Jo gimimą dera prisiminti

„Šiandien... jums gimė Išganytojas. Jis yra Viešpats Mesijas.“ (Luko 2:11)

BEVEIK prieš du tūkstančius metų Betliejuje viena moteris pagimdė berniuką. Tik nedaugelis aplinkinių suprato, koks tai svarbus įvykis. Bet kai kurie piemenys, tą naktį laukuose sergėję savo bandas, matė gausybę angelų ir girdėjo juos giedant: „Garbė Dievui aukštybėse, o žemėje ramybė jo mylimiems žmonėms!“ (Luko 2:8-14)

Paskui piemenys surado Mariją ir jos vyrą Juozapą viename tvarte, kaip buvo nurodę angelai. Marija, pavadinusi kūdikį Jėzumi, paguldė jį ėdžiose. (Luko 1:31; 2:12) Dabar, po dviejų tūkstantmečių, maždaug trečdalis žmonijos tvirtina, kad seka Jėzumi Kristumi. O apie įvykius, susijusius su jo gimimu, pasakojama dažniau negu apie bet ką kita.

Ispanijoje, kur stiprios katalikiškos tradicijos ir rengiamos įspūdingos šventės, ana nepaprasta Betliejaus naktis minima įvairiopai.

Ispaniškos Kalėdos

Nuo XIII amžiaus Ispanijoje per šią šventę dažniausiai vaizduojama visa, kas susiję su Jėzaus gimimu. Daugelis namuose padaro prakartėlę su nulipdytais iš molio piemenimis, magais (arba „trimis karaliais“), Juozapu, Marija ir Jėzumi. Didesnės scenos, su kone žmogaus dydžio figūromis, paprastai įrengiamos šalia rotušių ir laikomos per visą Kalėdų laikotarpį. Italijoje tokį paprotį, atrodo, įvedė Pranciškus Asyžietis, kad atkreiptų žmonių dėmesį į minėtą Evangelijos pasakojimą. Vėliau pranciškonai tai išplatino Ispanijoje bei kituose kraštuose.

Ispanijoje magai — tokie pat svarbūs šventės personažai kaip Kalėdų senelis kitose šalyse. Vaikams sakoma, kad būtent jie sausio 6-ąją, vadinamą Día de Reyes (Karalių diena), atneša dovanų, — plačiai tikima, jog šie vyrai atėjo pas naujagimį Jėzų su dovanomis. Tik nedaugelis žino, jog Evangelijoje nepaminėta, kiek magų atkeliavo pas Jėzų. Tikslesni duomenys rodo, kad jie buvo ne karaliai, o astrologai. * Be to, po jų apsilankymo Erodas išžudė visus Betliejaus berniukus, „dvejų metų ir jaunesnius“, norėdamas nužudyti Jėzų. Iš to aišku, kad astrologai atvyko jau gerokai po Jėzaus gimimo. (Mato 2:11, 16)

 Nuo XII amžiaus kai kuriuose Ispanijos miestuose rengiami vaidinimai Jėzaus gimimui paminėti; rodomas piemenų, o vėliau ir magų apsilankymas Betliejuje. Dabar daugumoje Ispanijos miestų kasmet sausio 5-ąją vyksta cabalgata, arba paradas, per kurį „trys karaliai“ važiuoja puošniose karietose centrinėmis gatvėmis dalindami žiūrovams saldainius. Šventę pagyvina tradicinės Kalėdų dekoracijos bei giesmės — villancicos.

Dauguma šeimų Ispanijoje gruodžio 24-osios vakare renkasi prie Kūčių stalo. Tradiciniai patiekalai — turrón (saldumynas iš migdolų ir medaus), marcipanas, džiovinti vaisiai, kepta aviena, jūros gėrybės. Šeimyniškiai, net ir toli gyvenantys, stengiasi šia proga būti kartu. Sausio 6-ąją irgi įprasta vaišintis; šeima valgo roscón de reyes — apskritą „Karalių“ pyragą, kuriame įkepta maža figūrėlė — sorpresa. Šis paprotys atėjo iš romėnų laikų; tuomet vergas, radęs savo porcijoje paslėptą daiktelį, būdavo dienos „karalius“.

„Smagiausios ir užimčiausios metų dienos“

Kad ir kokie būtų vietiniai papročiai, dabar pasaulyje Kalėdos tapo didžiausia švente. Leidinyje The World Book Encyclopedia rašoma, jog Kalėdos „pasaulyje yra smagiausios ir užimčiausios metų dienos milijonams krikščionių ir daugeliui nekrikščionių“. Ar dera jas švęsti?

Kristaus gimimas, be abejo, buvo istorinis įvykis. Jo svarbą aiškiai liudija angelų pranašavimas apie būsiančią „žemėje ramybę [Dievo] mylimiems žmonėms“.

Tačiau, pasak ispanų žurnalisto Chuano Arjaso, „krikščionybės pradžioje Jėzaus gimimas nebuvo švenčiamas“. Jei taip, iš kur kilo šis paprotys? Kaip geriausiai galėtume paminėti Jėzaus gimimą ir gyvenimą? Apie tai — kitame straipsnyje.

[Išnaša]