Jaunuoli, tėvų padedamas lengviau apsaugosi savo širdį!

KAS, tavo manymu, sunkiausia laivo kapitonui? Saugiai perplaukti neaprėpiamą vandenyną? Ne. Daugiausia laivų sudūžta ne atviroje jūroje, o netoli kranto. Įplaukti į doką kartais net rizikingiau negu nutupdyti lėktuvą. Kodėl?

Prieš saugiai prišvartuodamas laivą, kapitonas turi išvengti visų pavojų, kokie tik gali tykoti įplaukiant į uostą: aplenkti povandenines sroves nesusiduriant su kitais laivais, apiplaukti seklumas, uolas ar nuskendusių laivų nuolaužas. Dar sudėtingiau, jeigu į tą uostą laivas užsuka pirmą kartą.

Kad įveiktų visus sunkumus, išmintingas kapitonas dažniausiai samdosi locmaną, gerai pažįstantį vietos vandenis. Šis stovi šalimais jo, ant tiltelio, ir prityrusiai vadovauja. Abudu įvertina pavojus ir net siaura vaga įveda laivą į uostą. Neįkainojama locmano patirtis pailiustruoja, kokia vertinga pagalba prieinama krikščionims paaugliams, turintiems pasirinkti kursą per audringus gyvenimo vandenis. Kokia tai pagalba? Kodėl jaunimui jos reikia?

Grįžkime prie iliustracijos apie laivą. Jei esi paauglys, tu, kaip kapitonas, galų gale turi imtis atsakomybės už savo gyvenimą. Tėvai, tarsi locmanas, stengiasi per jį vesti tave net ir pačiomis sunkiausiomis aplinkybėmis. Tačiau paauglystėje priimti tėvų patarimus kartais būna nelengva. Kodėl?

Dažniausiai tai susiję su širdimi. Tavo simbolinė širdis galbūt skatina trokšti to, kas draudžiama, arba prieštarauti viskam, kas, tavo manymu, riboja laisvę. „Žmogaus širdies polinkiai, — sakoma Biblijoje, — pikti nuo pat jaunumės.“ (Pradžios 8:21) Jehova leidžia suprasti, kad tavęs laukia tikri išbandymai. „Širdis yra labai klastinga ir be galo nedora“, — perspėja jis. (Jeremijo 17:9, Brb) Joje slypi ne tik blogi troškimai — širdis gali apgauti jaunuolį ir paskatinti manyti, jog viską supranta geriau už tėvus, nors šie turi kur kas daugiau patirties. Tačiau nelengvais paauglystės metais ieškoti tėvų pagalbos yra svarių priežasčių.

 Kodėl reikia klausyti tėvų?

Visų pirma taip elgtis liepia Jehova, šeimos Įkūrėjas. (Efeziečiams 3:15) Kadangi rūpintis tavimi Dievas pavedė tėvams, tau jis pataria: „Jūs, vaikai, klausykite Viešpatyje savo gimdytojų, nes šito reikalauja teisingumas.“ (Efeziečiams 6:1-3; Psalmyno 78:5) Nors gal jau esi paauglys, tėvai tebėra įpareigoti tau vadovauti, o tavo pareiga — klausyti. Apaštalas Paulius, rašydamas, kad vaikai turi klausyti tėvų, pavartojo graikų kalbos žodį, nurodantį bet kokio amžiaus vaikus. Pavyzdžiui, kaip užrašyta Mato 23:37, apie Jeruzalės gyventojus Jėzus kalbėjo kaip apie jos „vaikus“, nors diduma tų žmonių buvo suaugę.

Senovėje daugybė tikinčiųjų, nors ir subrendusių, ir toliau likdavo klusnūs savo tėvams. Jokūbas, nors suaugęs vyras, suprato turįs paklusti tėvui ir nevesti moters, kuri nėra Jehovos garbintoja. (Pradžios 28:1, 2) Be abejo, Jokūbas pastebėjo ir tai, kad jo brolio pasirinkimas vesti pagones kanaanietes sukėlė tėvams didžiulį sielvartą. (Pradžios 27:46)

Krikščionys tėvai ne tik Dievo įpareigoti tau vadovauti, bet tikriausiai yra ir patys geriausi patarėjai — pirmiausiai dėl to, kad tave puikiai pažįsta ir, be abejo, jau daug metų rodo pasiaukojamą meilę. Jie, lyg tas locmanas, kalba iš patirties. Juk ir patys išgyveno „jaunatvės aistras“ ir, būdami tikrieji krikščionys, patyrė, kaip naudinga laikytis Biblijos principų. (2 Timotiejui 2:22)

Turėdamas šalia tokią kvalifikuotą pagalbą galėsi rasti išeitį net pačiose sudėtingiausiose situacijose. Štai kad ir santykiai su priešingos lyties asmenimis. Kaip krikščionys tėvai galėtų tau vadovauti tokiuose subtiliuose dalykuose?

