Nuvargę, bet nenusilpę

„Viešpats..., visų žemės šalių kūrėjas... Nuvargusiam jis duoda jėgų, bejėgiui atšviežina gyvastį.“ (IZAIJO 40:28, 29)

1, 2. a) Koks malonus kvietimas skirtas visiems, kas nori tyrai garbinti Dievą? b) Kas gali kelti pavojų mūsų dvasingumui?

MES, Jėzaus mokiniai, esame maloniai jo kviečiami: „Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti; aš jus atgaivinsiu!.. Mano jungas švelnus, mano našta lengva.“ (Mato 11:28-30) Krikščionims taip pat siūloma „nuo Viešpaties veido atgaiva“. (Apaštalų darbų 3:19) Tikriausiai pats patyrei, kokia atgaiva mokytis Biblijos tiesų, puoselėti šviesią ateities viltį bei vadovautis Jehovos principais.

² Tačiau retsykiais kai kurie Jehovos garbintojai pasijunta emociškai išsekę. Kartais atsigaunama greitai, bet taip būna ne visada. Laikui bėgant kai kas ima galvoti, kad krikščioniškos pareigos tampa našta, o ne Jėzaus žadėta atgaiva. Tokios niūrios mintys kelia didelį pavojų krikščionies santykiams su Jehova.

3. Kodėl Jėzus padrąsino žodžiais, užrašytais Jono 14:1?

³ Prieš suimamas ir nužudomas Jėzus padrąsino savo mokinius: „Tegul neišsigąsta jūsų širdys! Tikite Dievą, tikėkite ir mane!“ (Jono 14:1) Jis tai pasakė, nes apaštalų laukė tragiški įvykiai. Greitai turėjo užgriūti persekiojimai. Jėzus žinojo, kad prislėgti apaštalai gali suklupti. (Jono 16:1) Jeigu jie neslopins liūdnų minčių, dvasiškai nusilps, praras pasitikėjimą Jehova. Taip būna ir šių dienų krikščionims. Nepaliaujanti graužatis sukelia daug skausmo ir mūsų širdys apsunksta. (Jeremijo 8:18) Vidinis žmogus ima silpti. Dėl tokios slogios nuotaikos apima emocinis bei dvasinis paralyžius, net prarandamas noras garbinti Jehovą.

4. Kas gali padėti apsaugoti mūsų simbolinę širdį nuo nuovargio?

⁴ Išties tinkamas Biblijos patarimas: „Atsidėjęs saugok savo širdį, nes iš jos teka gyvenimo šaltiniai.“ (Patarlių 4:23) Šioje knygoje yra praktinių pamokymų, padedančių apsaugoti savo simbolinę širdį nuo nevilties ir dvasinio nuovargio. Tik pirmiausia turime žinoti, kodėl pailsome.

Krikščionybė neslegia

5. Kokią prieštarą kas nors gali įžvelgti Kristaus žodžiuose apie mokinystę?

⁵ Aišku, norint gyventi krikščioniškai, reikia ‘stengtis visomis išgalėmis’. (Luko 13:24, Jr) Jėzus net pasakė: „Kas neneša savo kryžiaus ir neseka manimi, negali būti mano mokinys.“ (Luko 14:27) Iš pirmo žvilgsnio šie žodžiai gali atrodyti prieštaringi Jėzaus tvirtinimui, kad jo našta lengva ir teikianti atgaivą, bet iš tikrųjų jokios prieštaros čia nėra.

6, 7. Kodėl galime tvirtinti, kad mūsų tikėjimas neslegia?

⁶ Nors uolus, įtemptas darbas nuvargina kūną, jis teiks pasitenkinimą ir atgaivą,  jeigu skirtas geram tikslui. (Mokytojo 3:13, 22) O ar yra geresnis darbas kaip dalytis puikiomis Biblijos tiesomis su kitais? Taip pat ir vargai stengiantis laikytis aukštų Dievo nustatytų normų menki, palyginus su patiriama nauda. (Patarlių 2:10-20) Net persekiojamiems mums garbė kentėti dėl Dievo Karalystės. (1 Petro 4:14)

⁷ Jėzaus našta išties gaivinanti, ypač jei palyginame ją su dvasine tamsa, kurioje skendi žmonės, tebelaikomi klaidingos religijos gniaužtuose. Dievas nuoširdžiai mus myli ir nereikalauja per daug. Jehovos „įsakymai nėra sunkūs“. (1 Jono 5:3) Tikroji krikščionybė, kaip pabrėžiama Šventajame Rašte, neslegia. Tad akivaizdu, kad toks garbinimas nevargina ir nenuvilia.

