Kas šiandien šlovina Dievą?

„Vertas esi, mūsų Viešpatie ir Dieve, priimti šlovę, pagarbą ir galybę.“ (APREIŠKIMO 4:11)

1, 2. a) Kokie pavyzdžiai padeda suprasti, kas yra biomimetika? b) Koks klausimas kyla ir koks būtų atsakymas?

SYKĮ šveicarų inžinierius Žoržas de Mestralis išvedė pavedžioti savo šunį. Grįžęs namo pamatė, kad rūbai ir šuns kailis aplipę varnalėšos kibiais. Susidomėjęs juos apžiūrėjo pro mikroskopą ir pamatė smulkučius kabliukus, kurie kibo prie visko, kas tik turėjo kilpą. Galiausiai praeito amžiaus penktajame dešimtmetyje inžinierius sukūrė sintetinį ekvivalentą — medžiagą, iš kurios dabar gaminami lipukai. De Mestralis ne vienintelis kopijavo gamtą. Jungtinėse Valstijose broliai Raitai sukonstravo lėktuvą, ištyrinėję didelių paukščių skrydžius. Prancūzų inžinierius Aleksandras Gustavas Eifelis suprojektavo jo vardu pavadintą bokštą Paryžiuje pasinaudodamas pagrindiniais žmogaus griaučių sandaros principais, dėl kurių šlaunikauliai gali išlaikyti visą kūno svorį.

² Šie pavyzdžiai labai vaizdžiai rodo, kas yra biomimetika — mokslo sritis, kopijuojanti gamtos modelius. * Pagrįstai galima paklausti, ar dažnai išradėjai pagerbia Tą, kuris sumanė mažytėlaičius kibukus, didžiulius paukščius, žmogaus šlaunikaulį bei kitus puikius žmonių kopijuojamus „originalus“? Deja, mūsų dienomis Dievui retai priskiriami nuopelnai bei šlovė, kurių jis vertas.

3, 4. Ką reiškia hebrajiškas žodis, verčiamas „šlovė“, ir kas juo pabrėžiama kalbant apie Jehovą?

³ Kai kas gal stebėsis, kam reikia šlovinti Dievą? Argi jis ir taip nėra šlovingas? Tiesa, Jehova — šlovingiausias asmuo visatoje, bet tai nereiškia, kad tokiu jį laiko visi. Biblijoje hebrajiško žodžio, išversto „šlovė“, pagrindinė reikšmė — „svarumas“. Tai yra viskas, dėl ko asmuo svarbus kitiems. Kalbant apie Dievą šis žodis nurodo tai, dėl ko Jis žavi žmogų.

⁴ Šiandien nedaugelis pastebi tai, kas kelia susižavėjimą Dievu. (Psalmyno 10:4; 14:1) Visuomenės įžymybės, net jei yra  tikintys, dažniausiai nepaskatina žmonių gerbti šlovingąjį Kūrėją. Kaip tai atsitinka?

„Jie nepateisinami“

5. Kaip daugelis mokslininkų sumenkina kūrinijos stebuklus?

⁵ Daug mokslininkų tvirtina, kad Dievo nėra. Kaip tuomet jie aiškina kūrinijos stebuklus, taip pat ir žmogaus atsiradimą? Ogi priskiria evoliucijai, tai yra aklam atsitiktinumui. Pavyzdžiui, šios teorijos šalininkas Stivenas Džėjus Gouldas rašė: „Mes atsiradome todėl, kad viena žuvų grupė turėjo ypatingos anatomijos pelekus, ilgainiui virtusius sausumos padarų kojomis... Galbūt trokštame ‘kilnesnio’ paaiškinimo, bet jo nėra.“ Panašiai teigė ir Ričardas Likis bei Rodžeris Ljuinas: „Žmonių rūšis greičiausiai yra tik baisi biologinė klaida.“ Netgi tie mokslininkai, kurie giria gamtos grožį bei kūriniją, ne visi jaučia dėkingumą Dievui.

