Viešpaties malda. Ką ji reiškia jums?

VIEŠPATIES malda, Jėzaus Kristaus pasakyta Kalno pamoksle, yra Biblijoje, 6-ajame Evangelijos pagal Matą skyriuje, nuo 9 iki 13 eilutės. Prieš pasakydamas šią maldą, Jėzus kalbėjo: „Melsdamiesi nedaugiažodžiaukite kaip pagonys: jie tariasi būsią išklausyti dėl žodžių gausumo.“ (Mato 6:7)

Tad aišku, kad Jėzus nemanė, jog Viešpaties maldą dera kartoti žodis į žodį. Tiesa, paskui ją pakartojo norėdamas pamokyti kitus klausytojus. (Luko 11:2-4) Tačiau tos maldos žodžiai, užrašyti Evangelijose pagal Matą ir Luką, šiek tiek skiriasi. Be to, vėliau Jėzus ir jo mokiniai melsdamiesi nekartojo šios pavyzdinės maldos žodžių.

Kodėl Viešpaties malda užrašyta Biblijoje? Tai Jėzaus duotas pavyzdys, kad žinotume, kokios maldos priimtinos Dievui. Taip pat čia paminėti atsakymai į kai kuriuos svarbius gyvenimo klausimus. Tad patyrinėkime Viešpaties maldą paeiliui.

Koks Dievo vardas?

„Tėve mūsų, kuris esi danguje, teesie šventas tavo vardas.“ (Mato 6:9) Šie įžanginiai pavyzdinės maldos žodžiai padeda mums jaustis arčiau Dievo, kai kreipiamės į jį „Tėve mūsų“. Kaip vaikas, įpratęs būti šalia mylinčio, supratingo tėčio, mes irgi galime artintis prie savo dangiškojo Tėvo neabejodami, kad jis nori mus išgirsti. „O maldos klausytojau! — giedojo karalius Dovydas, — pas tave ateina kiekvienas kūnas.“ (Psalmyno 65:2, Jr, išnaša)

Jėzus moko melsti, kad Dievo vardas būtų laikomas šventu. Tačiau koks yra Dievo vardas? Biblija atsako taip: „Težino, kad tu vienas, kurio vardas Viešpats [„Jehova“,  NW], esi Aukščiausiasis visoje žemėje.“ (Psalmyno 83:19 [83:18, Brb])

Beje, Dievo vardas, Jehova, senoviniuose Biblijos rankraščiuose randamas beveik 7000 kartų. Tačiau kai kurie Biblijos vertėjai net pašalino jį iš savo vertimų. Vadinasi, teisinga melsti mūsų Kūrėją pašventinti, tai yra pašlovinti savo vardą. (Ezechielio 36:23) Viena, ką galime daryti laikydamiesi šios maldos žodžių — melsdamiesi kreiptis į Dievą vardu.

Viena moteris, vardu Patriša, buvo išauklėta katalikiškai ir Viešpaties maldą mokėjo mintinai. Kaip ji reagavo, kai sykį Jehovos liudytoja parodė Dievo vardą Biblijoje? „Negalėjau patikėti! — sušuko moteris. — Pasiėmiau savo Bibliją ir ten jis buvo parašytas. Paskui ši liudytoja parodė Mato 6:9, 10 ir paaiškino, kad apie Dievo vardą kalbama ir Viešpaties maldoje. Labai nudžiugau ir paprašiau ją studijuoti su manimi Bibliją.“

Dievo valia bus įgyvendinta žemėje

„Teateinie tavo karalystė, teesie tavo valia kaip danguje, taip ir žemėje.“ (Mato 6:10) Kaip išsipildys šie pavyzdinės Jėzaus maldos žodžiai? Dauguma žmonių įsivaizduoja dangų kaip ramią vietą. Šventajame Rašte sakoma, kad dangus yra Jehovos „šventas ir šlovingas būstas“. (Izaijo 63:15) Tad nenuostabu, jog meldžiame, kad Dievo valia būtų žemėje, kaip danguje. Bet ar tai įvyks?