„Nusimeskime visas naštas“

8. Kas dažniausiai sukelia dvasinį nuovargį?

⁸ Jei pajuntame dvasinį nuovargį, tai dažniausiai todėl, kad tenka nešti papildomas šios sugedusios santvarkos naštas. Kadangi „visas pasaulis yra piktojo pavergtas“, mus supa žlugdančios jėgos, galinčios išsekinti, išvesti iš dvasinės pusiausvyros. (1 Jono 5:19) Ne itin svarbūs reikalai apsunkina arba sutrukdo mūsų krikščionišką veiklą. Tokios papildomos naštos gali prislėgti ir net palaužti dvasią. Todėl Biblija ir ragina ‘nusimesti visas naštas’. (Hebrajams 12:1-3)

9. Kaip gali apsunkinti materialiniai siekiai?

⁹ Pasauliui svarbiausia aukšta padėtis, pinigai, pramogos, turizmas bei kiti materialiniai siekiai. Tai gali paveikti ir mūsų mąstyseną. (1 Jono 2:15-17) Kai kurie turtų siekę pirmojo amžiaus krikščionys labai apsunkino savo gyvenimą. Apaštalas Paulius sako: „Kas geidžia pralobti, pakliūva į pagundą ir į spąstus bei į daugelį neprotingų ir kenksmingų aistrų, kurios žmones sugadina ir pražudo. Visų blogybių šaknis yra meilė pinigams. Kai kurie, jai pasidavę, nuklydo nuo tikėjimo ir patys save drasko daugybe kančių.“ (1 Timotiejui 6:9, 10)

10. Kokią išvadą galime padaryti apie turtus iš Jėzaus palyginimo apie sėjėją?

¹⁰ Jeigu Dievo tarnyboje jaučiamės pavargę ir prislėgti, ar taip nėra dėl to, kad mūsų dvasingumą nuslopino materialiniai dalykai? Tai visiškai tikėtina, kaip Jėzus parodė iliustracijoje apie sėjėją. „Pasaulio rūpesčius, turto apgaulę ir įvairias sukilusias aistras“ jis prilygino erškėčiams, kurie nusmelkia Dievo žodžio sėklą mūsų širdyse. (Morkaus 4:18, 19) Dėl to Biblija pataria: „Gyvenkite be godumo pinigams, būkite patenkinti tuo, ką turite, nes Dievas yra pasakęs: ‘Niekada aš tavęs nepamesiu ir neapleisiu.’“ (Hebrajams 13:5)

11. Ką daryti su dalykais, kurie gali mus prislėgti?

 ¹¹ Kartais esame apsisunkinę ne siekiu turėti visko daugiau, bet turimais dalykais. Kai kas pasijunta emociškai nuvargęs dėl pašlijusios sveikatos, artimųjų netekties bei kitų slegiančių bėdų. Jie supranta, jog retsykiais reikia ką nors keisti. Viena sutuoktinių pora atsisakė kai kurių pomėgių ir nesvarbių asmeninių planų. Pasitarę jie supakavo ir padėjo į šalį tai veiklai reikalingus daiktus. Mums visiems periodiškai dera paanalizuoti savo įpročius, peržiūrėti daiktus ir atsisakyti nebūtinų, kad nepailstume ir nesuglebtume dvasia.

Būtinas supratingumas bei kuklumas

12. Ką galima pasakyti apie mūsų klaidas?

¹² Klaidos, net smulkios, gali palengva apsunkinti gyvenimą. Kokie teisingi Dovydo žodžiai: „Virš galvos esu apsemtas nuodėmių, jos slegia mane lyg sunkiausia našta.“ (Psalmyno 38:5 [38:4, Brb]) Šį tą pakeitus, paprastai įmanoma atsikratyti sunkių naštų.

