šiuos tarnus kaltinimais, tam, kurio šlovė yra aukščiau žemės ir dangaus, „negėda vadintis jų Dievu“. Visiems tokiems ištikimiesiems dera žodžiai, jog ‘pasaulis jų nevertas’. (Hebrajams 11:16, 38)

[Išnaša]

Ar gali paaiškinti?

• Kas sukelia niekuo nepagrįstą neapykantą tikriesiems Dievo garbintojams?

• Kokius kaltinimus Šėtonas metė norėdamas palaužti Jobo ir Jėzaus ištikimybę Dievui?

• Kaip Jehova sustiprina mus, kad atlaikytume Šėtono neapykantą?

[Studijų klausimai]

[Rėmelis/iliustracija 16 puslapyje]

Jie žinojo tikrąją priežastį

Vienas Jehovos liudytojas Ukrainoje, kur Karalystės skelbimo veikla buvo uždrausta 50 metų, pasakė: „Jehovos liudytojų tuometinės padėties nederėtų vertinti žmonių santykių požiūriu... Dauguma pareigūnų tik dirbo savo darbą. Atėjus kitai valdžiai, pasikeitė ir jų pažiūros, o mes likome tokie pat. Iš Biblijos žinojome, kas tikrasis mūsų vargų sukėlėjas.

Nemanėme esą tik nekaltos engėjų aukos. Visa ištvėrėme, nes aiškiai supratome, jog sprendžiamas Edeno sode iškeltas klausimas — Dievo teisė valdyti... Mūsų pozicija šiuo klausimu darė įtaką ne vien žmonių, bet ir visatos Valdovo interesams. Turėjome daug kilnesnį supratimą, kas vyksta iš tikrųjų. Tai teikė stiprybės ir įgalino likti Dievui ištikimiems pačiomis sunkiausiomis aplinkybėmis.“

[Iliustracija]

Viktoras Popovičius (buvo suimtas 1970 metais)

[Iliustracija 13 puslapyje]

Kas buvo tikrasis Jėzaus kaltintojas?

[Iliustracijos 15 puslapyje]

Jobas, Marija bei tokie dabartiniai Dievo tarnai kaip Stenlis Džonsas palaikė Jehovos visavaldystę