Mes išmokyti liudyti nuodugniai

„Tapsite mano liudytojais Jeruzalėje ir visoje Judėjoje bei Samarijoje ir ligi pat žemės pakraščių.“ (APAŠTALŲ DARBŲ 1:8)

1, 2. Kokia buvo Petro užduotis ir kas ją apaštalui skyrė?

„JĖZUS iš Nazareto... mums įsakė skelbti tautai ir [„nuodugniai“, NW] liudyti, kad jis yra Dievo paskirtasis gyvųjų ir mirusiųjų teisėjas.“ (Apaštalų darbų 10:38, 42) Tokiais žodžiais apaštalas Petras paaiškino Kornelijui ir jo šeimai esąs įpareigotas būti evangelizuotoju.

² Kada Jėzus paskyrė jam tokią užduotį? Greičiausiai Petras turėjo omenyje tai, ką prikeltasis Jėzus kalbėjo prieš pat pakildamas į dangų. Tąkart ištikimiems savo mokiniams jis pasakė: „Tapsite mano liudytojais Jeruzalėje ir visoje Judėjoje bei Samarijoje ir ligi pat žemės pakraščių.“ (Apaštalų darbų 1:8) Bet jau anksčiau Petras žinojo, kad būdamas Kristaus mokiniu privalo pasakoti kitiems apie savo tikėjimą juo.

Treji mokymo metai

3. Kokį stebuklą padarė Jėzus ir ko imtis paragino Petrą su Andriejumi?

³ Praėjus keletui mėnesių po savo krikšto 29 m. e. m., Jėzus skelbė žinią apie Karalystę prie Galilėjos  ežero, kur žvejojo du broliai Petras ir Andriejus. Jiedu visą naktį vargo veltui. Jėzus patarė: „Irkis į gilumą ir išmeskite tinklus valksmui.“ Padarę, kaip Jėzus liepė, broliai „užgriebė didelę daugybę žuvų, kad net tinklai pradėjo trūkinėti“. Matydamas tokį stebuklą, Petras buvo apimtas baimės, bet Jėzus jį nuramino ir pasakė: „Nebijok! Nuo šiol jau žmones žvejosi.“ (Luko 5:4-10)

4. a) Kaip Jėzus parengė savo mokinius liudijimo veiklai? b) Kiek turėjo nuveikti mokiniai, palyginus su Jėzaus padarytu darbu?

⁴ Tučtuojau Petras ir Andriejus — taip pat Zebediejaus sūnūs Jokūbas ir Jonas — palikę savo valtis nusekė paskui Jėzų. Beveik trejus metus jie lydėjo Jėzų skelbimo kelionėse ir mokėsi būti evangelizuotojais. (Mato 10:7; Morkaus 1:16, 18, 20, 38; Luko 4:43; 10:9) Pasibaigus tam laikotarpiui, 33 m. e. m. nisano 14-ąją, Jėzus jiems pasakė: „Kas mane tiki, darys darbus, kuriuos aš darau, ir dar už juos didesnių.“ (Jono 14:12) Kristaus mokiniams kaip ir jam reikėjo nuodugniai, bet daug plačiau liudyti tiesą. Netrukus jie sužinojo, kad ir patys, ir būsimieji Jėzaus sekėjai turės paskelbti gerąją naujieną „visų tautų žmonėms“, iki ateis „pasaulio [„šios santvarkos“, NW] pabaiga“. (Mato 28:19, 20)

5. Kaip galime pasisemti naudos iš to, ko Jėzus mokė savo sekėjus?

⁵ Dabar gyvename „šiai santvarkai baigiantis“. (Mato 24:3, NW) Skirtingai nei pirmieji Jėzaus mokiniai, negalime jo lydėti ir stebėti, kaip skelbia tiesą. Tačiau mokytis šito darbo galime skaitydami Bibliją, kur aprašoma, kaip Jėzus tai darė ir kokių nurodymų savo sekėjams davė. (Luko 10:1-11) Šiame straipsnyje taip pat aptarsime vieną svarbų Jėzaus bruožą, kurį mokiniai įsidėmėjo, — deramą požiūrį į skelbimo veiklą.