13. Kaip supratingumas padeda turėti išmintingą požiūrį į savo tarnystę?

¹³ Biblija skatina ugdytis „sveiką išmintį ir apdairumą“. (Patarlių 3:21, 22) „Iš aukštybių kilusi išmintis yra... supratinga“, — rašoma Biblijoje. (Jokūbo 3:17, NW) Kai kurie prislėgtieji stengiasi krikščioniškoje tarnyboje daryti tiek, kiek ir kiti. Tačiau Biblija pataria: „Tegul kiekvienas ištiria savo darbą, ir tuomet galės didžiuotis pats sau, nesilygindamas su kitu, nes kiekvienam reikės nešioti savo naštą.“ (Galatams 6:4, 5) Aišku, geri bendratikių pavyzdžiai gali paskatinti mus tarnauti Jehovai visa širdimi, bet praktinė išmintis bei supratingumas padės nusistatyti tikroviškus siekius pagal savo aplinkybes.

14, 15. Kaip galime pasitelkti praktinę išmintį savo fiziniams bei emociniams poreikiams tenkinti?

¹⁴ Supratingumas net, regis, ne tokiais svarbiais klausimais gali apsaugoti nuo išsekimo. Pavyzdžiui, ar ugdomės nuosaikius įpročius, padedančius išsaugoti gerą sveikatą? Pagalvok apie sutuoktinių porą, tarnaujančią viename Jehovos liudytojų filiale. Jie įsitikino, kad gyvenimiška išmintis padeda išvengti nuovargio. Žmona pasakoja: „Kad ir kiek turėtume darbo, kas vakarą stengiamės atsigulti tuo pačiu laiku. Be to, dažnai mankštinamės. Tai tikrai naudinga. Žinome savo galimybių ribas ir stengiamės į jas atsižvelgti. Stengiamės nesilyginti  su tais, kurių jėgos, atrodo, niekad neišsenka.“ Tad ar reguliariai valgome sveiką maistą ir pakankamai ilsimės? Supratingai prižiūrint sveikatą apskritai jausimės geriau — ir emociškai, ir dvasiškai.

¹⁵ Kai kurių poreikiai ypatingi. Štai vienai krikščionei, triūsiančiai visalaikėje tarnyboje, teko keletas itin nelengvų paskyrimų. Ji neišvengė sunkių ligų, net vėžio. Kas jai padeda įveikti įtampą? Sesė pasakoja: „Man svarbu pabūti ramumoje, visiškai vienai. Kuo didesnė įtampa ir nuovargis, tuo pravartesnės tylios vienumos valandėlės, kai skaitau, ilsiuosi.“ Praktinė išmintis ir nuovoka padeda įžvelgti bei patenkinti individualius poreikius ir taip išvengti dvasinio nuovargio.

Jehova Dievas duoda jėgų

16, 17. a) Kodėl labai svarbu rūpintis savo dvasine sveikata? b) Koks turi būti mūsų kasdienis įprotis?

¹⁶ Rūpintis savo dvasine sveikata labai svarbu. Turėdami artimus santykius su Jehova Dievu, net jei nuvargtume, niekada nepailsime jį garbinti. Jehova „nuvargusiam... duoda jėgų, bejėgiui atšviežina gyvastį“. (Izaijo 40:28, 29) Apaštalas Paulius, pats patyręs, kokie teisingi šie žodžiai, rašė: „Nenuleidžiame rankų. Atvirkščiai, jei mūsų išorinis žmogus vis nyksta, tai vidinis diena iš dienos atsinaujina.“ (2 Korintiečiams 4:16)

¹⁷ Atkreipk dėmesį į posakį „diena iš dienos“. Tai rodo, jog būtina kasdien stiprintis Jehovos teikiamomis priemonėmis. Vienai misionierei, ištikimai tarnavusiai 43 metus, teko ištverti ir nuovargį, ir neviltį. Bet ji nepailso. Sesė pasakoja: „Įpratau atsikelti ankstėliau ir prieš imdamasi bet kokio darbo pasimeldžiu Jehovai, paskaitau jo Žodį. Tai ir padėjo man laikytis iki pat dabar.“ Mes tikrai galime pasikliauti Jehovos palaikančiąja galia, jei nuolat, „diena iš dienos“ melsimės, apmąstysime jo didingas savybes bei pažadus.

