Persekiojami, bet laimingi

„[Laimingi] jūs, kai dėl manęs esate niekinami ir persekiojami bei meluojant visaip šmeižiami.“ (MATO 5:11)

1. Ką Jėzus pasakė mokiniams apie laimę ir persekiojimą?

PIRMĄ sykį siųsdamas apaštalus skelbti Karalystės, Jėzus juos perspėjo, kad bus persekiojami. „Jūs būsite visų nekenčiami dėl mano vardo“, — pasakė jis. (Mato 10:5-18, 22) Tačiau anksčiau, Kalno pamoksle, patikino apaštalus bei kitus, kad toks priešiškumas nesudrums jų vidinės ramybės. Jėzus netgi pasakė, jog persekiojami krikščionys yra laimingi! Kaip tai gali būti?

Persekiojami dėl teisumo

2. Pasak Jėzaus ir apaštalo Petro, koks kentėjimas teikia laimę?

² Aštuntoji Jėzaus nurodyta laimės priežastis tokia: „[Laimingi] persekiojami dėl teisumo; jų yra dangaus karalystė.“ (Mato 5:10) Pats kentėjimas nėra girtinas. Apaštalas Petras rašė: „Menka garbė, jei jūs  kantrūs, kai esate plakami už nusikaltimus. Bet kai esate kantrūs, darydami gera ir kentėdami, tuomet jums nuopelnas Dievo akyse.“ Toliau jis pasakė: „Tik tegul niekas iš jūsų nekenčia kaip žmogžudys, vagis, piktadarys ar įkyruolis. Bet jei nukenčia kaip krikščionis, tegul nesigėdija, o tegarbina šiuo vardu Dievą.“ (1 Petro 2:20; 4:15, 16) Taigi, kaip sakė Jėzus, kantriai kentėdami dėl teisumo esame laimingi.

3. a) Ką reiškia būti persekiojamiems dėl teisumo? b) Kaip pirmuosius krikščionis paveikė persekiojimas?

³ Tikrasis teisumas matomas iš to, kaip prisitaikoma prie Dievo valios ir jo įsakymų. Dėl teisumo kenčiama tada, kai tenka priešintis spaudimui pažeisti Dievo normas ar reikalavimus. Apaštalai buvo persekiojami žydų religinių vadų, nes atsisakė liautis skelbti Jėzaus vardu. (Apaštalų darbų 4:18-20; 5:27-29, 40) Ar tai nuslopino jų džiaugsmą, privertė nutilti? Jokiu būdu! „[Jie] ėjo iš tarybos džiaugdamiesi, kad dėl Jėzaus vardo užsitarnavo panieką. Jie nesiliovė kiekvieną dieną mokyti šventykloje bei namuose ir skelbti gerąją naujieną apie Mesiją — Jėzų.“ (Apaštalų darbų 5:41, 42) Persekiojami apaštalai džiaugėsi ir toliau nenuilstamai skelbė. Vėliau pirmieji krikščionys buvo persekiojami romėnų, nes atsisakė garbinti imperatorių.

4. Kodėl krikščionys yra persekiojami?

⁴ Šiais laikais Jehovos liudytojai persekiojami dėl to, kad atsisako nustoti skelbti „gerąją naujieną apie karalystę“. (Mato 24:14, Č. Kavaliausko vertimas, 1972) Kai uždraudžiamos jų krikščioniškos sueigos, jie verčiau kenčia, bet neperstoja rinktis drauge, kaip liepiama Biblijoje. (Hebrajams 10:24, 25) Juos persekioja dėl neutralumo ar dėl to, kad nepriima kraujo. (Jono 17:14; Apaštalų darbų 15:28, 29) Vis dėlto šitoks nusistatymas dėl teisumo teikia Dievo tarnams vidinę ramybę ir laimę. (1 Petro 3:14)

Niekinami dėl Kristaus

5. Dėl ko daugiausia persekiojami Jehovos liudytojai?

⁵ Devintoji laimės priežastis, Jėzaus aptarta Kalno pamoksle, irgi susijusi su persekiojimu. Jėzus pasakė: „[Laimingi] jūs, kai dėl manęs esate niekinami ir persekiojami bei meluojant visaip šmeižiami.“ (Mato 5:11) Jehovos tarnai daugiausia persekiojami todėl, kad nėra dabartinės sugedusios santvarkos dalis. Jėzus paaiškino mokiniams: „Jei jūs būtumėte pasaulio, jis mylėtų jus kaip savuosius. Kadangi jūs — ne pasaulio, bet aš jus iš pasaulio išskyriau, todėl jis jūsų nekenčia.“ (Jono 15:19) Panašiai kalbėjo apaštalas Petras: „Jiems stebėtina, kad jūs nebebėgate kartu su jais pasinerti į tą patį palaidumo verpetą, ir jie piktžodžiauja.“ (1 Petro 4:4)

6. a) Kodėl likutis bei jo palydovai yra niekinami ir persekiojami? b) Ar toks niekinimas nustelbia mūsų laimę?