6. Kaip daugelis atgrasinami teikti Dievui Kūrėjo šlovę, kurios jis vertas?

⁶ Išsilavinę asmenys gindami evoliuciją kaip faktą duoda suprasti, kad tik neišprusėliai tuo netiki. Kaip daugelis reaguoja į tokį tvirtinimą? Prieš keletą metų vienas gerai išmanantis evoliuciją tyrinėtojas apklausė šios teorijos šalininkus. Jis rašė: „Pastebėjau, kad dauguma tiki evoliucija jau vien girdėdami, jog visi intelektualai tuo tiki.“ Iš tikrųjų mokslo žmonės, kalbėdami apie savo ateistines pažiūras, kitus irgi atgraso teikti Dievui Kūrėjo šlovę, kurios jis yra vertas. (Patarlių 14:15, 18, Brb)

7. Pasak Romiečiams 1:20, kas aiškiai įžvelgiama iš matomos kūrinijos ir kodėl?

⁷ Ar mokslininkai priėjo prie išvadų, kad evoliucijos teiginiai teisingi, nes patvirtinti faktais? Anaiptol! Aplink pilna įrodymų, kad Kūrėjas yra. Apie tai apaštalas Paulius rašė: „Jo neregimosios ypatybės — jo amžinoji galybė ir dievystė — nuo pat pasaulio [žmonijos] sukūrimo įžvelgiamos protu iš jo kūrinių, taigi jie [netikintieji] nepateisinami.“ (Romiečiams 1:20) Kūrėjo darbų žymė akivaizdi. Todėl Paulius sako, kad nuo pat žmonijos pradžios Dievas įžvelgiamas iš jo regimosios kūrinijos. O ką mes regime?

8. a) Kaip dangūs byloja apie Dievo galią ir išmintį? b) Kas rodo, kad visata turėjo Pirminę Priežastį?

⁸ Apie Kūrėją mums liudija, pavyzdžiui, žvaigždėmis nusėtas dangus. „Dangūs skelbia Dievo šlovę“, — sakoma Psalmyno 19:2 [19:1, Brb]. „Dangūs“ — Saulė, Mėnulis, žvaigždės — byloja apie Dievo galią bei išmintį. Šviesulių gausybė tiesiog stulbina. Ir visi tie dangaus kūnai juda erdvėje ne padrikai, o pagal tikslius fizikos dėsnius. * (Izaijo 40:26) Ar protinga manyti, kad tokia tvarka — aklas atsitiktinumas? Įsidėmėtina  daugelio mokslininkų prielaida, jog visata turėjo staigią pradžią. Vienas profesorius daro tokią išvadą: „Požiūris, kad visata egzistuoja amžinai, priimtiniausias ateistui arba agnostikui. Mat jeigu visata turėjo pradžią, vadinasi, buvo ir pradinė priežastis; kas galėtų įsivaizduoti tokį rezultatą be svarios priežasties?“

9. Kaip Jehovos išmintis matoma iš gyvūnijos pasaulio?

⁹ Visa, kas yra žemėje, irgi rodo esant Dievą. Psalmininkas sušuko: „Viešpatie, kokie įvairūs tavo kūriniai! Kaip išmintingai juos visus sukūrei! Tavo kūrinių pilna žemė.“ (Psalmyno 104:24) Jehovos kūriniai, tarp jų ir gyvūnai, byloja apie jo išmintį. Jau pačioje pradžioje minėjome, kad gyvoji kūrinija tokia puiki, jog mokslininkai dažnai stengiasi ją imituoti. Atkreipkime dėmesį dar į keletą pavyzdžių. Mokslininkai tyrinėja elnio ragus norėdami sukurti tvirtesnius šalmus; jautrios klausos muses, kad pagerintų klausos aparatus; pelėdų sparnų plunksnas, siekdami patobulinti radarais nesusekamus lėktuvus. Tačiau kad ir kaip stengtųsi, žmogus nesugeba tiksliai nukopijuoti tuos tobulus gamtos originalus. Vienoje knygoje rašoma: „Viską, ko mes siekiame, gyvūnai daro nenaudodami degalų, neteršdami žemės ir nekeldami jai pavojaus“ (Biomimicry—Innovation Inspired by Nature). Kokia Jehovos išmintis!

