Siekti dvasinių vertybių palaiminga

„Pinigus mėgstantis niekada nepasisotina pinigais, nė turtus mėgstantis — pelnu.“ (Mokytojo 5:9)

DIRBAMI viršvalandžiai gali sukelti stresą, o stresas — sveikatos sutrikimus, kai kada net mirtinus. Daugelyje šalių santuokinis gyvenimas baigiasi skyrybomis. Labai dažnai tokios tragedijos įvyksta dėl perdėto rūpinimosi materialiniais dalykais. Užuot džiaugęsis tuo, ką turi, žmogus, kaupiantis turtus, trokšta dar daugiau, nepaisydamas, kad tai kenkia paties gerovei. Vienoje saviugdos knygoje rašoma: „Mūsų nacionalinis bruožas — neatsilikti nuo kaimyno, net jeigu šis toks darbeiva, jog sulaukus vos keturiasdešimt trejų jį gali ištikti širdies priepuolis.“

Dėl nepasotinamo noro turtėti prarandamas bet koks džiaugsmas, kurį žmogus galėtų patirti. Šia mūsų silpnybe dažnai naudojasi didelę įtaką daranti reklama. Televizijos rodomi filmai bei kai kurios laidos pilnos komercinių intarpų, peršančių daiktus, kurių jums tikriausiai nė nereikia arba kurių nepajėgsite įpirkti. Visa tai gali turėti žalingos įtakos.

 Nežabotas nuolaidžiavimas savo įnoriams gali nepastebimai imti žlugdyti mus tiek fiziškai, tiek moraliai. Štai išmintingasis karalius Saliamonas pastebėjo: „Rami širdis yra kūno gyvastis.“ (Patarlių 14:30, Jr) O įtampa, nerimastis ir troškimas krauti turtus ardo sveikatą, griauna laimę. Jeigu materialinius siekius laikome svarbiausiais, gali pablogėti ir santykiai su namiškiais. O kada šeimos gyvenimas ir bendravimas su aplinkiniais pakrinka, kas žmogui belieka iš tokio gyvenimo?

Dvasinės vertybės pranašesnės

„Nemėgdžiokite šio pasaulio“, — patarė apaštalas Paulius prieš daugelį amžių. (Romiečiams 12:2) Pasauliui patinka tokie, kurie perima jo siūlomas vertybes. (Jono 15:19) Žmogus skatinamas mėgautis visais savo pojūčiais — regos, lytėjimo, skonio, uoslės, klausos. Daugiausia viliojama „akių geismu“, kad tik atsidėtume materialiniams siekiams. (1 Jono 2:15-17)

Bet yra vertybių, pranokstančių pinigus, aukštą padėtį, turtus. Prieš daugelį šimtmečių karalius Saliamonas sukaupė visko tiek, kiek tik įmanoma. Pasistatė rūmų, įveisė parkų, sodų, turėjo tarnų, galvijų, dainininkų ir dainininkių, daug aukso bei sidabro. Karalius turtais pranoko visus savo pirmtakus — buvo pasakiškai turtingas. Saliamonui nieko netrūko, žiūrėdamas į tuos lobius jis pasakė: „Visa tai tik migla ir vėjų vaikymasis!“ (Mokytojo 2:1-11)

Vadovaudamasis Dievo dovanota nepaprasta išmintimi, Saliamonas suprato, jog didesnį pasitenkinimą teikia dvasiniai turtai. Jis rašė: „Visa tai išklausius, paskutinis žodis būtų toks: bijok Dievo ir laikykis jo įsakymų, nes tai saisto visą žmoniją.“ (Mokytojo 12:13)

Vertingesnis už auksą ir sidabrą yra lobis, kurį randame Dievo Žodyje, Biblijoje. (Patarlių 16:16) Čia atrasite brangakmeniams prilygstančių nuostabių tiesų. Ar jų ieškosite, kasinėsite? (Patarlių 2:1-6) Mūsų Kūrėjas, tikrųjų vertybių Šaltinis, skatina tai daryti ir net žada jums padėti. Kaip?

Jehova perduoda tas tiesas per savo Žodį, dvasią bei organizaciją. (Psalmyno 1:1-3; Izaijo 48:17, 18; Mato 24:45-47; 1 Korintiečiams 2:10) Tyrinėdamas šiuos retus neįkainojamus brangakmenius,  galėsite supratingai pasirinkti geriausią, didžiausią pasitenkinimą teikiančią gyvenseną. Ir tai nebus sunku, nes Jehova, mūsų Kūrėjas, žino, ko reikia, kad patirtume tikrąją laimę.