Rūpinimasis žmonėmis

6, 7. Kokia savybė padėjo Jėzui skelbti žinią sėkmingai ir kaip šiuo atžvilgiu galime juo sekti?

⁶ Kodėl Jėzui taip sekėsi skelbti gerąją naujieną? Pirmiausia todėl, kad jis labai rūpinosi žmonėmis. Psalmininkas išpranašavo, kad Jėzus „pasigailės vargšų ir beturčių“. (Psalmyno 72:13, Brb) Ši pranašystė tikrai išsipildė. Apie vieną tokį atvejį Biblijoje rašoma: „Matydamas minias, jis gailėjosi žmonių, nes jie buvo suvargę ir apleisti lyg avys be piemens.“ (Mato 9:36) Net dideli nusidėjėliai jautė Jėzaus rūpinimąsi ir juos traukė prie jo. (Mato 9:9-13; Luko 7:36-38; 19:1-10)

⁷ Mes irgi galime būti geri skelbėjai, jei panašiai rūpinsimės žmonėmis. Prieš einant į tarnybą, kodėl nepamąsčius apie skelbiamos informacijos svarbą tavo klausytojams. Pagalvok apie žmonių sunkumus, kuriuos gali pašalinti tik Karalystė. Nusiteik su kiekvienu šnekėtis optimistiškai, nes nežinai, kas palankiai priims žinią. Gal kuris nors prieš tau ateinant kaip tik meldė dvasinės pagalbos.

Skatinamas meilės

8. Kas Jėzaus mokinius, sekančius jo pavyzdžiu, skatina skelbti gerąją naujieną?

⁸ Jėzaus skelbiama geroji naujiena, — kad Jehovos valia bus įgyvendinta, Jo vardas bus laikomas šventu ir Jo visavaldystė išteisinta, — patys svarbiausi dalykai žmonijai. (Mato 6:9, 10) Meilė savo Tėvui skatino Jėzų likti ištikimą iki galo ir nuodugniai liudyti apie Karalystę, kuri įgyvendins minėtus tikslus. (Jono 14:31) Šiais laikais Jėzaus sekėjų motyvai tokie pat, todėl jie tarnauja uoliai. Apaštalas Jonas pasakė,  kad „tai ir yra Dievo meilė — vykdyti jo įsakymus“, vadinasi, ir priesaką skelbti gerąją naujieną bei ruošti mokinius. (1 Jono 5:3; Mato 28:19, 20)

9, 10. Sykiu su meile Dievui, kas dar skatina mus nuodugniai liudyti tiesą?

⁹ Savo sekėjams Jėzus kalbėjo: „Jei mane mylite, jūs laikysitės mano įsakymų; Kas pripažįsta mano įsakymus ir jų laikosi, tas tikrai mane myli.“ (Jono 14:15, 21) Tad meilė Jėzui irgi turi mus skatinti liudyti tiesą bei laikytis kitų jo įsakymų. Kartą pasirodęs po prikėlimo Jėzus ragino Petrą: „Ganyk mano avinėlius... Ganyk mano aveles... Ganyk mano avis.“ Kas Petrą galėjo skatinti tai daryti? Jėzus nurodė, koks turi būti motyvas, savo pakartotiniu klausimu apaštalui: „Ar myli mane?“ Petro meilė bei prieraišumas Jėzui skatino jį nuodugniai liudyti tiesą, ieškoti Jėzaus avelių ir paskui būti jų dvasiniu ganytoju. (Jono 21:15-17)