10. Kodėl nelogiška manyti, jog nėra Didžiojo Kūrėjo? Pateik pavyzdį.

¹⁰ Kur tik pažvelgsi — į dangų ar į kūriniją čia, žemėje, — viskas akivaizdžiai liudija apie Kūrėją. (Jeremijo 10:12) Belieka nuoširdžiai sutikti su dangiškųjų esybių žodžiais: „Vertas esi, mūsų Viešpatie ir Dieve, priimti šlovę, pagarbą ir galybę, nes tu visa sutvėrei, tavo valia visa yra ir buvo sutverta.“ (Apreiškimo 4:11) Vis dėlto daug mokslininkų šito neįžvelgia „širdies akimis“, net jeigu ir stebisi matydami puikius kūrinius. (Efeziečiams 1:18) Žavėtis gamtos grožiu bei jos sandara ir nepripažinti Didžiojo Kūrėjo taip pat nelogiška, kaip gėrėtis paveikslu ir neigti buvus dailininką, tuščią drobę pavertusį šedevru. Tad nenuostabu, jog tie, kas netiki Dievo, vadinami „nepateisinamais“.

„Aklųjų vadovai“ suvedžioja daugelį

11, 12. Kokia prielaida remiasi doktrina apie lemtį ir kas rodo, kad šis mokymas neteikia Dievui šlovės?

¹¹ Daug religingų žmonių įsitikinę, kad savo garbinimu šlovina Dievą. (Romiečiams 10:2, 3) Tačiau iš tiesų dauguma religijų sudaro visuomenės struktūrą, trukdančią milijonams garbinti Kūrėją. Kaip gali šitaip būti? Priežastys dvi.

¹² Pirma, religijos sumenkina Dievo šlovę klaidingais mokymais. Vienas pavyzdys — doktrina apie lemtį. Ji remiasi tokia prielaida: jeigu Dievas gali žinoti ateitį, iš anksto numato viską, kas atsitiks. Atrodytų, kad Dievas jau senų seniausiai kiekvienam žmogui nulėmė ateitį — gerą ar blogą. Taip Dievui iš esmės verčiama kaltė už visas šių dienų kančias ir blogį. Tikrai Dievui jokia šlovė, jeigu jis kaltinamas tuo, dėl ko iš tiesų kaltas jo didžiausias Priešininkas, Šėtonas, Biblijoje vadinamas „šio pasaulio kunigaikščiu“. (Jono 14:30; 1 Jono 5:19)

13. Kodėl neprotinga galvoti, kad Dievas nesirenka, ką numatyti, o ko ne? Pateik pavyzdį.

¹³ Aiškinimas apie lemtį nepagrįstas Šventuoju Raštu ir šmeižia Dievą. Ši doktrina painioja du dalykus: ką jis gali daryti  ir ką iš tikrųjų daro. Kad Dievas gali numatyti įvykius, aiškiai sakoma Biblijoje. (Izaijo 46:9, 10) Tačiau neprotinga manyti, jog jis nesugebėtų pasirinkti, ką verta numatyti ir ko ne, arba kad yra atsakingas už visa, kas dedasi. Pavyzdžiui, jei būtum labai stiprus, ar kilotum kiekvieną pamatytą sunkenybę? Aišku, ne. Taip ir Dievo gebėjimas žinoti ateitį neverčia jo numatyti arba nulemti viską. Jis pasirenka, ką žinoti iš anksto. * Akivaizdu, jog klaidingais mokymais, tokiais kaip lemties doktrina, Dievas nėra šlovinamas.

14. Kaip religijos nerodo pagarbos Dievui?

¹⁴ Antra, bažnyčių nariai savo elgesiu nerodo pagarbos Dievui. Krikščionims pridera laikytis to, ką prisakė Jėzus. Pavyzdžiui, jis mokė savo sekėjus ‘vienam kitą mylėti’ ir nebūti „iš pasaulio“. (Jono 15:12; 17:14-16) O ką galėtume pasakyti apie krikščionijos dvasininkus? Ar jie tikrai vadovaujasi tais mokymais?

15. a) Koks dvasininkų vaidmuo karuose? b) Kaip dvasininkų elgesys paveikė milijonus žmonių?

