Kas yra „tikrasis Dievas ir amžinasis gyvenimas“?

JEHOVA, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvas, yra tikrasis Dievas. Jis — Kūrėjas, teikiantis amžinąjį gyvenimą tiems, kurie Jį myli. Taip atsakytų į klausimą antraštėje daugelis skaitančių Bibliją ir ja tikinčių. Juk Jėzus pats pasakė: „O amžinasis gyvenimas — tai pažinti tave, vienintelį tikrąjį Dievą, ir tavo siųstąjį Jėzų — Mesiją.“ (Jono 17:3) *

Tačiau kai kurie bažnyčios lankytojai tą mintį supranta kitaip. Antraštėje minimi žodžiai paimti iš 1 Jono 5:20. Tos eilutės pabaigoje sakoma: „Mes esame Tikrajame — jo Sūnuje Jėzuje Kristuje [„esame vienybėje su tikruoju per jo Sūnų Jėzų Kristų“, NW]. Šitas yra tikrasis Dievas ir amžinasis gyvenimas.“

Trejybės doktrinos šalininkai tvirtina, kad parodomasis įvardis „šitas“ (hútos) nurodo Jėzų Kristų (antecedentas), nes eina tuoj po šio asmenvardžio. Jų teigimu, Jėzus yra „tikrasis Dievas ir amžinasis gyvenimas“. Tačiau toks aiškinimas nesiderina su kitomis Šventojo Rašto eilutėmis. Be to, šio požiūrio nepalaiko daug autoritetingų biblistų. Kembridžo universiteto mokslininkas B. Vestkotas rašė: „Logiškiausia manyti, kad [įvardis hutos] nurodo ne artimiausią subjektą, o tą, kurį turėjo omenyje apaštalas.“ Apaštalas Jonas iš tikrųjų turėjo omenyje Jėzaus Tėvą. Vokiečių teologas Erichas Hauptas rašė: „Svarbu nustatyti, ar [įvardis hutos] tame teiginyje susijęs su prieš pat jį einančiu subjektu, ... ar su tolesniu antecedentu ‘Dievas’... Iš tolesnio perspėjimo sergėtis stabų aišku, jog čia veikiau tvirtinama, kad yra vienas tikrasis Dievas, o ne įrodinėjamas Kristaus dieviškumas.“

Popiežiaus biblistikos instituto (Roma) leidinyje A Grammatical Analysis of the Greek New Testament rašoma: „[Hutos]: eidamas po 18—20 eilučių kaip stiprinys, šis įvardis, beveik neabejotina, taikomas tikrajam ir vieninteliam Dievui, neturinčiam nieko bendra su stabais (21 eil.).“

Įvardis hutos, paprastai verčiamas „šis“, „šitas“, dažnai nurodo ne prieš pat jį einantį frazės subjektą. Tai akivaizdu iš kitų Biblijos ištraukų. 2 Jono 7 (Brb) tas pats apaštalas ir pirmojo laiško rašytojas sako: „Po pasaulį pasklido daug suvedžiotojų, kurie neišpažįsta Jėzaus Kristaus, atėjusio kūne. Toks [hutos] yra apgavikas ir antikristas.“ Čia įvardis negali rodyti artimiausio antecedento — Jėzaus. „Toks“ — tai tie, kurie neišpažino Jėzaus. Jie bendrai yra „apgavikas ir antikristas“.

Savo evangelijoje apaštalas Jonas rašė: „Andriejus, Simono Petro brolis, buvo vienas tų dviejų, kurie buvo išgirdę iš Jono ir jį pasekę. Šitas [hutos] pirma rado savo brolį Simoną.“ (Jono 1:40, 41, vertė A. Jurėnas, 1972 [Jr72]) Nėra abejonių, kad „šitas“ nurodo ne paskutinį paminėtą asmenį, o Andriejų. Panašiai tą įvardį Jonas vartoja 1 Jono 2:22.

Taip daro ir Lukas. Štai Apaštalų darbų 4:10, 11 (Jr72) jis rašo: „Vardu Jėzaus Kristaus Nazariečio, kurį jūs nukryžiavote, kurį Dievas prikėlė iš numirusiųjų, — juo šitas čia stovi jūsų akivaizdoje sveikas. Šitas [hutos]  yra tas akmuo, kuris jūsų, statytojų, buvo atmestas, kuris tačiau yra virtęs kertiniu akmeniu.“ Aišku, įvardis „šitas“ 11 eilutėje nurodo ne išgydytąjį vyrą, nors jis paminėtas prieš pat hutos, o Jėzų Kristų Nazarietį — „kertinį akmenį“, ant kurio remiasi visas krikščionių susirinkimas. (Efeziečiams 2:20; 1 Petro 2:4-8)

Panaši vartosena ir Apaštalų darbų 7:18, 19 (Jr72): „Egiptą ėmė valdyti kitas karalius, kuris nieko nežinojo apie Juozapą. Šitas [hutos] suktumu pasigavo mūsų padermę.“ „Šitas“, suktai išnaudojęs žydus, buvo ne Juozapas, o faraonas, Egipto karalius.

Minėtos ištraukos patvirtina tai, ką sako graikų kalbos žinovas Danielis Volasas. Jo teigimu, parodomieji graikų įvardžiai, „einantys tekste greta antecedento, ne visuomet nurodo gretimą antecedentą, o tai, ką nori įvardyti autorius“.

„Tikrasis“

Kaip rašė apaštalas Jonas, „tikrasis“ yra Jehova, Jėzaus Kristaus Tėvas. Jis — vienintelis tikrasis Dievas, Kūrėjas. Apaštalas Paulius pripažino: „Mes turime tik vieną Dievą — Tėvą, iš kurio yra visa.“ (1 Korintiečiams 8:6; Izaijo 42:8, Jr) Teigti, kad 1 Jono 5:20 „Tikrasis“ yra Jehova, galime ir todėl, kad jis — tiesos Šaltinis. Psalmininkas pavadino Jehovą „tiesos Dievu“, nes jis, ką tik darytų, elgiasi ištikimai ir nemeluoja. (Psalmyno 31:5, Brb; Išėjimo 34:6, Brb; Titui 1:2) Apie savo dangiškąjį Tėvą Sūnus pasakė: „Tavo žodis yra tiesa.“ O apie savo paties mokymus pareiškė: „Mano mokslas ne mano, bet to, kuris yra mane siuntęs.“ (Jono 7:16; 17:17)

Be to, Jehova yra „amžinasis gyvenimas“. Jis — gyvybės Šaltinis, teikiantis gyvybę kaip neužtarnautą dovaną per Kristų. (Psalmyno 36:10 [36:9, Brb]; Romiečiams 6:23) Apaštalas Paulius pasakė, kad Dievas „uoliai Jo ieškantiems atsilygina“. (Hebrajams 11:6, Brb) Dievas atlygino savo Sūnui prikeldamas jį iš mirusiųjų. Amžinuoju gyvenimu Tėvas atlygins ir tiems, kurie tarnauja jam visa širdimi. (Apaštalų darbų 26:23; 2 Korintiečiams 1:9)

Kokią tad išvadą turėtume padaryti? Niekas kitas, tik Jehova, yra „tikrasis Dievas ir amžinasis gyvenimas“. Vienintelis Jehova vertas būti išimtinai garbinamas tų, kuriuos sukūrė. (Apreiškimo 4:11)

[Išnaša]