Kaip Dievo išmintis gali padėti tėvams apsaugoti vaikus

MŪSŲ kūnas nuolat grumiasi — priešinasi begalei mikrobų, parazitų, virusų. Laimei, įgimta imuninė sistema gina nuo įsibrovėlių ir užkerta kelią daugybei infekcinių ligų.

Krikščionims irgi tenka kovoti su nebiblinėmis mintimis, troškimais bei aplinkinių spaudimu, galinčiu pakenkti dvasinei sveikatai. (2 Korintiečiams 11:3) Norėdami apsaugoti protą ir širdį, turime rūpintis savo dvasine gynyba.

To ypač reikia vaikams, nes jie nepaveldi dvasinės apsaugos, padedančios priešintis pasaulio įtakai. (Efeziečiams 2:2) Augantiems vaikams tėvai turi padėti stiprinti dvasinę gintį. Kas lemia, ar ji bus veiksminga? Biblijoje sakoma: „Viešpats duoda išminties... ir gina savo ištikimųjų kelią.“ (Patarlių 2:6, 8) Dievo išmintis gali apsaugoti jaunuolių žingsnius, kad jie atsispirtų žalingoms draugijoms, bendraamžių spaudimui, vengtų netinkamų pramogų. Kaip laikydamiesi Jehovos pamokymų tėvai gali įdiegti vaikams Dievo išmintį?

Svarbu ieškoti ugdančių draugijų

Paaugliai mėgsta leisti laiką su bendraamžiais, tačiau draugaudami su tokiais pat nepatyrusiais Dievo išminties neįgis. „Kvailumas įsigyvena jaunuolio širdyje“, — sako patarlė. (Patarlių 22:15) Pažiūrėkime, kaip kai kurie tėvai padėjo vaikams vadovautis Dievo išmintimi renkantis draugus.

Štai Donas * pasakė: „Mūsų berniukai praleisdavo nemažai laiko su bendraamžiais, bet daugiausia namie, mums matant. Durys buvo atviros visiems,  namai nuolat pilni jaunuolių. Atėjusius maloniai priimdavome ir pavaišindavome. Sutikome pakęsti triukšmą ir bruzdesį, kad tik vaikai galėtų bendrauti ir jaustis saugiai.“

Brajenas ir Mari turi tris puikius vaikus, bet pripažįsta, kad auklėti juos nebuvo lengva. Jiedu pasakoja: „Dukters Džein bendraamžių susirinkime buvo nedaug. Bet ji turėjo vieną bičiulę, vardu Suzan, — draugišką, linksmą mergaitę. Tėvai duodavo jai daugiau laisvės nei mes dukrai. Leisdavo grįžti vėliau, ji nešiojo trumpesnius sijonus, klausėsi abejotinos muzikos, žiūrėjo netinkamus filmus. Džein gana ilgai nesuvokė mūsų požiūrio. Suzan tėvai atrodė jai supratingesni, o mes — per griežti. Tik draugei patekus į bėdą suprato, kad tas griežtumas ją apsaugojo. Aiškiai žinodami, kas dukrai naudinga, nenuolaidžiavome. Dabar džiaugiamės.“

Kaip ir Džein, daugelis jaunuolių pamatė, jog renkantis draugus išmintinga klausti tėvų patarimo. „Žmogus, kuris įdėmiai išklauso sveiko pamokymo, gyvens tarp išmintingųjų“, — sako patarlė. (Patarlių 15:31) Dievo išmintis skatins jaunuolius ieškoti išmintingų draugų.

Kaip nepasiduoti spaudimui

Bendraudami ne vienas patiria bendraamžių spaudimą. Kasdien verčiami nesiskirti nuo kitų jaunuoliai netenka atsparumo. Norėdami būti pripažinti, jie priima tai, kas pasaulio požiūriu geidžiama. (Patarlių 29:25)

Biblija perspėja: „Praeina pasaulis ir jo geismai.“ (1 Jono 2:17) Todėl tėvai turi žiūrėti, kad pasaulio požiūris vaikams nepakenktų. Kaip padėti vaikams mąstyti krikščioniškai?

