Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Skaitytojų klausimai

Skaitytojų klausimai

Skaitytojų klausimai

Kodėl Izraelio vyrams buvo leista vesti svetimtautes belaisves, nors Mozės įstatymas draudė vedybas su kitataučiais? (Pakartoto Įstatymo 7:1-3; 21:10, 11)

Tai buvo leista dėl išimtinių aplinkybių. Jehova įsakė izraelitams sugriauti septynių Kanaano tautų miestus ir išnaikinti visus jų gyventojus. (Pakartoto Įstatymo 20:15-18) Kovojant su kitomis tautomis, iš suaugusiųjų į nelaisvę galėjo būti paimtos vien skaisčios merginos. (Skaičių 31:17, 18; Pakartoto Įstatymo 20:14) Tokią merginą izraelitas galėjo vesti, jei tik ši įvykdydavo tam tikras sąlygas.

Biblijoje rašoma, ką svetimtautė turėdavo padaryti: „Ji pasikirps [„nusiskus“, Brb] plaukus, apsikarpys nagus ir nusivilks belaisvės apdarą. Ji praleis visą mėnesį tavo namuose, apraudodama savo tėvą ir motiną. Tada gali sueiti su ja ir būti jos vyru, o ji bus tavo žmona.“ (Pakartoto Įstatymo 21:12, 13)

Belaisvė, kurią norėjo vesti izraelitas, privalėjo nusiskusti plaukus. Tuo būdavo išreiškiamas gedulas ar sielvartas. (Izaijo 3:24) Pavyzdžiui, taip padarė visų vaikų ir turto netekęs patriarchas Jobas. (Jobo 1:20) Nagus, kurie gal buvo dažyti, svetimtautė turėjo ‘apsikarpyti’ — suteikti rankoms kuklią išvaizdą. (Pakartoto Įstatymo 21:12) O kas tas „belaisvės apdaras“, kurį reikėjo nusivilkti? Kai pagonių miestams grėsdavo užkariavimas, jų moterys apsirengdavo gražiausiais drabužiais. Tuo tikėdavosi pelnyti nugalėtojų palankumą. Gedinti belaisvė nebegalėjo vilkėti šio apdaro.

Prieš tapdama izraelito žmona, svetimtautė turėjo vieną mėnesį apraudoti savo žuvusius artimuosius. Nebeliko jos šeimos nei žmonių, su kuriais bendravo, — nugalėti miestai buvo pasmerkti pražūčiai. Nebėra ir jų religijos atributų, nes Izraelio kareiviai visus stabus sunaikino. Gedulo mėnuo kartu buvo ir belaisvės apsivalymas nuo savos religijos liekanų.

Visai kitaip žiūrėta į santuokas su svetimtaučiais plačiąja prasme. Principas šiuo klausimu buvo toks: „Nesimaišyk su jais vedybomis, atiduodamas savo dukteris jų sūnums ar imdamas jų dukteris savo sūnums.“ (Pakartoto Įstatymo 7:3) Kodėl duotas toks draudimas? Pakartoto Įstatymo 7:4 paaiškinama: „Nes tai nugręš tavo vaikus nuo manęs tarnauti kitiems dievams.“ Taigi šis apribojimas saugojo izraelitus nuo religinio susiteršimo. Tačiau svetimtautė, apie kurią rašoma Pakartoto Įstatymo 21:10-13, tokios grėsmės nekėlė. Mergina nebeturi giminaičių, jos dievų atvaizdai sunaikinti. Ji praradusi visus ryšius su klaidingos religijos išpažinėjais. Tokiomis aplinkybėmis izraelitas galėdavo vesti svetimtautę.