Ieškok Jehovos, širdžių Tyrėjo
Ieškok Jehovos, širdžių Tyrėjo
„Ieškokite manęs ir būsite gyvi!“ (AMOSO 5:4)
1, 2. Kaip suprantame Biblijos mintį, kad Jehova „žiūri į širdį“?
JEHOVA DIEVAS pranašui Samueliui pasakė: „Žmogus mato, kas akimis matoma, o Viešpats žiūri į širdį.“ (1 Samuelio 16:7) Kaipgi Jehova „žiūri į širdį“?
2 Šventajame Rašte širdis simbolizuoja žmogaus vidų — jo troškimus, mintis, jausmus, potraukius. Todėl, kai Biblijoje sakoma, jog Dievas žiūri į širdį, suprantame, kad žiūri ne į išorę, o sutelkia dėmesį į tai, koks žmogus yra iš tikrųjų.
Dievas tiria Izraelį
3, 4. Koks gyvenimas, remiantis Amoso 6:4-6, buvo dešimties giminių Izraelio karalystėje?
3 Pažvelgęs iš aukštybių į Amoso laikų dešimties giminių Izraelio karalystę, ką širdžių Tyrėjas pamatė? Amoso 6:4-6 kalbama apie žmones, kurie „guli dramblio kaulo lovose, dykaduoniauja savo guoliuose“. Jie „valgo ėriukus, paimtus iš kaimenės, ir veršius iš gardo“. Tokie vyrai „išradinėja muzikos instrumentus“ ir „geria vyną taurėmis“.
4 Iš pirmo žvilgsnio toks reginys galėjo atrodyti malonus. Patogiuose, prabangiai įrengtuose namuose turtuoliai mėgavosi geriausiu maistu bei gėrimais ir buvo linksminami puikiais muzikos instrumentais. Čia paminėtos „dramblio kaulo lovos“. Izraelio karalystės sostinėje Samarijoje archeologai rado gausybę dailiai raižyto dramblio kaulo. (1 Karalių 10:22) Jis, matyt, buvo naudojamas baldams ar net sienų plokštėms inkrustuoti.
5. Kodėl Dievas buvo nepatenkintas izraelitais Amoso dienomis?
5 Ar Jehovai Dievui nepatiko, kad izraelitai gyveno ištaigingai, mėgavosi skaniu maistu, gėrė puikų vyną ir klausėsi gražios muzikos? Aišku, jis nebuvo prieš šiuos dalykus. Juk visa tai pats apsčiai teikia žmonių džiaugsmui. (1 Timotiejui 6:17) Jehovą pykdė nedori jų troškimai, bloga širdies būklė, nepagarbus požiūris į tikrąjį Dievą ir meilės tautiečiams trūkumas.
6. Kokia buvo dvasinė Izraelio būklė Amoso laikais?
6 Vyrų, ‘dykaduoniaujančių savo guoliuose, valgančių ėriukus iš kaimenės, geriančių vyną bei išradinėjančių muzikos instrumentus’ laukė netikėtumas. Jų buvo paklausta: „Jūs norite nustumti tolyn nelaimės dieną“? Tuos vyrus bloga Izraelio būklė turėjo labai liūdinti, bet ‘jie dėl Juozapo pražūties nesisielojo’. (Amoso 6:3-6) Nors ekonomiškai šalis klestėjo, Dievas matė, kokia pasibaisėtina Juozapo, arba Izraelio, dvasinė padėtis. Tačiau žmonės buvo užsiėmę kasdieniais reikalais ir tuo nesirūpino. Šiais laikais daugelio požiūris panašus. Galbūt jie pripažįsta, kad gyvename sunkiais laikais, bet kol vargas nepaliečia, jiems kitų padėtis nė motais, dvasiniai dalykai nedomina.
Gendanti tauta
7. Kas atsitiks, jei izraelitai nepaisys Dievo perspėjimų?
7 Nors iš pirmo žvilgsnio Izraelio tauta klesti, Amosas ją vaizduoja gendančią. Jei žmonės nepaisys Dievo perspėjimų ir nepasitaisys, Jehova nebesaugos jų nuo priešų. Asirai išplėš juos iš prabangių dramblio kaulo lovų ir paims į nelaisvę. Patogus gyvenimas baigsis.