Potraukis prie kitos lyties asmens

Locmanas pataria laivo kapitonui laikytis atokiau nuo plačiai nusidriekusių povandeninių seklumų. Tos smėlio sąnašos lygios, bet apgaulingos, nes nuolat keičia vietą. Tėvai irgi nori, kad vengtum aplinkybių, kurios išmuštų tave iš emocinės pusiausvyros. Pavyzdžiui, jie žino, kad jausmai priešingos lyties asmeniui kartais būna tokie stiprūs, jog net sunku nusakyti. Bet kartą įsižiebę gali tave „užnešti ant seklumos“.

Kaip rizikinga nepaisyti pavojaus, pailiustruoja Dinos pavyzdys. Galbūt ieškoti draugystės su jaunomis kanaanietėmis, kurios, be abejo, elgėsi palaidai, ją paskatino smalsumas ir noras smagiai praleisti laiką. Tai, kas iš pradžių atrodė nekaltas malonumas, netrukus baigėsi tragiškai — Diną išprievartavo jaunuolis, tame mieste „labiau gerbiamas negu bet kas kitas“. (Pradžios 34:1, 2, 19)

Dabar tokių pavojų tyko dar daugiau, nes gyvename laikais, kada viskas orientuota į seksą. (Ozėjo 5:4, Brb) Jaunimui gali susidaryti įspūdis, kad būti su priešingos lyties asmeniu itin malonu, kad tai jaudina. Gal vien nuo minties apie buvimą dviese su tuo, kurio išvaizda  tau patraukli, jau ima smarkiau plakti širdis. Vis dėlto mylintys tėvai stengsis tave apsaugoti nuo bendravimo su jaunuoliais, negerbiančiais Dievo normų.

Lora pripažįsta, jog smalsumas gali apakinti paauglius taip, kad jie neįžvelgs pavojaus. „Iš bendraklasių pasakojimo apie tai, kaip iki išnakčių šoko su patraukliais vaikinais, atrodo, jog įspūdis nepamirštamas. Suprantu, kad jos dažnai viską išpučia, bet vis tiek smalsu ir kyla mintis, jog galbūt praleidžiu progą patirti kažką itin malonaus. Nors žinau, kad tėvai, neleisdami į tokias vietas, yra teisūs, vis dėlto ten nueiti vilioja.“

Laivas neturi stabdžių, todėl sustoti prireikia nemažai laiko. Tėvai žino, jog su troškimais yra panašiai. Patarlių knygoje nevaldomos aistros apimtas žmogus prilyginamas veršiui arba jaučiui, vedamam skersti. (Patarlių 7:21-23) Juk nenorėtum, kad tau taip atsitiktų ir tavo emocinis bei dvasinis laivas sudužtų. Tėvai greičiau pastebės, kada širdis pradeda vesti tave iš kelio, ir duos tinkamą patarimą. Ar turėsi išminties jo paklausyti ir išvengti didžiulės bėdos? (Patarlių 1:8; 27:12)

Tėvų paramos reikia ir bendraamžių įtakai atsispirti. Kaip tėvai gali tau padėti?

Bendraamžių įtaka

Stipri srovė gali priversti laivą iškrypti iš kurso. Kad taip neatsitiktų, jį reikia pasukti kita kryptimi. Jei būsi neatsargus, dėl kitų jaunuolių įtakos tu irgi gali dvasine prasme iškrypti iš kurso.

Kaip rodo Dinos patirtis, „kvailųjų bičiulis pateks į bėdą“. (Patarlių 13:20) Nepamiršk, kad bibline prasme „kvailas“ yra tas, kuris nepažįsta Jehovos arba atmeta jo kelius.

Tačiau nepritarti bendraklasių pažiūroms ar įpročiams gali būti nelengva.  Chosė sako: „Troškau, kad kiti jaunuoliai mane pripažintų. Nenorėjau, kad laikytų kitokiu, todėl stengiausi pritapti prie jų kaip įmanydamas.“ Tau pačiam šito nesuvokiant bendraamžiai gali turėti įtakos renkantis muziką, aprangą ar net paveikti tavo kalbėseną. Greičiausiai su savo amžiaus jaunuoliais jautiesi laisvai. Tai suprantama, bet taip lengva pasiduoti jų įtakai, o ji gali būti žalinga. (Patarlių 1:10-16)

Karolin prisimena, ką patyrė prieš keletą metų: „Dauguma pažįstamų merginų, būdamos 13, jau draugavo su vaikinais, todėl nuolat jaučiausi spaudžiama elgtis taip pat. Tačiau per visą tą sunkų laikotarpį mane tinkamai nukreipdavo mama. Su manimi ji praleisdavo ištisas valandas: išklausydavo, padėdavo samprotauti ir suprasti, kad tokius santykius reikia atidėti, iki labiau subręsiu.“

Tavo tėvai, kaip ir Karolin mama, galbūt jaučia pareigą perspėti dėl bendraamžių spaudimo ar net apriboti tam tikrą veiklą arba draugystes. Natanas prisimena kelis konfliktus, dėl to kilusius tarp jo ir tėvų. „Draugai dažnai kviesdavo kur nors eiti, — aiškina jis, — bet tėvai nenorėjo, kad šlaistyčiausi su dideliu būriu ar lankyčiausi neprižiūrimuose vakarėliuose. Tada nesupratau, kodėl mano tėvai griežtesni nei kitų.“