⁶ Jau aptarėme, jog pirmieji krikščionys buvo persekiojami dėl to, kad nenustojo skelbti Jėzaus vardu. Kristus nurodė savo sekėjams: „Tapsite mano liudytojais... ligi pat žemės pakraščių.“ (Apaštalų darbų 1:8) Ištikimas Kristaus pateptųjų brolių likutis, remiamas atsidavusių  pagalbininkų iš „milžiniškos minios“, uoliai vykdo šį nurodymą. (Apreiškimo 7:9) Šėtonas kovoja su „kitais jos [„moters“, tai yra Dievo dangiškosios organizacijos] palikuonimis, kurie laikosi Dievo įsakymų ir saugoja Jėzaus liudijimą“. (Apreiškimo 12:9, 17) Jehovos tarnai liudija apie Jėzų, dabar valdantį Dievo Karalystės Karalių, kuris sunaikins žmonių valdžias, stovinčias skersai kelio Dievo teisingam naujajam pasauliui. (Danieliaus 2:44; 2 Petro 3:13) Dėl to esame niekinami bei persekiojami, tačiau jaučiamės laimingi galėdami kentėti dėl Kristaus vardo. (1 Petro 4:14)

7, 8. Kaip priešininkai meluodami šmeižė pirmuosius krikščionis?

⁷ Jėzus pasakė, kad jo sekėjai turi jaustis laimingi, net jeigu žmonės dėl Jėzaus vardo juos ‘meluodami visaip šmeižia’. (Mato 5:11, kursyvas mūsų) Taip atsitiko pirmiesiems krikščionims. Kai apaštalas Paulius maždaug 59—61 m. e. m. buvo įkalintas Romoje, žydų vadai apie krikščionis ten pasakė: „Apie šią atskalą tiek težinome, jog jai visur prieštaraujama.“ (Apaštalų darbų 28:22) O Paulių ir Silą žydai kaltino ‘visame pasaulyje keliant suirutę’ bei ‘laužant ciesoriaus įsakymus’. (Apaštalų darbų 17:6, 7)

⁸ Kronikoje apie Romos imperijos krikščionis istorikas K. Laturetas rašė: „Kaltinimai buvo įvairūs. Kadangi krikščionys atsisakė dalyvauti pagoniškose ceremonijose, juos apšaukė ateistais. Dėl to, kad nedalyvavo daugumoje visuomenės renginių — pagoniškose šventėse, viešuose pasilinksminimuose..., — juos išjuokė vadindami žmonijos priešais... Buvo teigiama, jog bendratikiai vyrai ir moterys susirenka naktį... ir ištvirkauja... Tai, kad į [Kristaus mirties Minėjimą] rinkdavosi vien tikintieji, sukėlė paskalas, esą krikščionys kasmet aukoja kūdikį ir valgo jo kūną bei geria kraują.“ Kadangi negarbino imperatoriaus, pirmieji krikščionys buvo laikomi valstybės priešais.

9. Kaip pirmojo amžiaus krikščionys reagavo į melagingus kaltinimus ir kaip yra šiandien?

⁹ Tie melagingi kaltinimai nesutrukdė pirmiesiems krikščionims skelbti gerąją naujieną apie Karalystę. 60—61 m. e. m. Paulius nurodė, jog geroji žinia ‘neša vaisių ir auga visame pasaulyje’ ir jau „paskelbta visai Kūrinijai po dangumi“. (Kolosiečiams 1:5, 6, 23) Panašiai ir šiandien. Jehovos liudytojai kaltinami taip pat, kaip ir pirmojo amžiaus krikščionys. Vis dėlto Karalystės žinios skelbimas klesti ir teikia skelbėjams daug džiaugsmo.

Laimingi persekiojami kaip pranašai

10, 11. a) Kaip Jėzus užbaigė kalbą apie devintąją laimės priežastį? b) Kodėl pranašai buvo persekiojami? Pateik pavyzdžių.