¹⁰ Nors mes, skirtingai nei Petras, su Jėzumi nesame bendravę, gerai suvokiame, kiek daug jis dėl mūsų padarė. Mūsų širdis jaudina ta didelė meilė, dėl kurios jis ‘už kiekvieną paragavo mirties’. (Hebrajams 2:9; Jono 15:13) Jaučiame tą, ką ir Paulius: „Kristaus meilė valdo mus... Jis yra miręs už visus, kad gyvieji nebe sau gyventų, bet [jam].“ (2 Korintiečiams 5:14, 15) Rodome, kad labai vertiname Jėzaus meilę mums ir patys jį mylime uoliai vykdydami užduotį nuodugniai liudyti tiesą. (1 Jono 2:3-5) Niekada nedera atsainiai žiūrėti į skelbimo veiklą, tarsi Jėzaus auka nebūtų šventa. (Hebrajams 10:29)

Sutelkime dėmesį į tai, kas svarbiausia

11, 12. Kam Jėzus atėjo į pasaulį ir kaip parodė atsidavimą šiam svarbiam tikslui?

¹¹ Atvestas pas Poncijų Pilotą, Jėzus pasakė: „Aš tam esu gimęs ir atėjęs į pasaulį, kad liudyčiau tiesą.“ (Jono 18:37) Jėzus neleido, kad kas nors trukdytų tai daryti. Šitas darbas buvo jam Dievo valios vykdymas.

¹² Šėtonas išbandė jį ir šiuo atžvilgiu. Tuoj po Jėzaus krikšto Velnias pasiūlė padaryti jį garsų — atiduoti „viso pasaulio karalystes bei jų didybę“. (Mato 4:8, 9) Vėliau žydai norėjo paskelbti jį karaliumi. (Jono 6:15) Kai kas gali manyti, kad priėmęs tuos siūlymus tapti monarchu Jėzus būtų padaręs daug gero žmonijai. Tačiau Kristui buvo svetima tokia mąstysena. Jis svarbiausiu uždaviniu laikė liudyti tiesą.

13, 14. a) Kas nesutrukdė Jėzui sutelkti dėmesį į svarbiausią darbą? b) Nors Jėzus buvo neturtingas, ką nuveikė?

¹³ Be to, Jėzus nesiekė materialinių gėrybių — nebuvo turtuolis. Net neturėjo namų. Kartą pasakė: „Lapės turi urvus, padangių sparnuočiai — lizdus, o Žmogaus Sūnus neturi kur galvos priglausti.“ (Mato 8:20) Jėzui mirus, pasak Biblijos, vienintelis vertingas jo daiktas buvo tunika, dėl kurios romėnų kareiviai metė burtą. (Jono 19:23, 24) Bet ar Jėzui gyvenimas nenusisekė? Anaiptol!

¹⁴ Kristus padarė tiek, kiek nepajėgtų net pats turtingiausias labdarys. Paulius rašė: „Jūs juk pažįstate mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus malonę ir žinote, jog jis, būdamas  turtingas, dėl jūsų tapo vargdieniu, kad jūs taptumėte turtingi per jo neturtą.“ (2 Korintiečiams 8:9; Filipiečiams 2:5-8) Nors Jėzus buvo neturtingas, atvėrė galimybę nuolankiems žmonėms tapti tobuliems ir gyventi amžinai. Kokie dėkingi jam esame! Ir kaip džiaugiamės atlygiu, kurį Jėzus gavo už tai, kad visą dėmesį sutelkė Dievo valiai vykdyti! (Psalmyno 40:9 [40:8, Brb]; Apaštalų darbų 2:32, 33, 36)

15. Kas yra vertingiau nei turtai?

¹⁵ Krikščionių, kurie šiandien stengiasi sekti Jėzumi, turtai irgi netraukia. (1 Timotiejui 6:9, 10) Jie neneigia, jog materialinės vertybės suteikia patogumų, tačiau žino, kad ne nuo jų priklauso amžinasis gyvenimas. Krikščionis supranta, kad po mirties turtas jam beturi tokią vertę kaip tunika mirusiam Kristui. (Mokytojo 2:10, 11, 17-19; 7:12) Tik vienas dalykas nepraranda vertės mirus — krikščionio santykiai su Jehova ir Jėzumi Kristumi. (Mato 6:19-21; Luko 16:9)