¹⁵ Tik pagalvok, kaip dvasininkai elgėsi per karus. Jie toleravo bei rėmė daugelį tautų konfliktų, netgi jiems vadovavo. Jie laimina armijas ir pateisina žudynes. O ar dvasininkai priešininko pusėje nedaro to paties? (Žiūrėk rėmelį „Kieno pusę palaiko Dievas?“) Dvasininkija tikrai negarbina Dievo tvirtinimais, kad yra jo remiama kruvinuose karuose, nešlovina Dievo teigdama, jog Biblijos normos pasenusios, ir toleruodama seksualinį palaidumą. Kaip tokie „ganytojai“ primena religininkus, kuriuos Jėzus pavadino nedorėliais ir „aklais aklųjų vadovais“! (Mato 7:15-23; 15:14) Dėl šitokio dvasininkų elgesio milijonų žmonių meilė Dievui atšalo. (Mato 24:12)

Kas iš tikrųjų šlovina Dievą?

16. Kodėl turime atversti Bibliją, kad sužinotume, kas iš tikrųjų šlovina Dievą?

¹⁶ Jeigu žymūs ir įtakingi pasaulio veikėjai dažniausiai nenori šlovinti Dievo, kas gi iš tikrųjų tai daro? Atsakymą sužinosime atsivertę Šventąjį Raštą. Juk pats Dievas turi teisę nurodyti, kaip jį reikia garbinti, ir tas normas išdėstė savo Žodyje, Biblijoje. (Izaijo 42:8) Aptarkime, kaip trejopai šlovinamas Dievas ir kas kiekvienu iš tų atvejų yra tikrieji jo garbintojai.

17. Kaip pats Jehova nurodė, kad šlovinti jo vardą yra jo valia ir kas mūsų dienomis giria Dievo vardą visoje žemėje?

¹⁷ Visų pirma, šlovinti Dievą galime girdami jo vardą. Kad šitaip vykdysime Dievo valią, akivaizdu iš jo žodžių Jėzui. Likus kelioms dienoms iki mirties, Jėzus meldė:  „Tėve, pašlovink savo vardą!“ Tuoj pat pasigirdo balsas: „Aš jį pašlovinau ir dar pašlovinsiu!“ (Jono 12:28) Be abejo, tai pasakė pats Jehova. Iš tų žodžių aišku, kad Dievui svarbus jo vardo šlovinimas. Kas mūsų dienomis šlovina Jehovą — praneša jo vardą ir giria jį visoje žemėje? Tai daro Jehovos liudytojai 235 šalyse! (Psalmyno 86:11, 12)

18. Kaip atpažįstame tuos, kurie garbina Dievą tiesa, ir kokia žmonių grupė moko Biblijos tiesų jau daugiau kaip šimtmetį?

¹⁸ Antra, garbinti Dievą galime mokydami tiesos apie jį. Jėzus pasakė, kad tikrieji garbintojai turi „šlovinti [Dievą]... tiesa“. (Jono 4:24) Iš ko atpažįstami tokie Dievo garbintojai? Jie privalo atmesti Biblija nepagrįstas doktrinas, klaidingus mokymus apie Dievą bei jo valią. Jie turi skleisti Dievo Žodžio tiesas: mokyti, kad Jehova — Aukščiausiasis Dievas, todėl vienintelis vertas šlovės (Psalmyno 83:19 [83:18, Brb]); kad Jėzus yra Dievo Sūnus ir paskirtasis Dievo Mesijiškosios Karalystės Valdovas (1 Korintiečiams 15:27, 28); kad per Dievo Karalystę bus pašventintas Jehovos vardas ir įgyvendinta tai, ką jis numatęs žemei bei žmonijai (Mato 6:9, 10); kad geroji naujiena apie šią Karalystę turi būti paskelbta visoje žemėje. (Mato 24:14) Šių brangių tiesų daugiau kaip šimtmetį ištikimai moko vienintelė žmonių grupė — Jehovos liudytojai!

19, 20. a) Kodėl puikus krikščionių elgesys teikia šlovę Dievui? b) Atsakymai į kokius klausimus padeda nustatyti, kas šiandien šlovina Dievą puikiu elgesiu?