„Dukra visada norėjo rengtis kaip kitos jaunuolės, — pasakoja Ričardas. — Kantriai svarstėme kiekvieną jos prašymą. Net jei tam tikras drabužių stilius ir buvo priimtinas, laikėmės seno patarimo: ‘Išmintingas tas, kuris nepuola pirmas ir nelieka paskutinis.’“

O štai ką darė Paulina. Ji prisimena: „Man rūpėjo, kuo domisi vaikai, todėl dažnai užsukdavau į jų kambarį. Ilgi pašnekesiai leido formuoti jų mąstymą ir padėti žvelgti į viską kitaip.“

Bendraamžių spaudimas nesiliaus, todėl tėvams teks nuolat kovoti su pasaulietiniu supratimu ir mokyti vaikus ‘paimti nelaisvėn kiekvieną mintį,  kad paklustų Kristui’. (2 Korintiečiams 10:5, Brb) Tačiau ištvermingai melsdamiesi ir tėvai, ir vaikai bus sustiprinti įveikti šią svarbią užduotį. (Romiečiams 12:12; Psalmyno 65:3 [65:2, Brb])

Stipri pramogų trauka

Dar viena nelengva priežiūros sritis tėvams — pramogos. Vaikai mėgsta žaisti ir tai natūralu. Paaugliai irgi geidžia pramogauti. (2 Timotiejui 2:22) Bet jeigu šis troškimas tenkinamas neišmintingai, vaiko dvasinė gynyba silpnėja. Pavojus čia kyla dvejopas.

Pirma, dauguma pramogų atspindi sugedusio pasaulio moralę. (Efeziečiams 4:17-19) Tačiau jos atrodo jaudinančios, žavios ir nieko neįtariantiems jaunuoliams gali tapti spąstais.

Antra, pramogos suryja marias laiko. Kai kam linksmybės pasidaro gyvenimo tikslas, joms negailima nei laiko, nei energijos. Patarlių knygoje perspėjama: „Negera valgyti per daug medaus.“ (Patarlių 25:27) Besaikis pramogavimas užgožia dvasinius poreikius, sukelia dvasinį mieguistumą. (Patarlių 21:17; 24:30-34) Noras išbandyti visus pasaulio malonumus kliudys jaunuoliams ‘pasiekti tikrąjį gyvenimą’ — amžinąjį gyvenimą Dievo naujajame pasaulyje. (1 Timotiejui 6:12, 19) Kaip tėvai sprendžia šią problemą?

Mari Karmen, trijų dukrų motina, pasakoja: „Norėjome, kad mergaitės pramogautų ir ilsėtųsi naudingai. Rengdavome šeimos išvykas, jos leisdavo laiką su draugais iš susirinkimo. Tačiau poilsio nelaikėme svarbiausiu. Tai buvo tarsi desertas po sočių pietų. Dukros išmoko būti veiklios namuose, mokykloje ir susirinkime.“

Donas su Rūta irgi planuodavo pramogas. „Šeštadienis buvo ‘šeimos diena’, — sako jie. — Rytą eidavome į lauko tarnybą, popiet paplaukioti, vakare suruošdavome ypatingą vakarienę.“

Šie pasisakymai rodo, jog naudingas pramogas svarbu rinktis supratingai ir krikščionies gyvenime jos neturi dominuoti. (Mokytojo 3:4; Filipiečiams 4:5, NW)

Pasitikėkite Jehova

Dvasinei gynybai stiprinti reikia daugelio metų. Nėra stebuklingo vaisto, galinčio suteikti dieviškos išminties ir skatinančio vaikus kliautis dangiškuoju Tėvu. Veikiau tėvai turi ‘auklėti juos, drausmindami ir mokydami Viešpaties vardu’. (Efeziečiams 6:4) Tai reiškia padėti vaikams įgyti Dievo požiūrį. Ko tėvai turėtų imtis?

Sėkmės laidas — reguliarios šeimos Biblijos studijos. Jos ‘atmerkia vaikui akis, kad suprastų nuostabius Dievo Įstatymo vaisius’. (Psalmyno 119:18) Į šeimos studijas Diegas žiūrėjo rimtai ir taip padėjo vaikams suartėti su Jehova.  „Kruopščiai ruošdavausi, — sako jis. — Tyrinėdamas teokratinius leidinius išmokau gyvai apibūdinti Biblijos asmenis. Skatindavau vaikus rasti panašumų su tais iš jų, kurie liko ištikimi Dievui. Taip mažieji aiškiai įsimindavo, kas patinka Jehovai.“