¹⁰ Paminėjęs devintąją laimės priežastį, Jėzus užbaigė: „Būkite linksmi... Juk lygiai taip kadaise buvo persekiojami ir pranašai.“ (Mato 5:12) Vyrus, kuriuos Jehova siuntė perspėti neištikimą Izraelį, atmesdavo ir net persekiodavo. (Jeremijo 7:25, 26) Apaštalas Paulius tai paliudijo: „Ką dar pasakyti? Man neužtektų laiko, jeigu imčiau pasakoti apie... pranašus, kurie tikėdami... turėjo iškęsti  patyčias ir plakimus, taip pat pančius ir kalėjimą.“ (Hebrajams 11:32-38)

¹¹ Valdant nedoram karaliui Ahabui ir jo žmonai Jezabelei, daug Jehovos pranašų buvo nužudyti kardu. (1 Karalių 18:4, 13; 19:10) Jeremiją persekiotojai įtvėrė į šiekštą, o vėliau įmetė į dumbliną šulinį. (Jeremijo 20:1, 2; 38:6) Pranašas Danielius atsidūrė liūtų duobėje. (Danieliaus 6:17, 18 [6:16, 17, Brb]) Visi ikikrikščioniškųjų laikų pranašai kentėjo dėl to, kad gynė tyrą Jehovos garbinimą. Daugelį pranašų persekiojo žydų religiniai vadai. Rašto aiškintojus ir fariziejus Jėzus vadino „pranašų žudytojų vaikais“. (Mato 23:31)

12. Kodėl mums, Jehovos liudytojams, garbė būti persekiojamiems kaip senovės pranašai?

¹² Mus, Jehovos liudytojus, dažnai persekioja dėl uolaus gerosios naujienos apie Karalystę skelbimo, kaltina „agresyviu prozelitizmu“. Tai ne naujiena. Ištikimi Jehovos garbintojai iki mūsų buvo panašiai kritikuojami. (Jeremijo 11:21; 20:8, 11) Mums garbė kentėti dėl tos pačios priežasties kaip anie senovės tarnai. Jėzaus mokinys Jokūbas rašė: „Imkite, broliai, vargų pakentimo ir kantrybės pavyzdžiu pranašus, kurie kalbėjo Viešpaties vardu. Štai mes vadiname palaimintais ištverminguosius.“ (Jokūbo 5:10, 11)

Svarios priežastys būti laimingiems

13. a) Kodėl persekiojami nenusimename? b) Kas padeda ištverti ir ką tai įrodo?

¹³ Persekiojami nenusimename. Guodžiamės tuo, kad sekame pranašų, pirmųjų krikščionių ir paties Jėzaus Kristaus pėdomis. (1 Petro 2:21) Labai sustiprina Šventasis Raštas, pavyzdžiui, apaštalo Petro žodžiai: „Mylimieji, nesistebėkite, kad degina jus ugnis, lyg jums būtų atsitikę kas nepaprasta, nes taip darosi jums išmėginti. Jei jus niekina dėl Kristaus vardo, jūs palaiminti, nes garbės ir Dievo Dvasia ilsisi ant jūsų.“ (1 Petro 4:12, 14) Iš patirties žinome, kad ištverti galime tik Jehovos dvasios palaikomi. Šventosios dvasios parama — įrodymas, kad Jehova laimina, ir tai labai džiugina. (Psalmyno 5:13 [5:12, Brb]; Filipiečiams 1:27-29)

14. Kodėl galime džiaugtis būdami persekiojami dėl teisumo?

¹⁴ Kodėl dar esame laimingi patirdami priešiškumą bei persekiojimą dėl teisumo? Todėl, kad tai įrodo mus esant tikruosius,  Dievui atsidavusius krikščionis. Apaštalas Paulius rašė: „Visi, kurie trokšta maldingai gyventi Kristuje Jėzuje, bus persekiojami.“ (2 Timotiejui 3:12) Ypač džiaugiamės, kad savo ištikimybe per išbandymus galime paneigti Šėtono kaltinimą, esą visi kūriniai tarnauja Jehovai iš savanaudiškų paskatų. (Jobo 1:9-11; 2:3, 4) Prisidėti, nors ir menkai, prie Jehovos teisėto valdymo palaikymo, mums didelė laimė. (Patarlių 27:11)

Džiūgaukite dėl atlygio

15, 16. a) Kokią priežastį ‘būti linksmiems ir džiūgauti’ nurodė Jėzus? b) Koks atpildas danguje laukia pateptųjų krikščionių ir kaip bus atlyginta jų palydovams, „kitoms avims“?