Jehovos pranašas Danielius nusakė: „Dangaus Dievas įkurs karalystę, kuri niekada nebus sunaikinta; ši karalystė nebus perduota kitai tautai. Ji sutrupins į šipulius visas anas [žemės] karalystes ir padarys joms galą, o pati tvers amžinai.“ (Danieliaus 2:44) Ši dangiškoji Karalystė, arba valdžia, netrukus teisingai viešpataudama įtvirtins pasaulyje taiką. (2 Petro 3:13)

Melsdami, kad ateitų Dievo Karalystė ir kad jo valia būtų įvykdyta žemėje, parodome, jog tuo tikime. Ir tikrai nenusivilsime. Krikščionių apaštalas Jonas rašė: „Išgirdau galingą balsą, skambantį nuo sosto: ‘Štai Dievo padangtė tarp žmonių. Jis apsigyvens pas juos, ir jie bus jo tauta, o pats Dievas bus su jais. Jis nušluostys kiekvieną ašarą nuo jų akių; ir nebebus mirties, nebebus  liūdesio nei aimanos, nei sielvarto, nes kas buvo pirmiau, tas praėjo.’“ Paskui apaštalas pridūrė: „Sėdintysis soste tarė: ‘Štai aš visa darau nauja! . . Rašyk, nes šitie žodžiai patikimi ir tikri.’“ (Apreiškimo 21:3-5)

Meldžiame mums būtinų dalykų

Pavyzdinėje maldoje Jėzus parodė, kad svarbiausia melsti Dievo vardo pašlovinimo ir jo valios įgyvendinimo. Vis dėlto toliau paminėjo ir asmeninius poreikius, apie kuriuos tinka kalbėti Jehovai.

Pirmasis iš jų: „Kasdienės mūsų duonos duok mums šiandien.“ (Mato 6:11) Tai ne prašymas materialinių gėrybių. Jėzus skatino melsti „mūsų duonos... šiai dienai mums kasdien“. (Luko 11:3, Jr) Viešpaties maldos pavyzdžiu galime melsti tikėdami, kad Dievas aprūpins būtiniausiais kasdieniais dalykais, jeigu jį mylime ir jam paklūstame.

Pernelyg nerimaudami dėl ekonominių sunkumų imtume ignoruoti dvasinius poreikius ir nebedaryti, ko Dievas tikisi iš mūsų. Bet jei Dievo garbinimas bus svarbiausias, neabejokime, kad jis maloniai išklausys mus, prašančius tokių dalykų kaip maistas bei drabužis. Jėzus pasakė: „Pirmiausia ieškokite Dievo karalystės ir jo teisumo, o visa tai bus jums pridėta.“ (Mato 6:26-33) Ieškoti Dievo teisumo nelengva, nes visi esame nuodėmingi ir mums reikia atleidimo. (Romiečiams 5:12) Viešpaties maldoje irgi apie tai sakoma.

Mūsų maldavimai atleisti

„Atleisk mums mūsų kaltes, kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams.“ (Mato 6:12) Ar Jehova Dievas tikrai atleidžia mums nuodėmes?

Nors senovės Izraelio karalius Dovydas sunkiai nusidėjo, jis atgailavo ir nėmaž neabejodamas meldė: „Juk tu, Viešpatie, geras ir atlaidus, kupinas ištikimos meilės visiems, kurie tavęs šaukiasi.“ (Psalmyno 86:5) Kokia paguodžianti mintis! Mūsų dangiškasis Tėvas pasiruošęs atleisti nuodėmes tiems, kas su atgaila širdyje jo šaukiasi. Jehova Dievas gali atleisti mums nusižengimus visiškai — tarsi anuliuotų skolininko skolą.

Bet Jėzus paminėjo sąlygą: kad Dievas atleistų, ir patys turime dovanoti kitiems. (Mato 6:14, 15) Nors su teisiuoju Jobu trys jo draugai elgėsi blogai, šis vyras atleido ir net už juos meldėsi. (Jobo 42:10) Jei dovanosime tiems, kurie mums nusideda, įtiksime Dievui ir susilauksime jo gailestingumo.