Biblija skatina rinktis didžiausias vertybes

Išmintingi Biblijos patarimai praktiški ir neprilygstami. Jos moralinės normos nesensta. Biblijos pamokymai visada naudingi, nes išmėginti laiko. Štai keletas: uoliai darbuotis, būti sąžiningam, sumaniai naudoti pinigus, netinginiauti. (Patarlių 6:6-8; 20:23; 31:16)

Jėzus pasakė: „Nesikraukite lobių žemėje, kur kandys ir rūdys ėda, kur vagys įsilaužia ir vagia. Verčiau kraukitės lobį danguje, kur nei kandys, nei rūdys neėda, kur vagys neįsilaužia ir nevagia.“ (Mato 6:19, 20)

Šis įspėjimas tinka ir šiandien, praėjus 2000 metų. Užuot vaikęsi materialinių gėrybių, dabar galime džiaugtis siekdami aukštesnių tikslų. Svarbiausia — kaupti dvasinius turtus, nes tai yra kelias į tikrai laimingą, kupiną pasitenkinimo gyvenimą. Kaip šito siekti? Skaitydami Dievo Žodį, Bibliją, ir taikydami, ko ji moko.

Dvasinės vertybės neša laimę

Dvasinės vertybės mums naudingos fiziškai, emociškai ir dvasiškai. Kaip Žemę gaubiantis ozono sluoksnis tarsi skydas saugo mus nuo žalingųjų saulės spindulių, taip patikimi moralės principai gelbsti nuo pražūtingų materializmo pasekmių. Krikščionių apaštalas Paulius rašė: „Kas geidžia pralobti, pakliūva į pagundą ir į spąstus bei į daugelį neprotingų ir kenksmingų aistrų, kurios žmones sugadina ir pražudo. Visų blogybių šaknis yra meilė pinigams. Kai kurie, jai pasidavę, nuklydo nuo tikėjimo ir patys save drasko daugybe kančių.“ (1 Timotiejui 6:9, 10)

Meilė turtams gundo turėti kuo daugiau, siekti kuo aukštesnės padėties bei galios. Labai dažnai bandoma tai įgyti nesąžiningai. Materialiniai siekiai gali pareikalauti daug laiko, jėgų bei sugebėjimų. Gali atimti netgi gerą nakties miegą. (Mokytojo 5:11) Vaikantis turtų sunkiau augti dvasiškai. Didžiausias visų laikų žmogus, Jėzus Kristus, aiškiai nurodė geresnį kelią: „Palaiminti, kurie pripažįsta savo dvasios neturtą.“ (Mato 5:3, Jr) Jis žinojo, kad dvasiniai lobiai teikia amžiną atlygį ir yra daug svarbesni už nepatikimus materialinius dalykus. (Luko 12:13-31)

Ar tai išties naudinga?

„Tėvai bandė įtikinti mane, kad dvasinės vertybės nepraktiškos, — pasakoja Gregas. — Tačiau siekdamas jų aš turiu  didžiulę vidinę ramybę, nes nevargina įtampa, kuri patiriama varžantis dėl turtų.“

Dvasinės vertybės padeda stiprinti gerus santykius su kitais. Tikriems bičiuliams esi patrauklus dėl savo asmenybės, o ne dėl to, ką turi. Biblijoje patariama: „Bendrauk su išmintingu ir tapsi išmintingas.“ (Patarlių 13:20) Laiminga šeima irgi kuriama ne turtais, o išmintimi bei meile. (Efeziečiams 5:22—6:4)

Vertybių sampratos nepaveldime. Šito mokomės iš aplinkinių arba iš aukštesniojo šaltinio. Štai kodėl Biblija paremtas mokymas gali visiškai pakeisti mūsų požiūrį į turtą. „Biblija man padėjo permąstyti savo vertybes ir tada išmokau tenkintis būtiniausiais dalykais“, — pasakoja Donas, buvęs bankininkas.

Siek amžinų dvasinių vertybių

Dvasinės vertybės ne trumpai džiugina, o teikia amžiną laimę. Paulius rašė: „Regimieji [materialūs] dalykai laikini, o neregimieji [dvasiniai] amžini.“ (2 Korintiečiams 4:18) Tiesa, materialūs dalykai gali patenkinti akimirksnio potroškius, bet godumas nesuteiks ilgalaikio džiaugsmo. Dvasinės vertybės — amžinos. (Patarlių 11:4; 1 Korintiečiams 6:9, 10)

Biblija smerkia materialistinį požiūrį, kuris toks paplitęs mūsų laikais. Ji moko, kaip pažaboti savanaudiškus troškimus ir išsaugoti akį sveiką, tai yra jos žvilgsnį sutelktą  į svarbesnius, būtent, dvasinius dalykus. (Filipiečiams 1:10) Ji parodo, kad godumas — lyg savęs dievinimas. Taikydami, ką sužinome iš Dievo Žodžio, būname laimingesni. Galvojame ne apie tai, kaip gauti, o kaip duoti. Taip auga stipri paskata ne savo norams nuolaidžiauti, o siekti dvasinių vertybių.