8. Kaip dvasinė Izraelio padėtis tapo tokia apgailėtina?
8 Kaip Izraelio tautos padėtis tapo tokia apgailėtina? Viskas prasidėjo 997 m. p. m. e., kai karalių Saliamoną pakeitė jo sūnus Rehabeamas, o dešimt Izraelio giminių atsiskyrė nuo Judo ir Benjamino. Dešimties giminių Izraelio karalystės pirmasis karalius buvo „Nebato sūnus“ Jeroboamas I. (1 Karalių 11:26) Jis įtikino jam pavaldžius žmones, kad keliauti į Jeruzalę garbinti Jehovos jiems per sunku. Bet ar tikrai jis rūpinosi žmonių gerove? Ne, jam rūpėjo tik savi interesai. (1 Karalių 12:26) Jeroboamas mąstė: jei izraelitai kasmet triskart keliaus į Jeruzalės šventyklą pagarbinti Jehovos, galiausiai vėl ims šlietis prie Judo. Kad to išvengtų, jis pastatė du aukso veršius: vieną Dane, kitą Betelyje. Taip veršio garbinimas tapo Izraelio valstybine religija. (2 Metraščių 11:13-15)
9, 10. a) Kokias religines apeigas įvedė karalius Jeroboamas I? b) Kaip Dievas žiūrėjo į šventes, kurios valdant Jeroboamui II buvo švenčiamos Izraelyje?
9 Jeroboamas stengėsi, kad naujoji religija iš pažiūros nesiskirtų nuo senosios. Jis nustatė apeigas, kurios buvo šiek tiek panašios į šventes Jeruzalėje. 1 Karalių 12:32 skaitome: „Jeroboamas įvedė iškilmę aštunto mėnesio penkioliktą dieną, panašią į iškilmę Judo žemėje, ir atnašavo aukas ant aukuro. Taip jis darė Betelyje.“
10 Jehova niekada nepateisino tokių klaidingų religinių švenčių. Tai jis aiškiai parodė per Amosą daugiau kaip po šimtmečio — valdant Jeroboamui II, 844 m. p. m. e. tapusiam dešimties Izraelio giminių karalystės karaliumi. (Amoso 1:1) Amoso 5:21-24 Dievas pasakė: „Nekenčiu, niekinu jūsų šventes, nerandu jokio malonumo jūsų iškilmėse. Nors jūs atnašaujate man deginamąsias aukas ir javų atnašas, aš jų nepriimsiu; į jūsų penimų galvijų atnašas nepažvelgsiu. Pasitraukite šalin su savo giesmių triukšmu; aš neklausau jūsų arfų skambesio! Tevilnija teisingumas lyg upės srovė, o teisumas — lyg nuolat tekanti upė.“
Panašumas su mūsų dienomis
11, 12. Kokių panašumų yra tarp senovės Izraelio ir krikščionijos įvesto garbinimo?
11 Aišku, Jehova tyrė dalyvaujančiųjų Izraelio šventėse širdis ir atmetė jų apeigas bei aukas. Šiandien Dievas atmeta ir krikščionijos pagoniškas šventes, pavyzdžiui, Kalėdas ir Velykas. Jehovos garbintojai žino: tarp teisumo ir nuodėmės, šviesos ir tamsos negali būti nieko bendra. (2 Korintiečiams 6:14-16)
12 Tarp veršio garbinimo senovės Izraelyje ir krikščionijos apeigų yra ir kitų panašumų. Nors kai kurie tariamieji krikščionys priima Dievo Žodžio tiesą, krikščionijos nustatytos apeigos nėra pagrįstos tikra meile Dievui. Antraip jie šlovintų Jehovą „dvasia ir tiesa“, nes būtent toks šlovinimas jam patinka. (Jono 4:24) Be to, krikščionijos ‘teisingumas nevilnija lyg upės srovė, o teisumas — lyg nuolat tekanti upė’. Priešingai, krikščionija nuolat menkina Dievo moralės normas. Ji toleruoja ištvirkavimą bei kitas dideles nuodėmes ir netgi laimina homoseksualistų santuokas!
„Mylėkite gera“
13. Kodėl turime laikytis Amoso 5:15 žodžių?
13 Visiems, kurie trokšta priimtinai garbinti Jehovą, Jis sako: „Nekęskite pikta ir mylėkite gera.“ (Amoso 5:15) Meilė ir neapykanta — stiprūs jausmai, kylantys iš simbolinės širdies. Širdis klastinga, todėl turime visu budrumu ją saugoti. (Patarlių 4:23; Jeremijo 17:9) Jei leidžiame širdyje kerotis blogiems troškimams, galime imti pikta mylėti, o gera nekęsti. Jei tenkiname tokius troškimus nuodėmiaudami, net ir didžiausias mūsų rodomas uolumas tarnyboje nepadės susigrąžinti Dievo palankumo. Tad melskime Jehovą pagalbos ‘nekęsti pikta ir mylėti gera’.