Žinodami, kad Dievas noriai išklauso mūsų maldavimus, jaučiamės galį siekti jo pritarimo. Tai mums įmanoma, nors ir esame netobuli. (Mato 26:41) Čia irgi Jehova padeda, kaip matome iš svarbaus prašymo, pasakyto pavyzdinės Jėzaus maldos pabaigoje.

Prašymas padėti neiškrypti iš teisingo kelio

„Nevesk mūsų į pagundą, bet gelbėk mus nuo piktojo.“ (Mato 6:13, Jr, išnaša) Jehova nepalieka mūsų vienų gundomų ir nestumia į nuodėmę. Jo Žodis tvirtina: „Dievas negali būti gundomas į pikta ir pats nieko negundo.“ (Jokūbo 1:13) Jis leidžia mus išmėginti, bet gali išvaduoti iš Didžiojo Gundytojo — „piktojo“, tai yra Šėtono Velnio.

Apaštalas Petras skatino bendratikius: „Būkite blaivūs, budėkite! Jūsų priešas velnias kaip riaumojantis liūtas slankioja aplinkui, tykodamas ką praryti.“ (1 Petro 5:8) Juk Šėtonas gundė net tobulą žmogų Jėzų Kristų! Ko jis siekė? Atitraukti Jėzų nuo Dievo Jehovos tyro garbinimo. (Mato 4: 1-11) Tą patį Šėtonas nori padaryti ir su jumis, jei stengiatės tarnauti Dievui.

Velnias per savo valdomą pasaulį gali gundyti mus daryti tai, kam nepritaria Dievas. (1 Jono 5:19) Tad būtina nepaliauti prašyti Jehovą paramos, ypač jei esame gundomi nepaliaujamai. Ir jeigu garbiname Jehovą, kaip moko jo įkvėptas Žodis, Biblija, Jis išvaduos mus — padės pasipriešinti Velniui. „Dievas ištikimas, — sakoma Biblijoje, — jis neleis jūsų gundyti daugiau nei jūsų jėgos leidžia.“ (1 Korintiečiams 10:13, Brb)

Kaip svarbu tikėti Dievu

Kaip gera žinoti, jog dangiškasis Tėvas domisi kiekvienu iš mūsų! Jis net norėjo, kad jo Sūnus, Jėzus Kristus, pamokytų mus melstis. Tai tikrai skatina įtikti Jehovai Dievui. Kaip?

Biblijoje tvirtinama: „Be tikėjimo neįmanoma patikti Dievui. Kas artinasi prie Dievo, tam būtina tikėti, kad Jis yra ir kad uoliai Jo ieškantiems atsilygina.“ (Hebrajams 11:6) Kaip įgyti tokį tikėjimą? „Tikėjimas — iš klausymo“, — sakoma Biblijoje. (Romiečiams 10:17) Jehovos liudytojams malonu dalytis Šventojo Rašto mintimis su visais, kurie trokšta tarnauti Dievui skatinami tikro tikėjimo.

Manome, kad paanalizavęs Viešpaties maldą labiau ją perpratote. Semdamiesi daugiau žinių apie Jehovą ir žinodami, kad jis „uoliai Jo ieškantiems atsilygina“, galite sustiprinti tikėjimą Dievu. Tad stenkitės plačiau sužinoti apie jį bei jo tikslus, kad galėtumėte amžinai džiaugtis artimu ryšiu su savo dangiškuoju Tėvu. (Jono 17:3)

[Anotacija 5 puslapyje]

„Tėve mūsų, kuris esi danguje, teesie šventas tavo vardas, teateinie tavo karalystė, teesie tavo valia kaip danguje, taip ir žemėje. Kasdienės mūsų duonos duok mums šiandien ir atleisk mums mūsų kaltes, kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams. Ir nevesk mūsų į pagundą, bet gelbėk mus nuo pikto [„piktojo“, Jr, išnaša].“ (Mato 6:9-13)

[Iliustracija 7 puslapyje]

Jehova rūpinasi poreikiais tų, kurie jį myli

[Iliustracija 7 puslapyje]

Dievas taip pat padeda priešintis Velniui

[Iliustracija 7 puslapyje]

Jeigu kaip Jobas atleisime tiems, kas mums nusideda, patirsime Jehovos gailestingumą