Skaitytojų klausimai

Koks krikščionių susirinkimo požiūris į persivalgymą?

Dievo Žodis tiek girtuokliavimą, tiek įprotį persivalgyti smerkia kaip nesuderinamą su tarnavimu Dievui. Todėl krikščionių susirinkimas į tą, kas įpratęs persivalgyti, žiūri lygiai kaip ir į girtaujantį. Nei girtuoklis, nei besotis negali būti krikščionių susirinkimo narys.

Patarlių 23:20, 21 sakoma: „Nesusidėk su tais, kurie godžiai geria vyną, nė su tais, kurie persivalgo mėsos. Juk girtuoklis ir rijūnas taps skurdžiais, o dykaduoniavimas aprengia žmogų skarmalais.“ Pakartoto Įstatymo 21:20 skaitome apie „neklaužadą ir maištingą“ vyrą, kuris pagal Mozės įstatymą nusipelnė mirties bausmės. Šioje eilutėje rašoma, jog tas maištingas ir neatgailaujantis žmogus pasižymėjo tuo, kad buvo „besotis ir girtuoklis“. Taigi aišku, kad senovės Izraelyje tiems, kas troško tarnauti Dievui, įprotis persivalgyti buvo nepriimtinas.

Tačiau kas yra besotis ir kas tuo klausimu sakoma Krikščionių graikiškuosiuose raštuose? Besočiu vadinamas „asmuo, turintis įprotį godžiai be saiko valgyti bei gerti“. Taigi persivalgymas — tam tikra  gobšumo išraiška, o Dievo Žodis sako, kad gobšai nepaveldės Dievo Karalystės. (1 Korintiečiams 6:9, 10; Filipiečiams 3:18, 19; 1 Petro 4:3) Be to, apaštalas Paulius, perspėjęs krikščionis dėl „kūno darbų“, paminėjo „girtavimus, apsirijimus ir panašius dalykus“. (Galatams 5:19-21) Kaip ir dėl kitų „kūno darbų“, krikščionis, daugelio žinomas kaip apsirijėlis ir atkakliai nenorintis atsisakyti godulystės, turi būti pašalintas iš susirinkimo. (1 Korintiečiams 5:11, 13) *

Nors Dievo Žodyje besotis prilygsta girtuokliui, pastarąjį atpažinti lengviau. Girtuokliavimo požymiai būna gana aiškūs. Tačiau nustatyti, kada asmuo tampa užkietėjusiu besočiu, daug sunkiau, nes spręsti vien pagal išvaizdą nevalia. Todėl tokiomis susirūpinimą keliančiomis aplinkybėmis susirinkimo vyresnieji turi būti itin atsargūs ir įžvalgūs.

Pavyzdžiui, nutukimas gali būti dažno persivalgymo požymis, bet ne visada tunkama tik dėl tos priežasties. Žmogus gali turėti antsvorio dėl kokio nors susirgimo. Polinkis tukti gali būti ir paveldimas. Taip pat reikia turėti omenyje, kad nutukimas yra fizinis reiškinys, o persivalgoma dėl proto nuostatos. Nutukimas apibrėžiamas kaip būklė, kada organizmas yra sukaupęs pernelyg daug riebalų, o įprotis persivalgyti — godus arba nesaikingas piktnaudžiavimas maistu. Todėl, ar asmuo yra besotis, sprendžiama ne iš kūno svorio, o iš to, koks asmens požiūris į valgį. Žmogus gali atrodyti ne per storas ar net liesas, tačiau būti besotis. Be to, požiūris, kas laikytina norma, turint omenyje svorį ar sudėjimą, skiriasi, nelygu vietovė.

Kokie nesaikingo valgymo požymiai? Paprastai besočiui trūksta susivaldymo, jis valgo tol, kol pasijunta labai nemaloniai arba net apserga. Toks savikontrolės neturėjimas rodo, jog asmeniui visai nerūpi, kad tuo užtraukia gėdą Jehovai bei Jo tautos gerai reputacijai. (1 Korintiečiams 10:31) Kita vertus, žmogaus, kuris keliskart persivalgė, tuoj pat laikyti besočiu nederėtų. (Efeziečiams 5:5) Vis dėlto sprendžiant iš patarimo, užrašyto Galatams 6:1 (Brb), tokiam krikščioniui galbūt reikia pagalbos. Paulius sako: „Broliai, jei žmogus įpuola į kokią nuodėmę, jūs, dvasiniai žmonės, pataisykite tokį romumo dvasioje.“

Kodėl Biblijos patarimas vengti besaikio valgymo itin svarbus šiais laikais? Todėl, kad Jėzus, ypač turėdamas omenyje mūsų dienas, perspėjo: ‘Saugokitės, kad jūsų širdis nebūtų apsunkusi nuo svaigalų, girtybės ir kasdienių rūpesčių, kad toji diena neužkluptų jūsų netikėtai it žabangai.’ (Luko 21:34, 35) Vengimas persivalgyti yra vienas iš veiksmingų būdų saugotis dvasiškai žalingos gyvensenos.

Santūrumas — krikščionies dorybė. (1 Timotiejui 3:2, 11, Brb) Todėl Jehova tikrai padės tiems, kurie nuoširdžiai stengiasi taikyti Biblijos patarimus saikingai valgyti bei gerti. (Hebrajams 4:16)

[Išnaša]