14, 15. a) Kurie iš izraelitų darė, kas gera, bet kaip į juos žiūrėjo kiti? b) Kaip galime drąsinti visalaikius tarnus?
14 Ne visi izraelitai darė, kas bloga Jehovos akyse. Pavyzdžiui, Ozėjas bei Amosas ‘mylėjo, kas gera’, ir ištikimai tarnavo Dievo pranašais. Kiti davė nazyrų įžadus. Gyvendami pagal tuos įžadus, jie susilaikydavo nuo vynuogių ir to, kas iš jų, ypač vyno. (Skaičių 6:1-4) Kaip kiti izraelitai žiūrėjo į tokių tikėjimo vyrų pasiaukojimą? Atsakymas pribloškia, bet iš jo akivaizdus tautos dvasinis sugedimas. Amoso 2:12 rašoma: „Jūs vertėte nazyrus gerti vyną, o pranašams įsakėte: ‘Nepranašaukite!’“
15 Matydami nazyrų bei pranašų ištikimybę, tie izraelitai turėjo būti sugėdyti ir jausti paskatą keistis. Tačiau jie stengėsi atkalbėti ištikimuosius šlovinti Dievą. Tad niekad neskatinkime bendratikių — pionierių, misionierių, keliaujančiųjų prižiūrėtojų ar Betelio šeimos narių — nutraukti visalaikę tarnybą ir grįžti į vadinamąjį normalų gyvenimą. Drąsinkime juos uoliai tarnauti toliau!
16. Kodėl izraelitų padėtis Mozės laikais buvo geresnė nei Amoso dienomis?
16 Nors kai kurie izraelitai Amoso dienomis materialiai klestėjo, ‘turtingi pas Dievą’ nebuvo. (Luko 12:13-21) Štai jų protėviai dykumoje 40 metų maitinosi vien mana. Jie nesigardžiavo riebia jautiena ir nedrybsojo dramblio kaulo lovose. Tačiau Mozė pagrįstai pasakė tautai: „Viešpats laimino tave visame, ką tik darei... Per tuos keturiasdešimt metų Viešpats, tavo Dievas, buvo su tavimi, ir nieko tau netrūko.“ (Pakartoto Įstatymo 2:7) Dykumoje izraelitai visada turėjo, kas būtina. O svarbiausia, jie jautė Jehovos meilę, buvo jo saugomi ir laiminami!
17. Kodėl Jehova įvedė izraelitus į Pažadėtąją žemę?
17 Jehova Amoso amžininkams priminė, kad jų protėvius atvedė į Pažadėtąją žemę ir padėjo iš ten išvaryti visus priešus. (Amoso 2:9, 10) Tačiau kodėl Dievas išvedė anuos izraelitus iš Egipto ir įvedė į Pažadėtąją žemę? Ar tam, kad gyventų prabangiai ir atmestų Kūrėją? Ne! Jis tai padarė dėl to, kad jie galėtų garbinti jį kaip laisva ir dvasiškai tyra tauta. Bet dešimties giminių Izraelio karalystės gyventojai pakentė, kas bloga, ir nemylėjo, kas gera. Jie atidavė šlovę stabams, ne Jehovai Dievui. Kokia gėda!
Jehova pareikalauja atsiskaityti
18. Kodėl Jehova mus išlaisvino dvasiškai?
18 Dievas nemanė ignoruoti gėdingo izraelitų elgesio. Jis aiškiai pasakė: „Nubausiu jus už visas jūsų kaltes.“ (Amoso 3:2) Šie žodžiai verčia pamąstyti, kaip patys buvome išgelbėti iš šių dienų Egipto — dabartinės santvarkos vergijos. Kodėl Jehova mus išlaisvino? Ne tam, kad siektume savanaudiškų tikslų. Jehova išvadavo, kad būdami laisvi iš širdies atiduotume jam šlovę tyrai jį garbindami. Kiekvienas iš mūsų turės duoti apyskaitą, kaip naudojasi Dievo duota laisve. (Romiečiams 14:12)
19. Ką, kaip sakoma Amoso 4:4, 5, pamėgo dauguma izraelitų?
19 Deja, Amoso skelbiamõs aiškios žinios dauguma izraelitų nepaisė. Jų blogą dvasinę širdies būklę pranašas atskleidė Amoso 4:4, 5: „Eikite į Betelį ir darykite nuodėmes, į Gilgalą — ir gausinkite nuodėmes..., nes taip jūs mėgstate daryti, izraelitai.“ Izraelio tauta nepuoselėjo teisingų troškimų. Jie nesaugojo savo širdžių. Todėl dauguma pamilo bloga ir nekentė gera. Šie užsispyrę veršio garbintojai nepasikeitė. Jehova pašauks atsiskaityti ir jie numirs savo nuodėmėse!