¹⁵ Jėzus nurodė ir kitą priežastį, kodėl kaip senovės pranašai galime džiaugtis šmeižiami ir persekiojami. Jis pasakė: „Būkite linksmi ir džiūgaukite, nes jūsų laukia gausus atlygis danguje.“ (Mato 5:12) Apaštalas Paulius rašė: „Atpildas už nuodėmę — mirtis, o Dievo malonės dovana — amžinasis gyvenimas mūsų Viešpatyje Kristuje Jėzuje.“ (Romiečiams 6:23) Taip, gausus atlygis — gyvenimas — nėra mūsų nusipelnytas atpildas. Tai — dovana. Kaip Jėzus nurodė, atlygis yra „danguje“, nes jį duoda Jehova.

¹⁶ Pateptieji gauna „gyvenimo vainiką“ — nemirtingą gyvenimą su Kristumi danguje. (Jokūbo 1:12, 17) Žemišką viltį turinčioms „kitoms avims“ pažadėtas amžinasis gyvenimas žemės rojuje. (Jono 10:16; Apreiškimo 21:3-5) Abiem grupėms tai duodama nepelnytai. Tiek pateptieji, tiek „kitos avys“ atlygį gauna dėlei „visa pranokstančios [Jehovos] malonės“, todėl apaštalas Paulius buvo paskatintas tarti: „Dėkui Dievui už jo neapsakomą dovaną!“ (2 Korintiečiams 9:14, 15)

17. Kodėl galime būti laimingi persekiojami ir džiūgauti?

 ¹⁷ Krikščionims, kuriuos imperatorius Neronas netrukus turėjo žiauriai persekioti, apaštalas Paulius rašė: „Mes taip pat didžiuojamės sielvartais, žinodami, kad sielvartas gimdo ištvermę, ištvermė — išmėgintą dorybę, išmėginta dorybė — viltį. O viltis neapgauna.“ Paskui jis pasakė: „Džiaukitės viltyje, būkite kantrūs varge.“ (Romiečiams 5:3-5; 12:12) Ar mūsų viltis dangiška, ar žemiška, atpildas už išbandytą ištikimybę nepalyginti didesnis, nei užsitarnavome. Galimybė amžinai tarnauti mūsų mylinčiam Tėvui, Jehovai, ir šlovinti jį valdant Karaliui Jėzui Kristui teikia nepaprastą džiaugsmą. Mes tiesiog džiūgaujame.

18. Ką darys tautos artėjant pabaigai ir ko imsis Jehova?

¹⁸ Kai kuriose šalyse Jehovos liudytojai buvo ir tebėra persekiojami. Pranašystėje apie šios santvarkos pabaigą Jėzus tikruosius krikščionis perspėjo: „Jūs būsite dėl manęs visų tautų nekenčiami.“ (Mato 24:9, kursyvas mūsų) Artėjant galui Šėtonas paskatins tautas išlieti neapykantą Jehovos tarnams. (Ezechielio 38:10-12, 14-16) Tai bus ženklas Jehovai imtis veiksmų. „Apreikšiu savo didybę ir šventumą daugelio tautų akyse. Tuomet jie žinos, kad aš esu Viešpats [„Jehova“, NW].“ (Ezechielio 38:23) Taip Jehova pašlovins savo didingą vardą ir apsaugos savo tautą nuo persekiotojų. Todėl „palaimintas žmogus, kuris ištveria išmėginimą“. (Jokūbo 1:12)

19. Ką turime daryti laukdami didžios „Jehovos dienos“?

¹⁹ Sparčiai artėjant didžiai „Jehovos dienai“ (NW), džiaukimės, kad esame ‘laikomi vertais dėl Jėzaus vardo iškęsti paniekinimą’. (2 Petro 3:10-13; Apaštalų darbų 5:41, Brb) Laukdami atlygio Jehovos teisingame naujajame pasaulyje, kaip ir pirmieji krikščionys nesiliaukime „mokyti... ir skelbti gerąją naujieną apie Mesiją“ bei jo valdomą Karalystę. (Apaštalų darbų 5:42; Jokūbo 5:11)

Apžvalga

• Ką reiškia kentėti dėl teisumo?

• Kaip pirmieji krikščionys reagavo į persekiojimą?

• Kodėl galima sakyti, kad Jehovos liudytojai persekiojami kaip senovės pranašai?

• Kodėl persekiojami galime ‘būti linksmi ir džiūgauti’?

[Studijų klausimai]

[Iliustracijos 16, 17 puslapiuose]

‘Laimingi jūs, kai esate niekinami ir persekiojami’

[Šaltinio nuoroda]

Grupė kalėjime: Chicago Herald-American