„Mano pagalba ateina iš Jehovos“

Kai senatvė tampa „šlovės vainiku“

PAŽIŪRĖKIME, ką kalba žmonės, visą amžių pratarnavę Jehovai Dievui. „Geresnio gyvenimo net neįsivaizduoju“, — sako Muriel, kuriai jau šimtas vieneri. „Tikra garbė!“ — džiaugiasi septyniasdešimtmetis Teodoras. „Puikiausiai nugyvenau savo dienas“, — tvirtina septyniasdešimt trejų sulaukusi Marija.

Šitaip apie savo gyvenimą galėtų pasakyti daugelis aktyvių pagyvenusių Jehovos garbintojų. Nors yra garbaus amžiaus, varginami ligų ar šiaip kokių bėdų, jie ir toliau iš širdies tarnauja Dievui. Krikščionių susirinkime toks pavyzdingas senimas gerbtinas dėl savo atsidavimo Dievui. Jehova labai vertina senųjų tarnystę, net jeigu šie daug ko ir nebeįstengia. * (2 Korintiečiams 8:12)

Psalmyne vaizdžiai pasakyta, į ką panašūs ištikimi pagyvenę Dievo tarnai. Jie lyg seni didingi medžiai, vis dar duodantys vaisių. Apie tokius žmones psalmininkas giedojo: „Jie... neš vaisių senatvėje, bus sultingi ir žali.“ (Psalmyno 92:13, 14, Brb)

Kai kas galbūt nuogąstauja, kad jėgoms senatvėje mąžtant liks apleisti. Dovydas Dievą maldavo: „Neatstumk manęs senatvėje; mano jėgoms senkant, nepalik manęs.“ (Psalmyno 71:9) Ko tad žmogui senatvėje reikia, idant klestėtų ir neišsektų? Trumpai tariant, reikia puoselėti teisumą, kaip kad Dievas moko. „Teisieji žaliuoja lyg palmės“, — giedojo psalmininkas. (Psalmyno 92:13 [92:12, Brb])

Tie, kurių gyvenimas buvo skirtas ištikimai tarnauti Dievui, net garbiame amžiuje veda puikių vaisių. Savo bei kitų širdyse jų pasėtos sėklos sudygo ir duoda brandų gerumo derlių. (Galatams 6:7-10; Kolosiečiams 1:10) O tie, kas išeikvojo laiką savanaudiškiems siekiams ir nepaisė Dievo kelių, senatvėje dažniausiai mažai kuo vertingu tegali nudžiuginti kitus.

Apie teisumą kaip garbaus amžiaus papuošalą kalbama ir kitoje Biblijos vietoje, Patarlių knygoje: „Žili plaukai — šlovės vainikas, jei įgytas teisumo kelyje.“ (Patarlių 16:31, Brb) Teisumas išties paryškina vidinį grožį. Siekdamas teisumo per visą ilgą gyvenimą, žmogus pelno pagarbą. (Kunigų 19:32) Jei senyvo amžiaus žilaplaukis yra išmintingas ir doras, visi jį gerbia. (Jobo 12:12)

Jehova grožisi sąžiningo žmogaus gyvenimu, paaukotu jo tarnybai. Šventajame Rašte sakoma: „Liksiu vis tas pats, kai jūs pasensite; kai jūs pražilsite, nešiosiu ir tada. Aš [Jehova] — tas, kuris nešiojau, aš — tas, kuris nešios, aš — tas, kuris jus neš ir išgelbės.“  (Izaijo 46:4) Kokia paguoda, kad mūsų rūpestingas dangiškasis Tėvas žada neapleisti savo ištikimų tarnų, palaikyti juos senatvėje. (Psalmyno 48:15 [48:14, Brb])

Jeigu žmogus, ištikimai tarnaujantis Jehovai visą gyvenimą, yra jam mielas, ar neturėtų tokio gerbti ir kiti? Tad žiūrėkime į viską Dievo akimis ir pagyvenusius bendratikius branginkime. (1 Timotiejui 5:1, 2) Ieškokime progų parodyti jiems krikščionišką meilę ir jais pasirūpinti.

Posūkis į teisumo kelią senatvėje

„Teisumo takas veda į gyvenimą.“ (Patarlių 12:28) Senyvas amžius netrukdo asmeniui pasukti į šį kelią. Štai kaip Moldovoje buvo su vienu 99 metų vyru. Jaunystę jis praleido tarnaudamas komunizmo idealams. Didžiavosi, kad teko bendrauti su tokiais vadais kaip Leninas. O komunizmui smunkant ir žlugus, šis vyriškis, jau sulaukęs garbaus amžiaus, prarado gyvenimo tikslą ir nebežinojo, kuo vadovautis. Bet kai Jehovos liudytojai parodė, kad Dievo Karalystė vienintelė išspręs žmonijos problemas, žmogus pamilo Šventojo Rašto tiesą ir ėmė uoliai jį studijuoti. Tik mirtis sukliudė jam tapti krikštytu Jehovos tarnu.

Sužinojusi Dievo moralinius reikalavimus, viena aštuoniasdešimt vienerių metų vengrė suprato, jog reikia susituokti su vyru, su kuriuo jau senokai drauge gyveno. Sukaupusi drąsą, paaiškino jam, kokia yra Biblijos nuostata. Vyras, jos nuostabai ir džiaugsmui, sutiko tuoktis. Po jungtuvių moteris darė sparčią dvasinę pažangą. Praėjus aštuoniems mėnesiams nuo Biblijos studijų pradžios ji tapo nekrikštyta skelbėja ir netrukus pasikrikštijo. Teisumas išties gali būti senųjų puošmena.

Jehova tikrai rūpinasi ištikimais pagyvenusiais krikščionimis. Tokių niekada neapleis; tesėdamas savo pažadą juos palaikys net senatvėje. Senimas gali pritarti psalmininko žodžiams: „Mano pagalba ateina iš Jehovos.“ (Psalmyno 121:2, NW)

[Išnaša]

[Anotacija 9 puslapyje]

„Žili plaukai — šlovės vainikas, jei įgytas teisumo kelyje.“ (PATARLIŲ 16:31, Brb)

[Rėmelis 8 puslapyje]

JEHOVA RŪPINASI SAVO PAGYVENUSIAIS TARNAIS

„Atsistosi prieš žilagalvį, pagerbsi seną žmogų.“ (Kunigų 19:32)

„Liksiu vis tas pats, kai jūs pasensite; kai jūs pražilsite, nešiosiu ir tada.“ (Izaijo 46:4)