Aišku, tam tikra prasme pinigai yra apsauga. (Mokytojo 7:12, Brb) Bet Biblijoje tikroviškai rašoma: „Vos spėji užmesti akį į turtus, jų nebėra! Ūmai jie bus įgavę sparnus ir tarsi erelis nuskridę į padanges.“ (Patarlių 23:5) Vaikydamiesi gėrybių žmonės, savo pačių nelaimei, daug paaukoja: sveikatą, šeimą, net sąžinę. O būdami dvasiškai turtingi gauname tai, kas svarbiausia, — esame mylimi, turime tikslą, garbiname meilingą Dievą, Jehovą. Be to, dvasingumas veda į amžinąjį gyvenimą. Tuomet tobuli žmonės džiaugsis žemės rojumi — tokią viltį suteikia mums Dievas.

Netrukus žmonijos svajonė apie gerovę išsipildys Dievo naujajame pasaulyje. (Psalmyno 145:16) Tuo laiku visa žemė bus „kupina Viešpaties pažinimo“. (Izaijo 11:9) Žmonės brangins dvasines vertybes. Visai nebeliks materializmo ir jo padarinių. (2 Petro 3:13) Tuomet tai, kas be galo vertinga, — tobula sveikata, malonus darbas, naudingas poilsis, šilti santykiai šeimoje ir nesibaigianti draugystė su Dievu — amžinai teiks žmonijai tikrąją laimę.

[Rėmelis/iliustracija 6 puslapyje]

Pinigus naudokite supratingai!

Nusistatykite poreikius. Jėzus mokė melsti: „Kasdienės mūsų duonos duok mums kasdien.“ (Luko 11:3, kursyvas mūsų) Netrokškite daugiau negu reikia. Prisiminkite, kad jūsų gyvybė nepriklauso nuo turto. (Luko 12:16-21)

Susidarykite biudžetą. Neeikvokite pinigų neplanuotiems pirkiniams. Biblijoje sakoma: „Stropiojo sumanymai veda į apstybę, o skuboti — į nuostolį.“ (Patarlių 21:5, Brb) Jėzus patarė savo klausytojams paskaičiuoti išlaidas prieš imantis kokio nors sumanymo. (Luko 14:28-30)

Venkite bereikalingų skolų. Jei tik įmanoma, taupykite pinigus, kad netektų pirkti į kreditą. Patarlėje apie tai sakoma: „Kas skolinasi, tas tampa skolintojo vergu.“ (Patarlių 22:7) Jei gyvensite taupiai ir pagal savo finansines išgales, net pasiseks įsigyti vertingesnių pirkinių.

Nešvaistykite pinigų. Stenkitės prižiūrėti turimus daiktus, kad naudotumėtės jais kuo ilgiau ir nereikėtų švaistyti pinigų. Jėzus parodė deramą pavyzdį, kaip nieko nepaleisti vėjais. (Jono 6:10-13)

Pirmiausia rūpinkitės būtiniausiais dalykais. Išmintingas žmogus ‘gerai naudos laiką’ siekdamas svarbiausių tikslų. (Efeziečiams 5:15, 16)

[Rėmelis/iliustracija 7 puslapyje]

Ar mokytis iš patirties geriausia?

Mūsų patirtis — tiek gera, tiek bloga — gali būti vertinga pamoka. Bet ar tikrai patyrimas — geriausias mokytojas? Ne, nes yra aukštesnis vadovavimosi šaltinis. Apie jį psalmininkas maldoje pasakė: „Tavo žodis — žibintas mano žingsniams ir šviesa mano takui.“ (Psalmyno 119:105, kursyvas mūsų)

Kodėl vadovautis Dievo nurodymais daug geriau negu mokytis iš patirties? Viena, mokantis tik iš patirties — bandymų ir klaidų — gali daug kainuoti ir būti skausminga. Be to, tai nebūtina. Dievas senovės izraelitams kalbėjo: „O, kad klausytum mano Įsakymų! Tavo gerovė būtų kaip upė, o tavo teisumas — kaip marių bangos.“ (Izaijo 48:18)

Dievo Žodis taip pat yra nepranokstamas mokymo šaltinis, nes jame tiksliausiai surašyta žmonijos patirtis nuo senų senovės. Ko gero, suvoki, kad mokytis iš kitų sėkmių bei nesėkmių geriau nei pačiam kartoti jų klaidas. (1 Korintiečiams 10:6-11) Svarbiausia, Biblijoje Dievas pateikia puikius įstatymus bei vadovavimosi principus, kurie visiškai patikimi. „Viešpaties įstatymas tobulas... Viešpaties nurodymas patikimas, darąs paikšus išmintingus.“ (Psalmyno 19:7, Jr, kursyvas mūsų) Mokytis išminties iš mūsų mylinčio Kūrėjo išties yra geriausia.

[Iliustracijos 4 puslapyje]

Pasaulis nori, kad laikytumėtės materialistinės gyvensenos

[Iliustracija 5 puslapyje]

Biblijoje rasite lobį, vertingesnį už auksą bei sidabrą