20. Kaip galime klausyti raginimo, užrašyto Amoso 5:4?
20 Tuomet gyvenantiems Izraelyje nebuvo lengva likti ištikimiems Jehovai. Sunku, taip sakant, plaukti prieš srovę. Krikščionys, jauni ir seni, šiandien tai gerai žino. Tačiau meilė Dievui bei troškimas jam įtikti skatino kai kuriuos izraelitus laikytis teisingo garbinimo. Nuoširdus Jehovos raginimas jiems užrašytas Amoso 5:4: „Ieškokite manęs ir būsite gyvi!“ Šiandien Dievas panašiai rodo malonę tiems, kurie atgailauja ir ieško jo įgydami tikslų Biblijos pažinimą bei vykdydami Dievo valią. Nelengva siekti šio tikslo, bet tai veda į amžinąjį gyvenimą. (Jono 17:3)
Klestėjimas esant dvasiniam badui
21. Koks badas ištinka nenorinčius teisingai garbinti Dievo?
21 Kas laukė tų, kurie nepalaikė tyro garbinimo? Pats baisiausias badas — dvasinis! „Tikrai ateina dienos, — sako Visavaldis Viešpats Jehova, — kai siųsiu badą į kraštą. Ne duonos badą ar vandens troškimą, bet Dievo žodžių badą.“ (Amoso 8:11) Tokį dvasinį badą kenčia krikščionija. Tačiau nuoširdieji jos nariai mato Dievo tautos dvasinį klestėjimą ir plaukia į Jehovos organizaciją. Kaip skiriasi krikščionijos ir tikrųjų Dievo tarnų padėtis, akivaizdu iš Jehovos žodžių: „Štai mano tarnai valgys, o jūs kęsite alkį; mano tarnai gers, o jūs kęsite troškulį; mano tarnai džiaugsis, o jūs turėsite gėdytis.“ (Izaijo 65:13)
22. Kokią turime priežastį džiaugtis?
22 Būdami Jehovos tarnai, ar vertiname dvasines priemones bei palaimas? Kai studijuojame Bibliją ir krikščioniškus leidinius, dalyvaujame susirinkimo sueigose, asamblėjose ar kongresuose, gera širdies būklė skatina džiūgauti. Džiaugiamės, kad aiškiai suprantame Dievo Žodį, įskaitant Dievo įkvėptą Amoso pranašystę.
23. Kuo džiaugiasi šlovinantieji Dievą?
23 Tiems, kurie myli Dievą ir nori jį šlovinti, Amoso pranašystėje yra viltinga žinia. Kad ir kokia būtų ekonominė padėtis, kad ir kokius išbandymus tektų patirti šiame audringame pasaulyje, mylintieji Dievą džiaugiasi jo palaimomis ir mėgaujasi geriausiu dvasiniu maistu. (Patarlių 10:22; Mato 24:45-47) Visa šlovė tenka Dievui, teikiančiam visko apsčiai mūsų džiaugsmui. Tad būkime pasiryžę iš širdies šlovinti jį amžinai. Tai galėsime džiugiai daryti, jeigu ieškome Jehovos — širdžių Tyrėjo.
Kaip atsakytum?
• Kokia buvo Izraelio padėtis Amoso dienomis?
• Kieno padėtis dabar panaši į dešimties giminių Izraelio karalystės padėtį?
• Koks išpranašautas badas dabar siaučia, tačiau ko jis nepaliečia?
[Studijų klausimai]
[Iliustracijos 21 puslapyje]
Daug izraelitų gyveno prabangiai, bet dvasine prasme skurdo
[Iliustracija 23 puslapyje]
Drąsink visalaikius krikščionis nepalikti tarnybos
[Iliustracijos 24, 25 puslapiuose]
Laiminga Jehovos tauta dvasiškai nebadauja