18. Kaip guodžia Biblijos žodžiai pagyvenusius bei ligotus Dievo ištikimuosius?

¹⁸ Tai daryti ypač naudinga nevilties slegiamiems pagyvenusiems bei ligoniams. Jie gali būti nusiminę ne todėl, kad lyginasi su kitais, bet kad nebepajėgia to, ką anksčiau gebėdavo. Kokia paguoda žinoti, kad Jehova gerbia senimą! Biblijoje sakoma: „Žili plaukai — garbės vainikas, laimėtas doru gyvenimu.“ (Patarlių 16:31) Jehova žino mūsų galimybes ir labai vertina nuoširdų garbinimą, kad ir kokie silpni būtume. O tie geri darbai, kuriuos nuveikėme, neišdildomai įrašyti Dievo atmintyje. Raštas patikina: „Dievas nėra neteisingas. Jis nepamirš jūsų darbų, jūsų meilės, kurią parodėte jo vardui, kai tarnavote ir tebetarnaujate šventiesiems.“ (Hebrajams 6:10) Kaip džiaugiamės matydami mūsų būryje tuos, kurie jau daugelį dešimtmečių ištikimi Jehovai!

Nenuleisk rankų

19. Kuo mums naudinga daryti gera?

¹⁹ Manoma, kad nuolat energingai mankštinantis nuovargis sumažėja. Panašiai ir reguliari dvasinė veikla atgaivina emociškai bei dvasiškai. Biblijoje sakoma: „Nepailskime daryti gera; jei neaptingsime, atėjus metui pjausime derlių! Tad, kol turime laiko, darykime  gera visiems, o ypač tikėjimo namiškiams.“ (Galatams 6:9, 10) Atkreipk dėmesį į raginimą „daryti gera“. Esame skatinami veikti. Darydami gera kitiems tikrai galime išvengti nuovargio Jehovos tarnyboje.

20. Kovodami su neviltimi, kieno bendrijos turime vengti?

²⁰ O draugystė ir bendra veikla su tais, kurie negerbia Dievo įstatymų, gali tapti našta. Biblija perspėja: „Akmuo sveria, smėlis sunkus, o už juos abu sunkesnis kvailio apmaudas.“ (Patarlių 27:3) Kad įveiktume neviltį bei nuovargį, venkime bendrauti su tais, kurie yra pesimistai, kaltina ir kritikuoja kitus.

21. Kaip galime padrąsinti kitus per krikščionių sueigas?

²¹ Krikščionių sueigos — Jehovos parama, įkvepianti mums dvasinės energijos. Tai puiki proga padrąsinti vieniems kitus maloniu pamokymu, bendravimu. (Hebrajams 10:25) Visi susirinkimo nariai turi stengtis pakelti dvasią pasisakydami per sueigas ar atlikdami užduotį scenoje. Tiems, kurie paskirti mokyti, reikia ypač stengtis padrąsinti bendratikius. (Izaijo 32:1, 2) Net kai tenka ką nors paraginti arba pataisyti, tonas turi būti malonus. (Galatams 6:1, 2) Meilė iš tiesų padės tarnauti Jehovai nejaučiant nuovargio. (Psalmyno 133:1; Jono 13:35)

22. Kodėl galime gyventi su pasitikėjimu, nors ir esame netobuli iš prigimties?

²² Jehovos garbinimas šiais pabaigos laikais yra darbas. Be to, krikščionys patiria dvasinį nuovargį, emocinį skausmą, įtampą. Būdami netobuli esame trapios prigimties, tarsi molis. Tačiau Biblijoje rašoma: „Šitą turtą mes laikome moliniuose induose, kad būtų aišku, jog visa viršijanti jėgos apstybė iš Dievo, o ne iš mūsų.“ (2 Korintiečiams 4:7, Brb) Taip, nuovargio neišvengsime, bet niekada nenuleiskime rankų. Verčiau ‘su pasitikėjimu tarkime: „Viešpats mano padėjėjas.“’ (Hebrajams 13:6)

Trumpai apžvelkime

• Kokias naštas galime nusimesti?

• Kaip galime „daryti gera“ savo bendratikiams?

• Kaip Jehova mus sustiprina, kai jaučiamės pavargę arba nusivylę?

[Studijų klausimai]

[Iliustracija 23 puslapyje]

Jėzus žinojo, kad užtrukusi neviltis gali išvarginti apaštalus

[Iliustracija 24 puslapyje]

Kai kas atsisakė tam tikrų pomėgių ir ne itin svarbių planų

[Iliustracija 26 puslapyje]

Nors mūsų galimybės ribotos, Jehova labai vertina nuoširdų garbinimą