Sauliaus skelbimas sukelia priešiškumą

DAMASKO žydai negalėjo suprasti, kaip šis karštas tradicinio tikėjimo gynėjas tapo atsimetėliu. Tai buvo Saulius, varginęs Jeruzalėje visus, kurie šaukėsi Jėzaus vardo. Net į Damaską atvyko jų persekioti. Bet štai dabar pats skelbia, kad Jėzus, paniekintas nusikaltėlis, prikaltas prie stulpo už piktžodžiavimą, — Mesijas! Negi Saulius išsikraustė iš proto? (Apaštalų darbų 9:1, 2, 20-22)

Viskas paaiškėjo, kai atvykusieji iš Jeruzalės drauge su Sauliumi tikriausiai papasakojo, kas atsitiko kelyje. Netoli Damasko juos netikėtai apsiautė ryški šviesa ir visi parpuolė ant žemės. Pasigirdo balsas. Vienintelis iš būrio Saulius liko gulėti ant kelio. Kai pakilo, nieko nebematė ir kiti keliauninkai turėjo į Damaską jį vesti. (Apaštalų darbų 9:3-8; 26:13, 14)

Jėzaus priešas tampa jo sekėju

Kas nutiko Sauliui pakeliui į Damaską? Gal išvargino ilga kelionė arba vidurdienio kaitra? Skeptikai bando tvirtinti, jog įvykis su Sauliumi — paprastas dalykas: kliedesys, haliucinacija arba sunki psichologinė krizė, kurią sukėlė sąžinės graužatis, nervinis išsekimas, gal net epilepsija.

O iš tikrųjų Sauliui akinančioje šviesoje pasirodė Jėzus Kristus ir įtikino jį esąs Mesijas. Tapydami šį epizodą, kai kurie menininkai vaizduoja Saulių krentantį nuo arklio. Nors taip galėjo būti, Biblijoje tepasakyta, kad jis krito ant žemės. (Apaštalų darbų 22:6-11) Tačiau reikšmingesnis kitoks jo kritimas — nuo savo aukštos padėties postamento. Juk dabar šis fariziejus turėjo pripažinti, kad Jėzaus sekėjai sako tiesą. Tad vienintelis kelias — dėtis prie jų. Taip žinios apie Jėzų priešininkas pats tapo nepalaužiamu jos skelbėju. Atgavęs regėjimą ir pasikrikštijęs „Saulius kaskart drąsiau kalbėjo ir kėlė sąmyšį tarp Damaske gyvenančių žydų, įrodinėdamas, kad Jėzus yra Mesijas“. (Apaštalų darbų 9:22)

Kėslai nužudyti žlunga

Kur Saulius, vėliau pavadintas Pauliumi, pasuko po atsivertimo? Laiške galatams jis pasakoja: „Iškeliavau į Arabiją ir paskui vėl grįžau į Damaską.“ (Galatams 1:17) Tai galėjo būti kelionė į bet kurį Arabijos pusiasalio kampelį. Kai kurių biblistų manymu, Paulius galbūt leidosi į Sirijos dykumą arba kažkur į Nabatėją, Areto IV karalystę.  Ko gero, Saulius patraukė į ramią vietą apmąstyti visko, kas įvyko, panašiai kaip Jėzus po krikšto pasuko į dykumą. (Luko 4:1)

Sauliui grįžus į Damaską, „žydai susimokė jį nužudyti“. (Apaštalų darbų 9:23) Čia miestą saugojo valdytojas, karaliaus Areto atstovas, norėdamas šį krikščionį suimti. (2 Korintiečiams 11:32) Tačiau priešų užmačios žlugo, nes Jėzaus mokiniai padėjo Sauliui pabėgti.

Tarp šių mokinių buvo Ananijas ir krikščionys, su kuriais apaštalas bendravo po savo atsivertimo. * (Apaštalų darbų 9:17-19) Matyt, ir tie, kurie įtikėjo girdėdami Saulių skelbiant tiesą Damaske, nes Apaštalų darbų 9:25 rašoma: „Jo mokiniai nakčia virvėmis nuleido jį per sieną pintinėje.“ Žodžiai „jo mokiniai“ greičiausiai nurodo Sauliaus mokytus krikščionis. Vienaip ar antraip, jo tarnystės sėkmė turbūt dar labiau įsiutino priešininkus.

Ko pasimokome

Apžvelgę įvykius, kurie klostėsi po Sauliaus atsivertimo bei krikšto, aiškiai matome, kad šis vyras per daug nepaisė, ką kiti mano apie jį, ir neišsigando nuožmaus persekiojimo. Sauliui labiausiai rūpėjo jam paskirta skelbimo užduotis. (Apaštalų darbų 22:14, 15)

Tu galbūt tik neseniai įsitikinai, kaip svarbu pranešti kitiems gerąją naujieną. Vadinasi, dabar neabejoji, kad visi tikrieji krikščionys privalo būti Karalystės skelbėjai. Nesistebėk, jeigu į šią tarnystę kartais kai kas žiūrės priešiškai. (Mato 24:9; Luko 21:12; 1 Petro 2:20) Tokiomis aplinkybėmis geras pavyzdys yra Saulius. Dievas bus palankus tiems krikščionims, kurie be svyravimų atlaikys išmėginimus. Jėzus mokiniams pasakė: „Visi jūsų nekęs dėl mano vardo.“ Bet jis garantavo: „Savo ištverme jūs išlaikysite savo gyvybę.“ (Luko 21:17-19)

[Išnaša]

[Iliustracija 28 puslapyje]

Saulius krito ant žemės, kai jam pasirodė Jėzus

[Iliustracija 29 puslapyje]

Taip Saulius išvengė žūties Damaske