Vaikai mokosi ir neformalioje aplinkoje. Mozė ragino tėvus kalbėti apie Jehovos priminimus, ‘kai yra namie ir kai keliauja, kai gulasi ir kai keliasi’. (Pakartoto Įstatymo 6:7) Vienas tėvas aiškino: „Atverti širdį ir jausmus mano sūnui reikia laiko. Jis išsipasakoja tada, kai einame pasivaikščioti ar dirbame kartu. Tokiomis progomis puikiai pasišnekame ir tai naudinga mums abiem.“

Vaikams įtakos turi ir tėvų maldos. Girdėdami, kaip tėvai nuolankiai prašo Dievą pagalbos ir atleidimo, vaikai ‘tiki, kad jis yra’. (Hebrajams 11:6) Tėvai, sėkmingai auklėjantys vaikus, pažymi, jog svarbu visai šeimai melstis drauge, paminėti mokyklos problemas bei kitus vaikams nerimą keliančius dalykus. Vienas tėvas pasakė, kad žmona visada meldžiasi su vaikais prieš jiems išeinant į mokyklą. (Psalmyno 62:9 [62:8, Brb]; 112:7)

„Nepailskime daryti gera“

Visi tėvai daro klaidų ir gali apgailestauti dėl kai kurių sprendimų. Vis dėlto Biblija ragina nepasiduoti ir ‘nepailsti daryti gera’. (Galatams 6:9)

Tačiau matydami, jog kartais nesupranta savo vaikų, tėvai gali nuleisti rankas. Nesunku padaryti išvadą, kad jaunoji karta kitokia ir nesukalbama. Iš tikrųjų dabartinių vaikų silpnybės tokios pat kaip ankstesnių kartų. Jie patiria tuos pačius išbandymus — tiesa, spaudimas nusižengti didesnis. Todėl pabaręs sūnų vienas tėvas sušvelnino savo žodžius pridurdamas: „Tavo širdis nori to, ko mano širdis norėjo, kai buvau tavo amžiaus.“ Tėvai galbūt nedaug išmano apie kompiuterius, bet žino viską apie netobulo kūno polinkius. (Mato 26:41; 2 Korintiečiams 2:11)

Kai kurie vaikai nepasiduoda tėvų mokomi  ir netgi maištauja drausminami. Todėl būtina ištvermė. Nors iš pradžių neklauso, o kartais ir visai ignoruoja tėvus, daugelis galiausiai susivokia. (Patarlių 22:6; 23:22-25) Matas, jaunas krikščionis, dabar tarnaujantis viename iš Jehovos liudytojų filialų, pasakoja: „Paauglystėje tėvų apribojimus laikiau neteisingais. Mąsčiau: jei draugams tėvai ką nors leidžia, kodėl negalėtų leisti man. Tikrai susierzindavau, kai už bausmę neleisdavo irstytis kanoja, ką labai mėgau. Tačiau dabar gerai suprantu, jog tas drausminimas buvo veiksmingas ir būtinas. Esu dėkingas, kad mokė tada, kai šito iš tikrųjų reikėjo.“

Viena aišku: nors kartais patenka į žalingą dvasinę aplinką, mūsų vaikai gali užaugti puikiais krikščionimis. Kaip žadama Biblijoje, Dievo išmintis suteiks dvasinę apsaugą. „Išmintis ateis į tavo širdį, ir pažinimas džiugins tave. Apdairumas tave auklės, o supratimas gins. Jis gelbės tave nuo nedorų žmonių kelio.“ (Patarlių 2:10-12)

Nešioti įsčiose kūdikį devynis mėnesius nėra lengva. Tolesni 20 gyvenimo metų gali atnešti ir skausmo, ir džiaugsmo. Bet iš meilės krikščionys tėvai visomis jėgomis stengiasi apsaugoti vaikus vadovaudamiesi Dievo išmintimi. Tėvai gali pasakyti tą patį, ką senyvas apaštalas Jonas pasakė apie savo dvasinius vaikus: „Aš nerandu didesnio džiaugsmo, kaip klausytis, jog mano vaikai gyvena tiesoje.“ (3 Jono 4)

[Išnaša]

[Iliustracija 24 puslapyje]

„Durys buvo atviros visiems, namai nuolat pilni jaunuolių“

[Iliustracija 25 puslapyje]

Domėkitės, kas rūpi jūsų vaikams

[Iliustracijos 26 puslapyje]

‘Studijoms kruopščiai ruošdavausi’