¹⁹ Trečia, Dievą šlovinsime laikydamiesi jo normų. Apaštalas Petras rašė: „Jūsų elgesys tarp pagonių tebūna pavyzdingas, kad, nors dabar jie šmeižia jus kaip piktadarius, pažinę jūsų gerus darbus, imtų šlovinti Dievą aplankymo dieną.“ (1 Petro 2:12) Krikščionis savo tikėjimą parodo elgesiu. Kai aplinkiniai mato, kad tikėjimo vaisius — puikus krikščionies elgesys, šlovė tenka Dievui.

²⁰ Kas šiandien garbina Dievą geru elgesiu? Kokią religinę grupę daugelio valstybių pareigūnai giria už taikingumą, įstatymų laikymąsi bei mokesčių mokėjimą? (Romiečiams 13:1, 3, 6, 7) Kokie žmonės išgarsėjo visame pasaulyje vienybe su bendratikiais — vienybe, kurios nesuardo rasiniai, nacionaliniai ar etniniai skirtumai? (Psalmyno 133:1; Apaštalų darbų 10:34, 35) Kas visur žinomi savo bibliniu lavinimu, skatinančiu gerbti įstatymus, šeimos vertybes, Biblijos moralę? Ta vienintelė grupė, pasižyminti puikiu savo narių elgesiu, — Jehovos liudytojai!

Ar tu šlovini Dievą?

21. Kodėl turime susimąstyti, ar patys šloviname Jehovą?

²¹ Kiekvienam iš mūsų verta pamąstyti: „O aš ar šlovinu Jehovą?“ Kaip sakoma 148 psalmėje, diduma kūrinijos šlovina Dievą. Angelai, dangūs, žemė ir gyvūnija —  visi giria Jehovą. (1—10 eilutės) Deja, dauguma žmonių nūdien to nedaro. Gyvendamas taip, kad teiktum garbę Dievui, prisidėsi prie Jehovą šlovinančios kūrinijos. (11—13 eilutės) Tai pats geriausias gyvenimo kelias.

22. Šlovindamas Jehovą, kaip esi laiminamas ir kam turi būti pasiryžęs?

²² Jehovos šlovinimas suteikia daugeriopų palaimų. Rodydamas tikėjimą Kristaus išperkamąja auka, esi sutaikytas su Dievu ir džiaugiesi su juo taikiais, maloniais santykiais. (Romiečiams 5:10) Kai stengiesi viskuo teikti garbę Dievui, tavo nuotaika pakili ir jautiesi dėkingas. (Jeremijo 31:12) Tada ir kitiems gali padėti gyventi laimingai, prasmingai ir taip pats patirti daugiau laimės. (Apaštalų darbų 20:35) Būk tarp tų, kurie tvirtai pasiryžę šlovinti Dievą — dabar ir amžinai!

[Išnašos]

Ar atsimeni?

• Kodėl galima tvirtinti, kad mokslininkai apskritai nepadėjo žmonėms šlovinti Dievo?

• Kaip dvejopai religijos kliudo garbinti Dievą?

• Kaip mes galime šlovinti Dievą?

• Kodėl turėtum pamąstyti, ar pats šlovini Dievą?

[Studijų klausimai]

[Rėmelis 12 puslapyje]

„Kieno pusę palaiko Dievas?“

Vienas vyras, per Antrąjį pasaulinį karą kovojęs Vokietijos oro pajėgose, bet vėliau tapęs Jehovos liudytoju, pasakoja:

„Per karą mane glumino... iš esmės visų tikybų — katalikų, liuteronų, episkopalinės bažnyčios bei kitų konfesijų — dvasininkai: jie laimino lėktuvus bei įgulas prieš pakylant išmesti mirtį nešantį krovinį. Dažnai pagalvodavau: ‘Kieno pusę palaiko Dievas?’

Vokiečių kareiviai juosėjo diržą su sagtimi, ant kurios matėsi užrašas Gott mit uns (Dievas su mumis). Bet aš svarsčiau, kodėl Dievas neturėtų būti ir su anos pusės kareiviais — jų religija juk ta pati ir jie meldžiasi tam pačiam Dievui?“

[Iliustracija 10 puslapyje]

Jehovos liudytojai iš tikrųjų šlovina Dievą visoje žemėje