Neišsigandęs priešiškumo

16. Kaip Jėzus reagavo į priešininkų nusistatymą?

¹⁶ Priešininkų nusistatymas neprivertė Jėzaus nustoti liudyti tiesą. Jis neprarado drąsos net žinodamas, jog žemiška tarnyba pasibaigs mirtimi. Apie Jėzų Paulius pasakė: „Dėl jam skirto džiaugsmo jis ištvėrė kančių stulpą nepaisydamas gėdos ir atsisėdo Dievo sosto dešinėje.“ (Hebrajams 12:2, NW) Atkreipk dėmesį, kad Jėzus ‘nepaisė gėdos’. Jam nerūpėjo, ką priešininkai apie jį mano. Niekas negalėjo sukliudyti Jėzui vykdyti Dievo valią.

17. Ko galime pasimokyti iš Jėzaus ištvermės?

¹⁷ Turėdamas omenyje Jėzaus ištvermę, Paulius krikščionis ragina: „Apsvarstykite, kaip jis iškentė nuo nusidėjėlių tokį priešgyniavimą, kad nepailstumėte ir nesuglebtumėte dvasia!“ (Hebrajams 12:3) Žinoma, priešiškumas ar nuolatinė pašaipa slegia. Krikščionis gali pailsti be perstojo kovodamas su pasaulio vilionėmis ir kęsdamas artimųjų kritiką, kad nesiekia karjeros. Tačiau, kaip ir Jėzus, skirdami pirmąją vietą Karalystei, mes neabejojame Jehovos parama. (Mato 6:33; Romiečiams 15:13; 1 Korintiečiams 2:4)

18. Ko įsimintino pasimokome iš Jėzaus žodžių Petrui?

¹⁸ Kalbėdamas apaštalams apie artėjančią mirtį, Jėzus parodė nenorįs, kad kas atitrauktų jį nuo užduoties liudyti tiesą. Petras paragino Jėzų ‘būti geru’ sau ir sakė,  kad Jam „neturi taip atsitikti“. Bet Kristus nesileido įkalbinėjamas nė vieno, galinčio susilpninti jo ryžtą vykdyti Jehovos valią. Atsisukęs į Petrą tarė: „Eik šalin, šėtone! Tu man papiktinimas, nes mąstai ne Dievo, o žmonių mintimis.“ (Mato 16:21-23) Ir mes visada stenkimės nesvyruodami atsikratyti panašios žmogiškos mąstysenos, vadovaukimės Dievo mintimis.

Tikrosios palaimos

19. Nors Jėzus darė stebuklus, koks buvo svarbiausias jo darbas?

¹⁹ Jėzus padarė daug stebuklų įrodydamas, jog yra Mesijas. Net prikėlė kelis žmones iš mirusių. Tai traukė minias, bet Jėzus atėjo į žemę ne vien tam. Jis atėjo liudyti tiesą. Jėzus žinojo, kad visa jo materialinė parama trumpalaikė. Net prikeltieji vėl turės mirti. Ir tik skelbdamas tiesą padės daug kam įgyti amžinąjį gyvenimą. (Luko 18:28-30)

20, 21. Nors krikščionys daro gerų darbų, kokią veiklą laiko svarbiausia?

²⁰ Šiandien kai kurie mėgina sekti Jėzaus gerų darbų pavyzdžiu statydami ligonines bei kitaip padėdami vargšams. Tie žmonės neretai aukoja daug lėšų ir tokios nuoširdžios pastangos girtinos, tačiau bet kokia jų pagalba laikina. Tik Dievo Karalystė gali visiškai išvaduoti iš bėdų. Todėl, kaip ir Jėzus, Jehovos liudytojai jėgas sutelkia liudyti tiesą apie Karalystę.