Laimei, vėliau Natanas suprato. „Žinau, jog ‘kvailumas buvo įsikerojęs mano širdyje’, — pripažįsta jaunuolis. — Kai vaikinai slampinėja būriais, greičiau visko prisigalvoja. Vienas iškrečia kokią šunybę, kitas — didesnę, trečias sumąsto dar ką ‘gudresnio’. Netrukus prisideda ir kiti. Į tokius spąstus gali pakliūti net ir tie jaunuoliai, kurie tarnauja Jehovai.“ (Patarlių 22:15)

Kai tėvai neleido elgtis taip, kaip patarė bendraamžiai, Natanui ir Chosė teko kovoti su savo širdimi. Vis dėlto abu pakluso ir vėliau džiaugėsi. Patarlėje sakoma: „Atidžiai klausykis išminčių žodžių, palenk savo širdį prie mano pažinimo.“ (Patarlių 22:17, Brb)

Verti pagarbos

Pasvirusį laivą sunkiau manevruoti; o jei pakrypsta per daug, gali lengvai apvirsti. Dėl netobulos prigimties kiekvienas esame linkęs į savanaudiškumą ir į tai, kas draudžiama. Nepaisant šitokių polinkių, jaunuoliai vis dėlto gali, vaizdžiai tariant, pasiekti uostą, jei tiksliai laikosi tėvų patarimų.

 Pavyzdžiui, tėvai gali padėti suprasti, kaip klaidinga manyti, jog be siauro kelio į gyvenimą ir plataus į sunaikinimą yra dar vidurinis kelias. (Mato 7:13, 14) Juk nerealu, kad galima tik truputį pasimėgauti tuo, kas bloga, bet ne iki galo, kad galima „paragauti“, bet nenuryti. Tie, kurie taip daro, svyruoja, — šiek tiek tarnauja Jehovai, bet ir myli pasaulį bei tai, kas jame — taigi dvasine prasme gali lengvai apvirsti. (1 Karalių 18:21, Brb; 1 Jono 2:15) Kodėl taip atsitinka? Atsakymas aiškus — visus veikia nuodėmingi polinkiai.

Jei pasiduodame negeriems troškimams, jie stiprėja. Mūsų klastinga širdis nepasitenkins tik trupučiu. Ji pareikalaus daugiau. (Jeremijo 17:9) Jeigu dvasine prasme pasileidžiame pasroviui, pasaulis mums darys kaskart didesnę įtaką. (Hebrajams 2:1) Pats gali ir nepastebėti, kad „svyri“, bet krikščionys tėvai greičiausiai pamatys. Tiesa, būdami vyresni galbūt ne taip greit perpranta kompiuterio programas, bet daug geriau už tave žino, kokia klastinga širdis, ir nori padėti tau ‘vesti savo širdį tikru keliu’ į gyvenimą. (Patarlių 23:19)

Žinoma, nesitikėk, kad tėvai visa nuspręs tobulai, kai tenka tau patarti dėl nelengvų dalykų: muzikos, pramogų, išvaizdos. Tėvai galbūt nėra tokie išmintingi kaip Saliamonas ar kantrūs kaip Jobas. Jie, kaip ir locmanas, kartais gali imti elgtis pernelyg atsargiai. Vis dėlto, jei kreipi dėmesį į ‘savo tėvo pamokymą ir neatmeti savo motinos žodžių’, toks vadovavimas pasirodys neįkainojamas. (Patarlių 1:8, 9)

Yra jaunuolių, kalbančių apie tėvus nepagarbiai. Tačiau jeigu tavo tėvai stengiasi laikytis Šventojo Rašto, jie yra šalia tavęs visada, „bet kokiu oru“ — kad ir kas nutiktų. Nelyginant laivo kapitonui, kuriam pataria patyręs locmanas, tau reikia, kad tėvai vadovautų ir vestų išminties keliu. Atpildas gali būti didesnis nei įsivaizduoji.

„Išmintis ateis į tavo širdį ir žinojimas džiugins tave. Apdairumas tave auklės, o supratimas gins. Jis gelbės tave nuo nedorų žmonių kelio, nuo klastingai kalbančiųjų, kurie palieka dorumo kelią, eina tamsybėmis... Juk dorieji gyvens žemėje, o klastingieji bus iš jos išrauti.“ (Patarlių 2:10-13, 21)

[Iliustracija 22 puslapyje]

Dėl bendraamžių įtakos dvasine prasme gali iškrypti iš kurso

[Iliustracija 23 puslapyje]

Prisimink, kas nutiko Dinai

[Iliustracija 24 puslapyje]

Tėvų vadovavimo ieškok tartum laivo kapitonas patyrusio locmano patarimų

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 24 puslapyje]

Nuotrauka: www.comstock.com