Skaitytojų klausimai

Ar Jėzaus pamokymas „skolinkite, nieko nesitikėdami“ reiškė, jog skolintojas neturėjo atsiimti netgi paskolintos sumos?

Jėzaus žodžiai, užrašyti Luko 6:35, geriau suprantami žinant Mozės įstatymo nuostatus. Dievas izraelitams nurodė skolinti be palūkanų bendratikiams, kurie nuskursta ir vargsta. (Išėjimo 22:24 [22:25, Brb]; Kunigų 25:35-37; Mato 5:42) Šios paskolos nebuvo komercinės, tai yra verslo. Skolindami be palūkanų, broliai tiesiog padėdavo atsigauti patekusiems į skurdą ar nelaimės ištiktiems. Juk būtų beširdiška pelnytis iš artimo nesėkmės. Tačiau skolintojas turėjo teisę atsiimti paskolintą sumą ir kartais iš anksto paprašydavo užstato.

Sakydamas, kad šelpiantieji neturi tikėtis „nieko“, Jėzus rėmėsi Įstatymu ir taikė jį platesne prasme. Kaip ir izraelitai, kai kurie krikščionys patiria ekonominių sunkumų ar kitų bėdų, net nuskursta. Jeigu patekęs į tokią padėtį brolis prašo paramos, argi širdis neskatina padėti? Tikrai, nuoširdi meilė skatins bendratikį pagelbėti broliui, kuris ne dėl savo kaltės turi finansinių problemų. (Patarlių 3:27) Stokojantį galbūt galima paremti pinigais, net visai nedidele suma, kurios nelaikytum paskola. (Psalmyno 37:21)

Pirmajame amžiuje apaštalas Paulius su Barnabu buvo įgalioti iš Mažosios Azijos krikščionių paimti aukas, skirtas badaujantiems Judėjos krikščionims. (Apaštalų darbų 11:28-30) Šiandien ištikus nelaimei Jehovos tarnai irgi aukoja nukentėjusiems bendratikiams. Tai, beje, puikus liudijimas pašaliečiams. (Mato 5:16) Žinoma, reikia atsižvelgti į prašančiojo požiūrį bei situaciją. Kodėl asmuo stokoja? Įsidėmėtini Pauliaus žodžiai: „Kas nenori dirbti, tenevalgo!“ (2 Tesalonikiečiams 3:10)

Jeigu paskolos prašantis brolis nėra nuskurdęs, bet nori tik laikinos paramos po finansinės nesėkmės, beprocentę paskolą suteikti gali būti tinkama. Tokiomis aplinkybėmis reikalauti iš jo grąžinti visą sumą neprieštarautų Jėzaus žodžiams iš Luko 6:35. Susitarimas turėtų būti įformintas raštiškai, o paskolos gavėjui reikėtų stengtis atiduoti skolą iki sutarto laiko. Skolintojas parodė meilę, tad ir skolininkas turi grąžinti skolą meilės skatinamas.

Pinigus skolinančiam (ar dovanojančiam) broliui derėtų atsižvelgti ir į savo šeimos aplinkybes. Kaip reikalauja Šventasis Raštas, pirmiausia jam privalu pasirūpinti namiškiais, tad ar skolindamas neprivers jų stokoti? (2 Korintiečiams 8:12; 1 Timotiejui 5:8) Vis dėlto krikščionys ieško galimybių rodyti bendratikiams meilę teikdami jiems praktinę pagalbą pagal Biblijos principus. (Jokūbo 1:27; 1 Jono 3:18; 4:7-11)