²¹ Krikščionys, aišku, daro gerų darbų. Paulius rašė: „Kol turime laiko, darykime gera visiems, o ypač tikėjimo namiškiams.“ (Galatams 6:10) Įvykus nelaimei ar prireikus kam nors paramos, nedvejodami darome gera savo kaimynams ar tikėjimo broliams. Tačiau daugiausia dėmesio skiriame tam, kas svarbiausia, — liudijame tiesą.

Mokykimės iš Jėzaus

22. Kodėl krikščionys skelbia gerąją naujieną aplinkiniams?

²² Paulius rašė: „Vargas man, jei neskelbčiau Evangelijos!“ (1 Korintiečiams 9:16) Jis nežiūrėjo į šį darbą atsainiai, nes nuo gerosios naujienos skelbimo priklausė paties apaštalo ir jo klausytojų gyvybė. (1 Timotiejui 4:16) Tokio pat požiūrio į tarnybą laikomės ir mes. Stengiamės padėti  aplinkiniams. Trokštame rodyti meilę Jehovai. Norime įrodyti, kad mylime Jėzų ir esame jam dėkingi už didelę meilę mums. Todėl skelbiame gerąją naujieną ir gyvename „nebe žmonių aistromis, o Dievo valia“. (1 Petro 4:1, 2)

23, 24. a) Ko pasimokome iš Jėzaus stebuklo, padaryto žvejojant? b) Kas šiandien nuodugniai liudija tiesą?

²³ Kaip ir Jėzus, neatitraukiame dėmesio nuo pagrindinės užduoties, net kai kiti pajuokia arba piktai atmeta mūsų žinią. Mokomės iš Jėzaus stebuklo, kurį padarė kviesdamas Petrą ir Andriejų sekti paskui save. Jei paklusdami Jėzui, vaizdžiai tariant, užmesime tinklus ten, kur vandenys atrodo nežuvingi, mūsų žvejonė gali būti sėkminga. Ilgą laiką žūklaudami tokiuose vandenyse, daugelis krikščionių susilaukia puikaus laimikio. Kitiems aplinkybės netrukdo persikelti ten, kur žvejyba geresnė, ir jie džiaugiasi gausiais valksmais. Tad nenustosime metę tinklų į žmonijos vandenis. Juk Jėzus dar nepaskelbė, kad liudijimo darbas baigtas. (Mato 24:14)

²⁴ Šiandien daugiau nei 230 valstybių ir kitų teritorijų darbuojasi šeši su viršum milijono Jehovos liudytojų. Sargybos bokšto 2005-ųjų vasario 1 dienos numeryje bus įdėta 2004 tarnybinių metų pasaulinė ataskaita. Ji parodys, kaip gausiai Jehova laimina skelbimo veiklą. O dabar, kol nesibaigė ši santvarka, visa širdimi pakluskime įtaigiam Pauliaus raginimui: „Skelbk žodį, veik.“ (2 Timotiejui 4:2) Ir toliau nuodugniai liudykime tiesą, kol Jehova pasakys, kad darbas baigtas.

Nuo 2005-ųjų Jehovos liudytojų pasaulinė tarnybinių metų ataskaita bus dedama ne į sausio 1-osios, o į vasario 1-osios Sargybos bokšto numerį.

Kaip atsakytum?

• Kaip galime pasisemti naudos iš to, ko Jėzus mokė savo sekėjus?

• Koks buvo Jėzaus požiūris į žmones, kuriems skelbė žodį?

• Kas mus skatina nuodugniai liudyti tiesą?

• Kaip, sekdami Jėzaus pavyzdžiu, galime visas jėgas skirti Dievo valiai vykdyti?

[Studijų klausimai]

[Iliustracija 15 puslapyje]

Mums seksis tarnyboje, jei kaip ir Jėzus rūpinsimės žmonėmis

[Iliustracija 16, 17 puslapiuose]

Jėzus atėjo į žemę pirmiausia tam, kad liudytų tiesą

[Iliustracijos 17 puslapyje]

Jehovos liudytojai stengiasi liudyti nuodugniai